Už viešąjį transportą ir dviračius agitavęs sostinės vadovas staiga ėmė puikuotis automobiliais.
O juk valdžia dalijimosi automobiliais paslaugos teikėjams turėtų daryti tokias pat kliūtis, kokias daro nuosavų automobilių šeimininkams.
Savivaldybė apmokestino stovėjimą miesto gatvėse ir vis didina mokesčius. Platina gatves, vis daugiau eismo juostų užleisdama dviratininkams, o kiemai prie daugiabučių tokie pat siauri kaip sovietmečiu. Gatvėse atsiranda vis daugiau A juostų.
Kai vilniečiai piktinasi dėl grūsčių piko metu, iš savivaldybės atskrieja atsakymas: kai persėsite į autobusus ir troleibusus, nebeliks ilgų automobilių eilių.
Apskritai gatvės tampa draugiškos dviračiams, bet nedraugiškos automobiliams.
Žinoma, šie suvaržymai, apribojimai ir nepatogumai paliečia ir tuos, kurie naudojasi dalijimosi automobiliais paslauga. Tačiau, pasirodo, ji populiari. Kodėl?
Todėl, kad dalijimosi automobiliais paslauga paplitusi ten, kur prastai išplėtotas miesto transporto tinklas. Nors Vilniaus autobusai iš tiesų atnaujinti, ar per tą pusmetį atsirado naujų maršrutų, ar jie priartėjo prie gyvenamųjų rajonų? Ne.
Įmonė „Susisiekimo paslaugos“ tik keičia tvarkaraščius, taip sukeldama dar daugiau painiavos.
Kitas klausimas: ar Vilniuje išplėtotas naktinio miesto transporto tinklas? Ne. Naktiniai autobusai važiuoja tik savaitgalio naktimis, retai ir pasiekia toli gražu ne visus Vilniaus rajonus.
Tad nenuostabu, kad Vilniuje populiarėja ne tik dalijimosi automobiliais, bet ir pavėžėjimo paslauga.
Meras pareiškė, kad dalijimosi transportas yra vienas svarbiausių dalykų siekiant mobilumo.
„Nuo dalijimosi tinklo labiausiai priklausys, kur pirmiausia rimtai išplis nepilotuojami automobiliai, kur pirmiausia garažai taps ne trūkstama, o pertekline gėrybe“, – aiškino meras.
Palaukite, tai kam rengiamas Darnaus judumo planas, kuriame kalbama apie visuomenės įpročių pokyčius, didelį dėmesį oro taršos ir triukšmo rodiklių mažinimui, jame pabrėžiami saugos, saugumo aspektai ir galimybės rinktis ne vieną įprastą keliavimo būdą mieste.
Anot R.Šimašiaus, kad ir kaip skaičiuotume – ar vienam žmogui, ar kvadratiniam kilometrui – dalijimosi automobilių Vilniuje daugiausia Europoje.
Vilnius šiuo rodikliu aplenkė Amsterdamą, kuriame miesto transportas beprotiškai brangus, Maskvą, kurioje rasti vietą kieme nuosavam automobiliui įkišti yra Sizifo darbas.
O kai Vilniaus meras vėl kirs tują naujam dviračių takui, prisiminkime jo pažadą Lietuvos sostinę ir toliau orientuoti taip, kad ji būtų dalijimosi automobiliais srities lyderė.
„Sostinė“
