2013-ųjų balandis. Sunkmetis traukiasi, bet prezidentė rodo išskirtinio taupumo pavyzdį – į buvusios britų premjerės M.Thatcher laidotuves keliauja pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ orlaiviu ir dar išplatina nuotrauką iš jo salono.
2018-ųjų ruduo. Antroji kadencija ritasi visiškos pabaigos link, tad D.Grybauskaitė arba neskrenda nei pas latvius, nei pas estus pasveikinti kaimynų, arba lipa į užsakomųjų skrydžių lėktuvą ir lekia į Briuselyje vykstantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Nemanykite, kad čia koks nors švaistūniškumas. Juk kariniai „Spartan“ nuolat genda, o skristi reisiniu orlaiviu reikėtų iš anksto, nuvykus Briuselyje tektų ieškoti nakvynės, užsisakyti vakarienę. Aišku, kainuotų pigiau, bet juk laikas – irgi pinigai.
Bet, anot Prezidentūros, svarbiausia priežastis sėsti į užsakytą lėktuvą yra ta, kad visas delegacijos išlaidas padengia Europos Sąjunga.
Pala, pala, bet juk Lietuva irgi yra Europos Sąjungoje, o į jos iždą kasmet atseikėja daugiau nei 400 mln. eurų. Taigi ES pinigai lyg ir turėtų būti visų Bendrijos valstybių.
Kita vertus, neabejotina, kad Briuselis yra smarkiai skolingas Lietuvai, – mūsų žemdirbiams jis skiria mažiau išmokų nei kokiems vokiečiams, prancūzams ar olandams.
Vadinasi, D.Grybauskaitės patogų pasiskraidymą už visos ES pinigus galima laikyti protestu prieš tokią nelygybę. Neabejotina, kad bent jau Lietuvos ūkininkai už tai prezidentei nuoširdžiai paplojo: taip ir reikia tiems skriaudikams iš ES.
