Teismas buvo tik atvertęs politinės korupcijos bylą, o kaltinamųjų sąraše esantis koncernas „MG Baltic“ jau buvo pavadintas „organizuota nusikalstama grupe“.
Kelias dešimtis įmonių valdantį koncerną taip pakrikštijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, visuomenei pristatęs Valstybės saugumo departamento (VSD) daug metų rinktą informaciją.
Paviešino advokatų paslaptis
Kodėl žvalgybos būdu surinkta informacija tapo labiausiai skaitomu politiniu detektyvu Lietuvoje ir kokiu pagrindu koncerno vadovai bei teisininkai buvo sekami net trylika metų?
„MG Baltic“ tai nusprendė išsiaiškinti per teismą.
Už šiurkštų asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, saugumiečių savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius ir žvalgybos duomenis „MG Baltic“ pateikė ieškinį ne tik Valstybės saugumo departamentui, bet ir jo vadovui Dariui Jauniškiui.
Už pažeistą reputaciją iš VSD ir jo vadovo siekiama prisiteisti 820 tūkst. eurų.
800 tūkst. eurų ieškinį pateikė koncernas, dar po 4 tūkst. eurų – jo prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė, koncerne dirbantis buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius ir advokatai Romanas Raulynaitis ir Inga Žemkauskienė.
Advokatai piktinosi, kad VSD ne tik susipažino su profesine paslaptimi laikomais jų susitarimais su klientais, bet ir juos panaudojo tyrimui. Be to, dar ir paviešino.
Vakar ieškinys buvo įteiktas Vilniaus apylinkės teismui.
Veikė tarsi KGB metodais
Tarptautinės investicijų teisės ir valstybės atsakomybės ekspertė advokatė Solveiga Palevičienė teigė, kad daug metų „veikiant KGB metodais“ buvo kėsintasi į koncerno darbuotojų privatų gyvenimą, o paviešinus surinktą informaciją šiurkščiai pažeista nekaltumo prezumpcija ir esminiai žmogaus teisių apsaugos standartai.
Politikams pradėjus viešinti informaciją apie neva nusikalstamus verslininkų veiksmus paaiškėjo, kad „MG Baltic“ vadovai ir su jais artimai bendravę asmenys buvo sekami net nuo 2005 metų.
Kai pradėta klausytis jų pokalbių telefonu, D.Jauniškis dar nedirbo VSD, tačiau ieškinys pareikštas ir jam asmeniškai.
Ieškinys – ir vadovui
„Pagal Žvalgybos įstatymą, VSD vadovas yra tas asmuo, kuris atsako už visos žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumą“, – teigė S.Palevičienė.
Jos teigimu, D.Jauniškis veikė peržengdamas savo įgaliojimų ribas, todėl jam neleidžiama dangstytis valstybės tarnautojo skydu – už galimai neteisėtai surinktą ir paviešintą informaciją jis turi atsakyti asmeniškai.
Teismui pateiktame ieškinyje kalbama apie abejotiną žvalgybos veiksmų sankcionavimą, jų panaudojimą, taip pat slaptų duomenų perdavimą Seimo laikinajai tyrimo komisijai.
Tapo įtakingiausiu pareigūnu
„Šį procesą pradėjome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų panaši situacija, kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais.
Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojami demokratinėje visuomenėje.
Už žvalgybos duomenų paviešinimą ir manipuliaciją jais, vaikantis pigaus populiarumo, privalo asmeniškai atsakyti ir institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausia galios“, – sakė koncerno „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.
Akivaizdu, kad visuomenei paviešinta „MG Baltic“ istorija gerokai pakėlė D.Jauniškio reitingus. Šiais metais per apklausas jis net buvo išrinktas įtakingiausiu valstybės pareigūnu.
Tai skelbiama ir VSD interneto tinklalapyje.
Ieškinį pateikę „MG Baltic“ teisininkai nurodė, kad Seimo nariams žvalgybos informaciją perdavęs D.Jauniškis pažeidė politinio neutralumo principą ir piktnaudžiavo vadovo įgaliojimais.
