Interviu LRT.lt valstiečių senbuvė neslėpė esanti nustebinta frakcijos kolegės Agnės Širinskienės elgesiu. R. Baškienė atviravo, kad tokio elgesio, kurio pasižymi jos frakcijos kolegė, nėra mačiusi per visus 14 darbo Seime metų.
Parlamentarė įsitikinusi, kad „valstiečio“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo interesai Seime netūrėtų būti tiriami. R. Baškienė opozicijai šiuo klausimu ir toliau siūlo kreiptis į teisėsaugą arba kitas atsakingas institucijas.
– Pradėkime nuo aktualijų. A. Širinskienė jus apskundė Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) dėl galimo Seimo statuto pažeidimo, bet etikos sargai nutarė, kad jokių pažeidimų nepadarėte. Toks A. Širinskienės elgesys jus nustebino?
– Nustebino net labai. Aš pratusi rasti susikalbėjimą, jeigu yra kas nors neaišku. Skundus rašyti yra paskutinė išeitis. Vaikystėje, atsimenu, kai sakydavo, kad blogiausia būti skundiku, tai man nuo mokyklos laikų skundiko įvaizdis yra nelabai teigiamas.
A. Širinskienė iš tiesų nustebino. Nustebino tai, kad buvo net nesikalbama, o iš karto pateiktas trijų puslapių raštas Etikos komisijai. Politikos naujokė... Čia yra ne etikos, o procedūrų klausimas, nes ji mane skundė kaip pirmininkaujančią posėdžiui, kad aš neva pažeidžiau Statutą dėl to, kad nepaskyriau Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu komitetu, svarstant klausimą. Kolegė galėjo paklausti, mes būtume pasikalbėję ir tuo būtų viskas pasibaigę. Viliuosi, kad tai yra pamoka ir jai, ir kitiems kolegoms, kad klausimus reikia spręsti kitaip. Man gaila Etikos komisijos, kuri sugaišo ganėtinai daug laiko.
– Po EPK posėdžio sakėte, kad jums liūdna, jog „frakcijoje nerandama sprendimų ir dėl to yra trukdoma EPK“. Ar tai reiškia, kad „valstiečių“ frakcija nėra tokia vieninga, kokią matėme kadencijos pradžioje?
– Manyčiau, kad daug daugiau laiko skiriama esminiams įstatymams, darbotvarkių tvirtinimui, kai kurioms komisijoms, kurioms aš ne visada pritariu. Čia yra toks procedūrinis dalykas (A. Širinskienės skundas – LRT.lt), kuris, mano galva, neturėjo būti iš viso gvildenamas. Kai A. Širinskienė kreipėsi į EPK, aš apie tai informavau frakcijos seniūną ir vyliausi, kad frakcijos seniūnas pasistengs, kad tokių dalykų nebūtų, kad kolegos, Seimo nariai, surastų kalbėjimosi galimybę, bet frakcijos seniūno užimtumas, panašu, neleido tam skirti laiko.
– Jūs sutariate su A. Širinskiene?
– Pastaruoju metu aš su ja bendrauju labai mažai. Bendraujame dalykiškai. Daugiau bendrauju su frakcijos seniūnu. Taip, A. Širinskienė yra išskirtinė frakcijos narė. Pastebiu jos darbštumą, atsakingumą ir kartu tokį keistą charakterio bruožą – pyktį ir skundus – kurį per 14 metų sutinku pirmą kartą.
– Jūs pati toli gražu ne visada balsuojate taip, kaip frakcijos dauguma. Ar dėl to sulaukiate priekaištų iš frakcijos vadovo R. Karbauskio?
– Aš tikrai džiaugiuosi R. Karbauskio tolerancija ir gebėjimu suprasti, kad Seimo narys gali turėti savo nuomonę. Aišku, tą savo nuomonę pagrindžiame, paaiškindami, kodėl ji tokia. Mano principinė nuostata – nepritariu naujų tyrimo komisijų sudarymui. Vienintelė komisija, kuriai aš pritariau, buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl verslo poveikio politikams. Po to vyliausi, kad atsiras nauji teisės aktai, kurie tos komisijos darbo pagrindu leis mums priimti atitinkamus sprendimus, kad nebūtų tokių negatyvių dalykų, ką nustatė NSGK. O kalbant apie visas kitas tyrimo komisijas, manau, kad yra tarnybos, atsakingos institucijos ir jos turi priimti sprendimus, o Seimas turi imtis įstatymų leidybos ir galvoti ne apie praeitį, kas įvyko ir kokios klaidos buvo padarytos, o susitelkti į ateitį ir į žmonių problemų sprendimą.
– Premjerui S. Skverneliui reikėjo Seime aiškintis dėl R. Karbauskio verslo interesų, žiniasklaidoje publikuojami tyrimai apie galimai neskaidrią „Agrokoncerno“ veiklą, opozicija dažnai užduoda aštrius klausimus šia tema. Galbūt šiam kontekste reikėtų padaryti išimtį ir sukurti Seimo tyrimo komisiją, kuri išanalizuotų padėtį žemės ūkio sektoriuje, vis iškylančias abejones dėl „Agrokoncerno“ veiklos skaidrumo? Gal viską išsiaiškinus, šioje temoje būtų padėtas taškas?
