Lietuvoje ir svetur apdovanojimus už kūrybą gaunantys jauni kūrėjai nusivylę, kad tokie reikalavimai jiems užtrenkia duris. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė ragina konkursą nutraukti.
Šiuo filmuku prieš ketverius metus Nacionalinis kraujo centras žmones ragino tapti kraujo donorais. Šiemet vėl paskelbtas konkursas – sukurti tris filmukus, kurių trukmė po pusę minutės.
Už tai skiriama 40 tūkstančių eurų. Anot garsaus režisieriaus Sauliaus Beržinio, už 40 tūkstančių eurų galima sukurti itin gerus reklaminius filmukus, su didžiausiomis šalies žvaigždėmis.
„Už 40 tūkst eurų galima padaryti, jei tai 30 sekundžių trukmės, parašyti originalią muziką, galima padaryti labai gerą, ir su žinomais aktoriais, kurie reklamos rinkoj vertinami, su personažais, gerai nufilmuotą, gerai sumontuotą“, – sako režisierius Saulius Beržinis.
Tačiau konkurse gali dalyvauti ne visi kūrėjai, o tik tiek, kurie produkciją jau yra pardavę už daugiau nei 9 tūkstančius eurų.
„Žinoma, kad negalėčiau dalyvauti, nes niekada neturėjau tokių pinigų, tokio biudžeto, ir aš manau, kad darbo kokybės ir vertės visiškai nenulemia jos pinigai. Svarbiau, kaip mąstai, kaip veikia kūrybiškumas, ir man atrodo, kad iš nieko galima padaryt labai daug“, – įsitikinusi animacijos kūrėja Eglė Mameniškytė.
Taip sako Eglė Mameniškytė, pelniusi ne vieną apdovanojimą ir laurus skinanti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio festivaliuose. Trumpametražių filmukų kūrėjos Emilija Juzeliūnaitė ir Eglė Mameniškytė yra „Skanoramos“ ir „Kino pavasario“ apdovanojimų laureatės, jų darbai demonstruojami užsienyje, įvertinti Kultūros ministerijos.
Kūrėjos jaučiasi taip, lyg reikalavimu būti sukūrus klipą už 9 tūkstančius eurų, jauniems ir talentingiems kūrėjams būtų užtrenkiamos durys dalyvauti konkurse.
„Tai tikrai užtrenkia, nes kiek iš savo patirties žiūri, tai filmai tiek nekainuoja, kol esi jaunas kūrėjas. Nebent turi didelę komandą. Tai 9 tūkst. eurų yra labai dideli pinigai, kurių iš apdovanojimų negausi ir iš ministerijos negausi pačioj pradžioj.
Efektyviai tikrai galima padaryt ir pigiau. Kartais tas mažesnis finansavimas įdomesnių sprendimų suteikia“, – kalbėjo animatorė Emilija Juzeliūnaitė.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė sako, kad konkurso reikalavimas, nors ir teisėtas, bet diskriminacinis.
„Jis nėra sąžiningas rinkos dalyvių atžvilgiu. Žiūrėkim paprastai: rinkoje gali būti dalyvių, kurie turi patirties ir savo portfelyje turi daug filmukų ir, sakysim, jų vertė yra 8000 – 8900 eurų. Ir formaliai tos įmonės, nors sukūrusios daug filmukų, jos negalės dalyvaut šitam viešajam pirkime.
Būtų labai gražu iš perkančios organizacijos pusės, kad išgirdę šitą pastabą, patys nusitrauktų ir padarytų konkursą skaidrų“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Ar ministerijai pavaldus centras kelia adekvačius reikalavimus reklamos kūrėjams, ministras centrui pasiūlė pasikonsultuoti su viešųjų pirkimų tarnyba.
„Aš tikrai neįsivaizduoju, kiek kainuoja klipo kūrimas, ar reikia ten tokius kriterijus dėt, ar nereikia, galima visada pasitart, pasikonsultuot su viešųjų pirkimų tarnyba“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nacionalinis kraujo centras situaciją komentuoti atsisakė, raštu atsakė, kad pirkimas vykdomas pagal įstatymą, o 9000 eurų riba nustato kvalifikacijos reikalavimus. Šį klipą kraujo centrui sukūrė studija, kuri ne kartą laimėjo centro konkursus.
„Dažniausiai konkursuose sumos būna nurodytos tokios, kad ateitų gabesni kūrėjai, kurie dirbtų su didesniais biudžetais ir jau turėtų daugiau patirties“, – tikina „Wide wing“ studijos vadovas Gediminas Tamulynas.
Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, konkursas būtų sąžiningas, jei įvardinta būtų minimali visų atliktų darbų, o ne vieno klipo kaina.