„Tai yra ieškinys ir už teisinės valstybės išsaugojimą, ir prieš jėgos struktūrų panaudojimą, pareigūnų piktnaudžiavimą. Toks valdžios savavaliavimas negali būti toleruojamas, nes jis ne padeda demokratijai, o ją griauna“, – aiškino advokatė S.Palevičienė.
Sunku įvertinti žalą
Advokatės teigimu, ieškinio tikslas – ne vien prisiteisti žalos atlyginimą, bet ir visiems pasimokyti: „Koncernas išmoko savo pamoką, bet ją turi išmokti visos valstybės institucijos.
Kad padarytos klaidos nesikartotų ateityje ir kad visi būtų lygūs prieš įstatymus – tiek asmenys, juos pažeidę, tiek tie, kurie tuos įstatymus taiko.“
Ieškinio suma apskaičiuota atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir tarptautinių tribunolų praktiką.
Teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad valstybės institucijų veiksmais buvo pažeista įmonės reputacija, sutrukdyta jos vadovavimui.
O viso to pasekmių neįmanoma įvertinti pinigais – tokios skaičiavimo metodikos nėra.
Ieškinyje teigiama, kad po VSD pažymų paviešinimo apie koncerną „MG Baltic“ pasikeitė ir gyventojų, ir verslo atstovų nuomonė – pradėta nepasitikėti juo kaip darbdaviu, pasikeitė atmosfera ir koncerno valdomose bendrovėse.
Įstatymus taikė, kaip norėjo
Teisininkams kilo įtarimų, ar trylika metų verslininkus sekęs VSD iš tiesų tai darė nepažeisdamas įstatymų.
Žvalgybą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje keitėsi keletą kartų, tačiau EŽTT teisės aktuose pabrėžiama, kad bet kokie žvalgybos veiksmai gali būti tik laikini.
„Europos Komisija ir Parlamentas ne kartą yra pasmerkę masinio sekimo priemones ir raginę valstybes sutvarkyti jų teisinį reguliavimą“, – kalbėjo S.Palevičienė, todėl dėl Lietuvos įstatymų išaiškinimo ieškinyje prašoma kreiptis į Konstitucinį teismą.
Teisės profesorius Vytautas Nekrošius teigė, kad verslininkus sekę VSD pareigūnai formaliai įstatymų galbūt nepažeidė – leidimai klausytis pokalbių vis būdavo pratęsiami.
„Man sveiku protu nesuvokiama, kaip valstybė trylika metų gali kištis į asmeninį žmonių gyvenimą.
Jei stebimas asmuo padarė nusikaltimą, jį reikia sulaikyti ir aiškintis, o ne sekti metų metus ir laukti, gal dar ką nors vis dėlto padarys“, – piktinosi V.Nekrošius.
Tarnybos tapo visagalėmis
Teisininko nuomone, koncerno ieškinys VSD bus naudingas ir Lietuvos teisei, ir politikai: „Pagaliau turi būti nustatytos ribos, ką gali specialiosios tarnybos.
Dabar yra daug pilkųjų zonų, kurių niekas nekontroliuoja, pažymų, kurių niekas nėra matęs, tik girdėjęs.
Tačiau pagal jas sprendžiamas žmonių likimas. Reikia atsakyti, kas Lietuvoje turi didesnę galią, – specialiosios tarnybos ar oficiali valdžia.“
Profesorių stebina politikų viešai skelbiami išankstiniai kaltinimai koncernui „MG Baltic“: „Žmogaus teisės ir nekaltumo prezumpcija galioja net koncernui „MG Baltic“. Lietuvos Konstitucijoje šis koncernas nėra kaip nors išskirtas.“
Koncernas „MG Baltic“ jau buvo pateikęs ieškinį, kuriuo iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų dėl reputacijai padarytos žalos.
Teismas politikui yra skyręs 200 eurų baudą už draudžiamus naudoti teiginius apie koncerną.
