Kur kas greičiau ir bene 10 kartų pigiau, nei lėktuvu į Latvijos sostinę galima nuvažiuoti automobiliu, bet prezidentė nevažiavo. Broliams latviams pasiuntė vaizdo sveikinimą.
Nelaimė tai nelaimė. Betgi nuo nuo sofos prezidentė pasveikino ir estus, ir kaimynus lenkus. Kiekvienu atveju rasta skirtingų pasiteisinimų, tačiau politologai sofos diplomatijos nepateisina.
Ar tikrai diplomatinės nesėkmės priežastis lėktuvas ir ar išsipildys pagaliau sena prezidentės svajonė skraidyti specialiai valstybės vadovams skirtu orlaiviu?
Praėjusį sekmadienį Latvija minėjo nepriklausomybės šimtmetį. Bet mūsų šalies prezidentės D.Grybauskaitės šventėje nebuvo. Į Latviją ji susiruošė skristi kariniu lėktuvu „Spartan“, bet jis sugedo. Prezidentė latvius pasveikino nusiųsdama nufilmuotą sveikinimą.
Panašiai prezidentė su nepriklausomybės šimtmečiu pasveikino brolius estus. Oficiali priežastis, kodėl prezidentė nenuvyko į Estijos šimtmečio minėjimo renginius – blogos oro sąlygos. Renginiai vyko birželį 22 dieną. Tą dieną Lietuvoje lijo, bet lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kilo. Prezidentė, užuot skridusi, nusprendė estams padainuoti estiškai.
Ir reikėtų patikėti, kad prezidentė į Estiją vykti planavo, bet netikėtai užklupus lietui paskubomis susikvietė būrį žvaigždžių, paskubomis išmoko estiškai dainuoti ir paskubomis pasiuntė vaizdo sveikinimą.
Lapkričio 11 d. nepriklausomybės šimtmetį minėjo Lenkija, tačiau mūsų šalies vadovės pas kaimynus nebuvo. Prezidentė likus dviem dienoms prieš oficialius renginius pasiuntė sveikinimą.
Kaip tik kaimynas, taip sveikinimas skrieja per televiziją.
„Čia yra šventės ir simboliniai veiksmai. Pirmoje eilėje tai simbolinis aktas ir simboliškai Lietuva susimovė“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė politologas Lauras Bielinis.
Paskutinį kartą greta kaimynų vadovų šalies vadovę D.Grybauskaitę matėme šių metų balandį, kai visi Baltijos šalių vadovai buvo pakviesti į susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
„Santykiuose su kaimynais mes turime ypatingai atsakingai laikytis taisyklių ir simbolinių aktų. Tai pats jautriausias santykis. Bendraudami su pasauliu, save reiškiame bendradarbiavimu su kaimynais ir tokiu būdu visam pasauliui siunčiame žinią. Jeigu vieną kartą nenuvažiuojame, kitą, pasaulis mus mato savotiškai savyje užsidariusius, egoistiškus, galbūt provincinius ir kaprizingus. Bet nemato partnerių, su kuriais gali bendrauti ir pasitikėti“, – teigė L.Bielinis.
O kad su kaimynais vyksta sofos diplomatija, žinovų jau seniai nebestebina.
„Manau čia teisūs tie, kurie sakė, kad jeigu tai būtų buvęs renginys kur nors Briuselyje, kur būtų dalyvavusi viso pasaulio grietinėle, su prezidentu D.Trumpu, nauju geriausiu mūsų prezidentės bičiuliu priešakyje, aš nežinau, jinai būtų gal ir kaip Gitanas Nausėda dviračiu važiavusi į tą Briuselį, ar pėstute bėgusi, ant naujo „Boxerio“ važiavusi, ar apsaugininkai ją ant rankų būtų nunešę“, – sakė dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Prezidentė gerai žino, kad net pusė minutės šalia Amerikos prezidento garantuoja pasaulinės žiniasklaidos dėmesį. O tokios šlovės negarantuojantys santykiai su kaimynais palikti podukros vietoje.
Tačiau prezidentės atstovas aiškino, kad prezidentei kitos išeities nebuvo, kaip tik išsiųsti vaizdo sveikinimą.
„Iš tikrųjų, sienos kirtimo procedūros yra sudėtingos ir būtina suderinti su šalimi, į kurią vyksti, tai yra Latvija. Tai yra tiek ginklų derinimo procedūros, tiek protokoliniai dalykai, tiek turėtų atvažiuoti apsauga iš Rygos pusės, pasitikti prie sienos.
Yra daug tokių procedūrinių ir techninių dalykų, kurių tokiu greitu laiku būtų neįmanoma padaryti. Mes tikrai visus variantus svarstėme, visus variantus apgalvojome“, – sakė prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas
„Buvo galima nepaisyti formalaus lygmens, jeigu jau nebuvo galima spėti. Galima prisijungti prie tautos vaikštynių, paprašyti žodžio kreiptis į tautą. Tai būtų neformalus bendravimas, sutiktas draugiškiau negu oficialiuose renginiuose“, – sakė V.Bruveris.
Į Rygą važiavę vairuotojai sakė, kad kelio danga puiki, o pasiekti kaimyninės šalies sostinę nereikia nei daug laiko, nei pastangų. Juolab atstumas nuo Vilniaus iki Rygos maždaug 20 km trumpesnis nei iki Klaipėdos.
