Mero siūlymas ekonominiu požiūriu racionalus, nes ŽŪM būtų galima įkurdinti dabar tuščiame anksčiau Vandens ūkio institutui priklausiusiame pastate.
Tai atitinka ir valstiečių idėją, kodėl reikia iškelti ŽŪM iš sostinės, – kad ūkininkams iš visos Lietuvos būtų arčiau atvažiuoti, o Kėdainiai labiau šalies centre nei Kaunas. Kėdainių naudai bylotų ir tai, kad sovietmečiu šiame rajone, Dotnuvoje, kurį laiką jau buvo įsikūrusi ŽŪM.
Bet šie Kėdainių pranašumai nublanksta prieš vieną esminį trūkumą – S.Grinkevičiaus žodis anaiptol ne toks svarus kaip Visvaldo Matijošaičio. Juk Kauno mero parama per artėjančius prezidento rinkimus itin svarbi premjerui S.Skverneliui.
Kad ir kaip būtų, ŽŪM iškėlimas į Kauną, regis, grindžiamas pirmiausia politiniais išskaičiavimais, nes taip pabrėžiama ir šio miesto svarba, ir tenkinamos V.Matijošaičio ambicijos, ir dar pamaloninami kauniečiai.
Aišku, kad ir vienos ministerijos perkėlimas sustiprintų Kauno, kaip antrojo šalies miesto, statusą. Atsirastų viena kita papildoma valstybės tarnautojo darbo vieta ir kauniečiams. Bet regiono atgaivinimo požiūriu didesnio efekto būtų galima tikėtis perkėlus ŽŪM į Kėdainius.
Per praėjusių Seimo rinkimų kampaniją valstiečiai, be kita ko, žadėjo, kad stiprins regionus iškeldami iš Vilniaus ne tik ŽŪM, bet ir Aplinkos ministeriją, dar vieną kitą valstybės įstaigą.
Seimo kadencija jau įpusėjo, o iš Vilniaus dar nepradėjo keltis netgi ir Aplinkos ministerijos kontroliuojama Valstybinė miškų urėdija (VMU), nors buvo skelbiama, kad jos centrinė būstinė įsikurs Panevėžio rajono Katinų kaime. O apie pačios Aplinkos ministerijos iškeldinimą dabar jau net nekalbama.
Tuo metu ŽŪM iškeldinimo darbai lyg ir juda – paskirta šio projekto valdymo vadovė. Bet, regis, vienintelis žemės ūkio ministras G.Surplys entuziastingai nusiteikęs dėl kraustynių.
Mat daugumos ministerijos darbuotojų visiškai nežavi valstiečių planai juos iškraustyti iš Vilniaus, kai kurie jų nežada važinėti į Kauną ir ketina geriau trauktis iš darbo.
Žinoma, Vilniuje gyvenančių valdininkų nepatogumai neturėtų būti rimtas argumentas, verčiantis atsisakyti šio plano. Vis dėlto ar projekto privalumai tikrai pranoks galimus trūkumus?
Abejotinas argumentas, kad ūkininkams esą būtų patogiau atvykti į ŽŪM, jei ji įsikurtų Kaune. Vadovaujantis tokia logika, būtų galima siūlyti išvis perkelti sostinę iš Lietuvos pakraštyje esančio Vilniaus į Kauną.
Suprantama, ŽŪM galima iškeldinti ir dėl politinių sumetimų. Bet derėtų skaičiuoti, kiek tai kainuos.
Kaune dabar dar nėra ministerijai tinkamo pastato, nors tai ir išsprendžiama problema, nes šiame mieste statoma naujų verslo centrų, taip pat įmanoma pritaikyti senesnius statinius.
Bet kiltų ir kitas klausimas: ar nebūtų geriausia tiek ekonominiu, tiek patogumo požiūriu kuo daugiau ministerijų sukelti į vieną vietą, sukuriant modernų administracinį kompleksą?
Šitoks projektas svarstomas jau ne vienus metus, jį įgyvendinti patikėta Turto bankui, bet kol kas viskas skendi visiškose miglose.
Neseniai Turto bankas paskelbė, kad pasirašė sutartį su konsultantais dėl ministerijų perkėlimo iš Vilniaus centro. Dabar konsultantai turės tartis su ministerijomis, kurios sutiktų persikelti, skaičiuoti, kokio dydžio pastatų kompleksą tektų statyti, ieškoti jam tinkamos vietos. Tada paaiškėtų ir projekto kaina.
Aišku, kad kuo daugiau ministerijų sutiktų išsikelti, tuo didesnės ekonominės naudos galima tikėtis. Juk Vilniaus centre esančius jų pastatus būtų naudinga parduoti ir pritaikyti turizmo, poilsio, prekybos tikslams, o už gautas lėšas pastatyti naują administracinį kompleksą.
Gal tik poros ministerijų – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos – dėl jau sukurtos specifinės infrastruktūros iškeldinti į kitą vietą nei ekonominiu, nei saugumo požiūriu nebūtų tikslinga.
Be abejo, modernus ministerijų pastatų kompleksas būtų patogesnis, o jo išlaikymas pigesnis, nors ir tektų spręsti didžiulių transporto srautų problemą.
Tik jei šis projektas judės tokiu vėžlio žingsniu kaip iki šiol, gal net fantastinė atrodanti metro idėja greičiau virs kūnu.
Tiesa, kai kurių valstybės įstaigų ir jos kontroliuojamų įmonių persikėlimo planai įgijo daugiau konkretumo.
Jau aišku, kad Lietuvos banko centrinė būstinė iš Gedimino prospekto kelsis į Žirmūnų gatvę, nors projekto įgyvendinimas irgi vėlinamas iki 2022 metų.
Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų išsikelti į Pilaitę, tačiau ten dar tik planuojama statyti maždaug 25 mln. eurų vertės pastatą, kuris bus baigtas ne anksčiau kaip 2022–2023 metais.
Sparčiau suktis žada „Lietuvos energija“ ir ketina persikelti iš trijų biurų Vilniuje į naują būstinę ne miesto centre jau 2021-aisiais.
Kraustysis iš sostinės centro į stoties rajoną ir „Lietuvos geležinkeliai“, tik dar neaišku, kada tai įvyks.
Kai kurie planai ir finansiškai pagrįsti, ir Vilniui naudingi, bet jie stringa dėl politinės valios stokos ar biurokratinių pinklių.