Sužinojęs apie naują koncerno „MG Baltic“ žingsnį V.Bakas piktinosi, kad taip yra žlugdomas valstybės autoritetas: „Kur tai matyta, kad net VSD vadovui gali būti keliama byla?“
Tačiau jis nė žodžiu neužsiminė apie valstybės volą, kuriuo traiškomi žmonių likimai ir ilgą laiką paminamos jų teisės.
Pateikė ne vieną ieškinį
Šalies vadovams bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikta VSD informacija apie verslo įtaką politiniams procesams buvo paviešinta šių metų gegužę.
NSGK išvadose tuomet nurodyta, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją, o V.Bakas žiniasklaidai teigė, jog koncerno laimėtų konkursų suma ir žala valstybei siekė 500 mln. eurų.
Seimo patvirtintose išvadose „MG Baltic“ veikla įvardyta grėsme valstybei ir nacionaliniam saugumui.
VSD pažymoje išsakytus teiginius „MG Baltic“ taip pat siekia paneigti teismuose. Du Vilniaus teismai atmetė koncerno prašymą dėl VSD rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Galutinį sprendimą Aukščiausiasis teismas skelbs gruodį.
Koncernas „MG Baltic“ bei buvęs jo valdybos narys Raimondas Kurlianskis kartu su keliais buvusiais Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjais šiuo metu už politinę korupciją teisiami Vilniaus apygardos teisme.
Ir įstatymų spragos, ir piktnaudžiavimas
Petras Ragauskas, Teisės mokslų daktaras:
„Sunku pasakyti, ko daugiau šioje istorijoje, – įstatymų spragų ar tiesiog piktnaudžiavimo. Lietuvoje turime du įstatymus, kurie reglamentuoja slaptą duomenų rinkimą: Kriminalinės žvalgybos įstatymą (anksčiau Operatyvinės veiklos) ir Žvalgybos įstatymą.
Kriminalinės žvalgybos įstatymas po 2012 metų pakeitimo pasidarė abstraktesnis, nes ankstesniame buvo griežta sąlyga, kad kriminalinės žvalgybos būdu surinkta informacija, jeigu ji nebuvo panaudota baudžiamosiose bylose, turi būti sunaikinama.
Dabartiniame įstatyme nebėra tokios aiškios sąlygos. Informacijos panaudojimu laikomas net jos pateikimas prezidentui, premjerui ar Seimo pirmininkui. Todėl pokalbių išklotines galima laikyti neribotą laiką.
Žvalgybos įstatyme taip pat nėra numatyta jokio aiškaus ribojimo.
Viena vertus, galima sakyti, kad tai kelia grėsmę žmogaus teisėms, bet, žiūrint iš valstybės pozicijų, tai lyg ir naudinga jos saugumui.
Atkreipiu dėmesį, kad šis įstatymas paprastai taikomas ne Lietuvos, o užsienio piliečiams ir jėgoms.
Todėl dauguma gyventojų neįžvelgtų nieko blogo, jei mūsų saugumo institucijos turėtų kokios nors kompromituojančios informacijos apie užsienio piliečius. Bet kai tai panaudojama prieš savo piliečius, tai vertiname kitaip.
Kadangi dabartiniuose įstatymuose nėra aiškių taisyklių, kiek ir kokiu pagrindu ta informacija gali būti saugoma, tai priklauso nuo pačių institucijų.
„MG Baltic“ atveju sunkiai įsivaizduoju, kokiais argumentais būtų galima pagrįsti, kad VSD neturėjo teisės rinkti informacijos arba jokiu būdu negalėjo laikyti pas save.
Visai kita situacija dėl informacijos skleidimo. Jos paviešinimas be aiškaus tikslo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisę į privatumą.
Tik šiuo atveju atsakovas turbūt turėtų būti ne VSD, o medžiagą paviešinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Jei dėl to buvo padaryta žala, atsakingas turėtų būti tas, kas informaciją paviešino, o ne tas, kas ją pateikė kontroliuojančiai institucijai – Seimui.“