Dėl karinio lėktuvo gedimo sekmadienį nenuskridusi į Rygą pasveikinti Latvijos šimtmečio proga, prezidentė D.Grybauskaitė sulaukė daugybės kritikos, kad į kelionę nesileido automobiliu. Juolab automobiliu keliauti iki Rygos būtų buvę ir gerokai pigiau.
Apytiksliai tokia kelionė prezidentei ir ją lydinčiam kortežui kainuotų nuo 300-400 eurų į abi puses. Kariniu orlaiviu „Spartan“ tokia kelionė kainuoja apie 3100 eurų. Prezidentė buvo pasirinkusi 10 kartų brangesnį variantą.
Kaip gyventojai vertina prezidentės vykdomą užsienio politiką, atsispindi ir gyventojų apklausose. Iš 10 balų gyventojai šalies vadovei parašė viso labo septynetą. Tačiau prezidentės nesėkmė atgaivino diskusijas, kad valstybei reikia Vyriausybinio lėktuvo. O kiti valstybės vadovai suskubo aiškintis, kiek kainuotų valstybei įsigyti lėktuvą, kuris skraidintų valstybės galvas.
„Taupant laiką ir europiniams skrydžiams tikrai būtų verta. Aš kažkada kalbėjau su premjeru, kad reiktų padaryti analizę, kiek mums kainuoja lėktuvo nebuvimas, lėktuvo bilietai, ir įvertinti, ekonomiškai pagrįsti tokio Vyriausybinio lėktuvo turėjimą čia. Turbūt nebūtume pirmoji, o viena iš paskutinių šalių, kuri tokį dalyką naudotų“, – teigė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Ryžtą pirkti lėktuvą dar labiau paskatino žinia, kad kitą dieną po prezidentės nesėkmingo bandymo išskristi į Latviją, tas pats lėktuvas nepakilo iš Briuselio ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis su delegacija buvo priverstas nakvoti svetur.
„Jeigu leistų finansinės galimybės, kad valstybei nereiktų patirti tokių reputacinių nesusipratimų kaip neišskridimas dėl lėktuvo gedimo. Tai ne pasididžiavimas. Dabar lėšų nenumatyta, reikia įvertinti galimybes ir poreikį.
Premjero delegacija negrįžo, tai iš karto prisidėjo dienpinigiai, viešbučiai ir kiti lėktuvai. Reiktų padaryti ekonominį pagrindimą ir tokį klausimą išspręsti“ – sakė V.Pranckietis.
Vyriausybinis lėktuvas – sena valstybės vadovų svajonė, tik niekas nedrįsdavo viešai to pripažinti. Apie tokį lėktuvą esą svajojo ir pati D.Grybauskaitė.
„Mane truputį nustebino, kai į kabinetą atėjo krašto apsaugos ministras ir atsinešė paruoštą projektą, kuriame matėsi paskaičiavimai: kiek kainuotų, jeigu pirktume, kiek kainuotų, jei nuomotume. Juozas Olekas man pasakė, kad turėsime susitikimą su prezidente ir šitą klausimą aptarsime. Aš nelabai tryškau optimizmu, nes prisiminiau, kad visuomenės nuomonė yra neigiama“, – pasakojo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Prezidentūroje lėktuvo klausimas aptartas buvo. Vyriausybei pavesta šį klausimą detaliau apsvarstyti.
„Po 2 valandų atbėga patarėja ir sako paskaityti prezidentės pranešimą, kuris skamba maždaug taip: „Ubagai užsinorėjo lėktuvo“. Siužetas parodomas, kai ji sėdi „Wizzair“ lėktuve ir rodo, kad gali skraidyti su pigiomis avialinijomis užsakomaisiais reisais“, – sakė A.Butkevičius.
D.Grybauskaitės kadencija jau baigiasi ir lėktuvo nupirkti nebūtų spėta. Nebent šalies vadovės planuose – užimti vyriausybės vadovo arba Seimo pirmininko kėdę. Bet norint išvengti gedimų ir nesusipratimų, kai valstybės vadovo lėktuvas nepakyla, vieno orlaivio neužteks.
„Vienas lėktuvas visiškai negarantuoja skrydžių, turi būti mažiausiai du lėktuvai. Be to, reikia išlaikyti įgulas – sprendžiant tuos klausimus reikia turėti omenyje ir šias investicijas. Jeigu galime mokėti už prestižą, reikia įvertinti kaštus, kurie kainuoja“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Kad visuomenė mažiau priešintųsi, visi bandymai pirkti lėktuvą buvo pavedami krašto apsaugos ministrams, esą kai nereikėtų valstybės vadovams, juo galėtų skraidyti kariškiai. Bet tokio pirkinio kariškiams net nereikia. Toks viražas tik priedanga.
„Mes turime karinio transporto lėktuvą. Kariniams tikslams civiliniai pajėgumai nėra reikalingi“, – teigė R.Karoblis.
Nuo 1994 iki 2000 metų valstybės vadovai skraidė reaktyviniu lėktuvu „JetStar“. Jam buvo suteiktas simbolinis numeris su prezidento Algirdo Mykolo Brazausko inicialais AMB.
Tačiau paaiškėjo, kad lėktuvas naudotas ministrams pasismaginti. Tuometis susisiekimo ministras konservatorius Algis Žvaliauskas su keliais verslininkais Vyriausybiniu lėktuvu nuskrido į Švediją pamedžioti šernų.
10 mln. litų kainavęs lėktuvas atnešė milijoninius nuostolius ir buvo parduotas už 5 kartus mažesnę sumą.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
