Įžiebti sniego pusnimis, kurias lipdyti padėjo daugybė savanorių, puoštą eglę, saugomą balto meškino, susirinko tūkstančiai šventine nuotaika jau gyvenančių kauniečių bei miesto svečių.
Žaliaskarės įžiebimo šventėje susirinkusiųjų laukė daugybė staigmenų ir įspūdingas koncertas. Ant scenos lipo būrys žinomų atlikėjų. Rotušės aikštėje pasirodė Monique, Justinas Jarutis,Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė, Birutė Dambrauskaitė, grupės „Biplan“, „Daddy Was a Milkman“.
Šventėje taip pat pasirodė dirigentės Danguolės Beinarytės vadovaujamas Kauno technologijos universiteto akademinis choras „Jaunystė“, Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos grupė „Dangi&Dangiukai“, choreografo Kęstučio Baranausko suburta šokėjų ir akrobatų komanda. Artistai ne tik uždegė Kalėdų eglės lemputes, bet ir sukūrė Kalėdų laukimo atmosferą.
Renginį vedė Ugnė Skonsmanaitė ir Mantas Stonkus.
Kalėdinio laikotarpio pradžia neapsiėjo ir be pagrindinio herojaus – haskių kinkinio traukiamas į Rotušės aikštę atvyko Kalėdų Senelis, kuris ne vieną savaitgalį lauks vaikų ir suaugusiųjų šalia Rotušės įkurtame Kalėdų miestelyje.
Eglės įžiebimo šventės kulminacija tapo įspūdingi danguje pokšintys fejerverkai.
Šįmet Kauno pagrindinę eglę vėl kūrė menininkė Jolanta Šmidtienė. Jos tikslas buvo šį švenčių simbolį paversti tikra Žiemos karaliene. Jai pagaminti prireikė 4 mln. vienkartinių šiaudelių.
Eigirgaloje (Kauno r.) esančiame didžiuliame angare buvo pagamintas ir sumontuotas 10 metrų pločio bei 20 metrų aukščio metalinis eglės karkasas. Jis apdėtas eglišakėmis ir papuoštas.
„Pirmosios mintys apie šiųmetę eglę mane aplankė dar praėjusią žiemą. Slidinėdama Karpatuose negalėjau akių atitraukti nuo snieguotų eglių. Šis vaizdas ypač užbūrė kylant į kalną keltuvu. Pusnys ir sniegas ant eglių šakų tarsi įstrigo man galvoje ir ilgą laiką niekaip nenorėjo paleisti“, – pasakojo J.Šmidtienė.
Siekdama sukurti puraus sniego paklotą ant eglės kūrėja neslėpė išmėginusi daugybę medžiagų ir gamybos būdų. Buvo svarbu jas panaudoti ir sutvirtinti taip, kad ir vaizdas būtų stulbinantis, ir kūrinys patvarus.
Sniegą kurti menininkė mėgino iš vienkartinių indų, siūlų, virvės ir įvairių kitų gaminių, tačiau tam labiausiai tiko šiaudeliai. Ir ne bet kokie, o skaidrūs, praleidžiantys šviesą.
„Baltos spalvos šiaudeliai tokio įspūdžio nedaro. Be to, jie meta šiokį tokį šešėlį. Skaidrūs šiaudeliai sukuria vaizdą, nuo kurio sunku atplėšti akis“, – tikino menininkė.
J.Šmidtienė sugalvojo gana paprastą eglės puošmenų kūrimo technologiją.
„Kuriant pusnis nereikia cheminių medžiagų, karštų klijų, žirklių, peilių, ylų ar kitų specialių įrankių. Šiaudelį reikėjo perlenkti ir perkišti per tinklą. Todėl svarbu buvo turėti miklius pirštus, nemažai kantrybės ir būti gerai nusiteikusiam. Į eglės kūrimą galėjo įsitraukti ir vaikai, ir senjorai, ir neįgalūs žmonės“, – teigė kūrėja.
Žmonėms buvo duodamos visos kurti reikalingos medžiagos. Procesas vyko grupėse, todėl žmonės turėjo galimybės pabendrauti, pasidalyti kūrybiškumu.
Eglė žavi ir tuo, kad ant svyrančių šakų kybo iš akrilo nulieti tirpstantys varvekliai, kristalai ir perregimi burbulai.
Bene svarbiausiu eglės akcentu galima įvardyti snaigių malūną, kurį sukurti buvo patikėta menininkui Stasiui Beišiui.
Žiūrint į Kauno eglę nesunku pajusti, jog ji iš tolo spinduliuoja teigiamą energiją, skleidžia šviesą, nes jos kūrėjai pozityvūs, darbštūs, gėriu besidalijantys žmonės, kuriems rūpi, kad Kaunas būtų išskirtinis ir jaukus miestas.
Šiųmetė eglė gerokai didesnė už tas, kurios Rotušės aikštėje stovėjo ankstesniais metais. Tai buvo daroma ne dėl noro puikuotis dydžiu, bet siekiant tinkamų proporcijų su šioje senamiesčio dalyje esančiais pastatais.
„Kalėdų simbolis neturėtų ištirpti tarp bažnyčių bokštų, Rotušės ir kitų pastatų. Pernykštė eglė tarsi pranyko erdvėje. Todėl šįmet proporcijoms buvo skiriama ypač daug dėmesio“, – kalbėjo pašnekovė.
Kauniečiai ir miesto svečiai, kaip ir ankstesniais metais, gali įeiti į eglės vidų.
Kalbėdama apie eglę menininkė paminėjo dar vieną svarbų dalyką, susijusį su ekologija.
„Sutapo, kad šie metai yra paskutiniai, kai gaminami ir parduodami plastikiniai šiaudeliai. Vadinasi, ši eglė taps tarsi savotišku atsisveikinimu su šiaudeliais. Po didžiųjų žiemos švenčių puošmenos iš šiaudelių greičiausiai bus atiduotos perdirbti. Galbūt pagalvosime ir apie tai, kaip jas panaudoti kitiems kūriniams. Pavyzdžiui, prieš keletą metų naudoti plastikiniai buteliai, iš kurių buvo sukurta Smaragdinė eglė, perdirbti į rūšiuoti skirtus plastikinius maišelius“, – pasakojo ilgametė Kauno Kalėdų eglių idėjos autorė.
Planuojama, kad pagrindinė Kalėdų puošmena Rotušės aikštėje kauniečius ir miesto svečius džiugins daugiau kaip du mėnesius – nuo gruodžio 1 dienos iki kitų metų vasario 2 dienos.
Rotušės aikštėje taip pat atsidarė šviesus ir jaukus Kalėdų miestelis, kuriame įsikūrė prekybininkai, veiks kūrybinės dirbtuvės, gardumynų nameliai.
Jame vyks susitikimai su atlikėjais, rašytojais, dailininkais. Bus rengiami kino seansai, kitos įvairios pramogos.