– Dėl tyrimo apie padėtį žemės ūkyje seniai buvo kalbėta. Pradžioje nenorėta sudaryti tyrimo komisijos, o dabar siūloma tyrimą perduoti Kaimo reikalų komitetui. Siūloma žemės ūkio klausimus tirti, nagrinėjant situaciją nuo 1991 metų. Mes matome „Agrokoncerną“, bet šalia yra ir kitos įmonės. Tačiau, kai pamatai tokį tyrimo laikotarpį, tai kyla klausimas, ką pakeisime, įvertinę, kas buvo 1991 metais. Kartoju, jeigu kažkam kažkas neaišku, tai yra atitinkamos tarnybos – Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir kitos – į kurias galima kreiptis. Joms duokime užduotį, suformuluokime klausimus ir tegul institucijos pateikia savo atsakymus.
Opozicija, nesurasdama kitų priežasčių, dėl ko dar kartą skirti dėmesio R. Karbauskiui, primena „Agrokoncerną“, kalba, kad įmonė kažką daro ne taip. Bet „Agrokoncernas“ šiuo atveju savo veiksmais – pažymomis, surengtomis spaudos konferencijomis – atskleidė savo poziciją įvairiais klausimais. Ir tai padarė ne R. Karbauskis, kuris yra akcininkas, bet „Agrokoncerno“ vadovai.
R. Karbauskis, ką pastebėjo ir premjeras savo atsakymuose, turi teisę susipažinti su slapta informacija. Kad gautum šį ypatingą leidimą – pati pildžiau tuos dokumentus, tai žinau – reikia užpildyti kalną dokumentų, tave ir tavo plačią giminę 3-4 mėnesius tarnybos tyrinėja, aiškinasi tavo sąsajas, ryšius. R. Karbauskiui toks leidimas išduotas, reiškia, nėra jokių abejonių dėl jo skaidrumo, jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
– Tai jūsų patarimas opozicijai, keliančiai klausimus dėl „Agrokoncerno“ veiklos skaidrumo, būtų toks: „jeigu matote galimai neskaidrią veiklą, kreipkitės į prokuratūrą“?
– Taip, galima kreiptis į Generalinę prokuratūrą, į Valstybės saugumo departamentą. Pasitikime šiomis tarnybomis? Pasitikime.
– Grįžkime prie nuotaikų „valstiečių“ frakcijoje. Pastaruoju metu itin kritiškai „valstiečių“ sprendimus vertina frakcijos narys, NSGK vadovas Vytautas Bakas. Jis galėtų pasitraukti iš frakcijos?
– Kai frakcija yra išskirtinai didelė ir joje yra aktyvūs žmonės, reiškiantys vieną ar kitą poziciją, aš sveikinu R. Karbauskį, matydama, kad jis nesiima jokių sankcijų prieš kitokią nuomonę turintį žmogų. V. Bakas yra labai pareigingas, atsakingas, stengiasi, kad mūsų valstybėje piktžaizdės būtų išoperuotos. Manau, kad V. Bakas niekur nesitrauks, o aktyviai, nebijodamas būti kai kada nesuprastu, kai kada – nelojaliu, dirbs toliau. Būtų neatsakinga, jeigu visi, kaip šapeliai, plauktų pasroviui. Mūsų frakcijoje demokratijai leidžiama plėtotis. Kitose frakcijose matau karinę parengtį ir jų susitelkimas vienu ar kitu klausimu kartais būna labiau drausmingas negu mūsų frakcijoje.
Mūsų frakcijoje labai reikalinga ir A. Širinskienė, ir V. Bakas. Gaila, tikrai gaila Povilo Urbšio. Jis buvo labai aktyvus, padėjo rinkimų kampanijos metu suburti komandą, programą rašė ir jo labai trūks.
– Neseniai valdančiąją koaliciją tam tikra bendradarbiavimo forma papildė „tvarkiečių“ frakcijos nariai, tačiau, kaip parodė kai kurie balsavimai, pavyzdžiui, neatmestas prezidentės veto dėl partijų finansavimo tvarkos pakeitimo, priimti sprendimus balsų pritrūksta. Gal vertėtų grįžti prie derybų dėl bendradarbiavimo su LLRA-KŠS?
– Neneigiu tokios galimybės. Natūralu, kad su Lenkų rinkimų akcija galima kalbėtis ir reikia kalbėtis. Anksčiau toks pokalbis yra buvęs. Taip, jie išreiškė pageidavimą dalyvauti valdančioje daugumoje vyriausybės sudėtyje. Kitaip negu „Tvarka ir teisingumas“. „Tvarkiečiai“ neatėjo į valdančiąją daugumą. Yra susitarimas, kad jie nėra opozicinė frakcija, o yra mažumos frakcija, remianti valdančiosios daugumos koaliciją. „Tvarkiečiai“ laisvi savo sprendimuose [...], o Lenkų rinkimų akcijos kolegos kai kada ir dabar mus palaiko.
– Suprantu, kad LLRA-KŠS norėtų tam tikrų postų vyriausybėje. Ar dėl to verta derėtis su jais?
– Svarbu, kokie žmonės būtų siūlomi ir į kokias pozicijas. Mes galime kažką atiduoti, bet reikia, kad tai būtų specialistas, dėl kurio nekiltų problemų. Iššūkių vyriausybei yra labai daug ir mes esame atsakingi už vyriausybės darbą. Būtų derybos, būtų galvojama apie personalijas, personalijas teikia premjeras, jas tvirtina prezidentė, taigi viską reikėtų suderinti, bet neatmetame tos galimybės (derėtis su LLRA-KŠS dėl jų prisijungimo prie koalicijos – LRT.lt), nes tai leistų lengviau dirbti.
Reikia atsiminti ir tai, kad artėja prezidento rinkimai. Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą, vyriausybė grąžina įgaliojimus, o naujasis prezidentas ją patvirtina. Taigi ir čia gali būti nelengvas etapas, kurio metu gali tekti kai kuriuos ministrus keisti.
