Seimo nariai vėl imasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurį į gyvenimą paleido vos kiek daugiau nei prieš metus, o kai kurie pernai sutartinai balsavę įstatymų leidėjai jau žvalgosi atgal.
Praėjusią savaitę daugiau kaip pusšimtis parlamentarų užregistravo pataisas, kuriomis siūloma keisti smurto prieš vaiką sąvoką. Tokių užmojų kilo po didelį atgarsį sukėlusios istorijos, kai iš kauniečių Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos buvo paimti vaikai.
Nors vaikai jau grąžinti kauniečių šeimai, po šio įvykio kilusi protestų banga atsirito ir iki Seimo.
„Sergančią šeimą reikia gydyti, o ne žudyti“, – skelbė sekmadienį prie parlamento vykusio mitingo dalyvių plakatai.
Laiške ragino susitelkti
Bene daugiausia kritikos dėl vadinamosios Matuko reformos įgyvendinimo dabar sulaukiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mitingo dieną paskelbė viešą laišką.
Ministras pareiškė nepritariantis kai kurių politikų bandymams keisti smurto prieš vaikus sąvoką, nes iškyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti kaip leistiną auklėjamąją priemonę.
Anot L.Kukuraičio, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas: „Nerimas kyla dėl abejonės, ar valstybė naudoja proporcingas priemones aiškindamasi įtarimą apie smurtą arba nustačiusi, kad prieš vaiką tikrai panaudotas smurtas. Juk ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtas nesikartotų.“
Ministro nuomone, problemų sukėlė ir nepakankamai griežtas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų, todėl šią tvarką reikėtų keisti.
Dėl įstatymo įgyvendinimo prisiimantis ir asmeninę atsakomybę L.Kukuraitis ragino visus susitelkti, nepateisinti smurto, neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį, nedemonizuoti vaiko teisių apsaugos tarnybų, o kilusius ginčus spręsti teismuose.
Ministras turi apsispręsti
Bet tokie raginimai, regis, nedaro didelio įspūdžio įstatymą keisti užsimojusiems politikams.
Vienas siūlomų pataisų stūmėjų valstietis Mindaugas Puidokas vakar „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog L.Kukuraitis jį įpareigojo mitingo dalyviams perduoti, kad remia siūlomas pataisas ir mano, kad jas būtina priimti kuo skubiau.
„Dabar girdžiu, kad ministras jau kalba priešingai. Jei pripažįstame padarytas klaidas, reikia jas ryžtingai taisyti, o ne blaškytis ir kiekvieną dieną keisti nuomonę“, – kalbėjo valstietis.
M.Puidokas mano, jog L.Kukuraičio komanda nesugeba spręsti kylančių problemų, todėl atsakomybės privalo imtis Seimas, o ministras arba turi stoti į ryžtingų pokyčių pusę, arba trauktis.
Tvarka neatitinka realybės
M.Puidokas įsitikinęs, jog tiek įvykiai Kaune, tiek kitur atskleidė, kad skubiai priimtas įstatymas ir jo lydimieji aktai yra ydingi, nesuderinami su tarptautine teise, nėra saugiklių, kurie apsaugotų šeimas.
„Akivaizdu, kad nebuvo atsižvelgta ir į mūsų valstybės specifiką, jos ekonomikos lygį.
Mes nuėjome ne ta linkme. Lietuvoje yra didžiausia socialinė atskirtis Europoje, todėl pagrindinis dėmesys turėjo būti skiriamas pagalbai, o mes nuėjome baudimo keliu“, – sistemos trūkumus vardijo politikas.
Valstietis taip pat neigė, jog siūloma keisti smurto prieš vaikus sąvoką: „Dabartinė problema – kad įstatyme numatytos sąvokos neleidžia atskirti realios žalos nesukėlusių veiksmų nuo labai pavojingų. Tai sukuria teisines prielaidas neproporcingų sankcijų taikymui, kai traumuojami ir tėvai, ir vaikai.
Pliaukštelėti vaikui negalima. Tai – nusižengimas. Bet už tokį neleistiną veiksmą tėvams turi būti taikoma proporcinga bausmė. Jie turi būti mokomi, kaip tinkamai auklėti savo vaikus.
Juk girtas vairuotojas neteisiamas už pasikėsinimą nužudyti. Tai kodėl šeimos turi būti išardomos už veiksmus, kuriuos galbūt padarė nesuvokdamos, dėl streso ar nemigos? Kraštutinės priemonės, tokios kaip vaiko paėmimas, turi būti taikomos tik iškilus tiesioginei grėsmei.“
Nublokštų į viduramžius
Bet kita politikų stovykla mano, kad pernai pradėto statyti namo pamatai teisingi, o kreivos tik kai kurios jo sienos.
Antai viena pagrindinių Matuko reformos šauklių Dovilė Šakalienė stebėjosi, kad pataisas siūlantys Seimo nariai nesupranta, jog problema yra ne įstatymo sąvokos, o teisės akto įgyvendinimas: „Matome šios Vyriausybės darbo spragas, resursų stoką ir negebėjimą koordinuoti proceso nacionaliniu bei savivaldos lygiu.“
D.Šakalienė mano, kad visuomenė ir politikai daro pernelyg skubotus mažiau nei pusmetį veikiančios tvarkos vertinimus, todėl esą yra labai didelė rizika, kad įstatymo taisymas nublokštų į dar blogesnę situaciją, nei buvo iki Matuko tragedijos.
„Prieš vaikus būtų įteisintas toks smurto lygis, kokio mūsų įstatymuose dar nėra buvę.
Siūlymai primena viduramžiais Airijos vienuolynų mokyklose taikytą tvarką, kai vaikai buvo talžomi lazdomis, kad jų sielos nepatektų į pragarą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo politikė.
Seimo narė ypač kritikavo siūlymą įteisinti vaiko mušimą nesukeliant žymaus skausmo, taip pat siūlomą nuostatą, kuria pateisinama proporcinga psichinė bei fizinė vaiko prievarta siekiant išvengti didesnės žalos, siūlymą fizinėmis bausmėmis nelaikyti legaliai taikomų bausmių.
„Sudėjus šiuos tris dalykus į vieną vietą išeina taip, kad realiai mokykloje gali daužyti vaiką lazda ir sakyti, kad taip sieki jį apsaugoti nuo didesnio moralinio nuosmukio.
Arba gali sudaužyti vaiką iki mėlynumo tam, kad jis neišbėgtų į gatvę.
Pagal siūlomas pataisas šitoks veiksmas būtų proporcingas, nes automobilis gali užmušti, – šiuo atveju vaikas būtų sudaužytas tik iki kraujosruvų“, – naujomis kolegų idėjomis baisėjosi D.Šakalienė.
Be to, anot parlamentarės, visiškai neaišku ir kaip teismai vertintų vaikams sukeltą žymų skausmą: „Gal kaip siūlomose šunų lojimo pataisose – žymų skausmą reikštų ilgiau nei 5 minutes trunkantis nepertraukiamas verkimas arba 10 minučių verkimas su pertrūkiais 30 minučių laikotarpiu mušimo seanso metu? Ar tada jau būtų žymus skausmas, ar dar ne?“
