Pirmosios streikuoti pradėjusios Vilniaus Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ pripažino, kad apsigyvenę ministerijoje jie pažeidžia įstatymą, bet pabrėžė, jog kartu teikia pilietiškumo pamoką.
– Kaip jaučiatės urmu nuvertusi net tris ministrus? – paklausėme Švietimo ir mokslo ministerijoje tebesančios J.Kiškienės.
– Pagrindinis tikslas, dėl ko visa tai mes pradėjome savo mokykloje, tikrai nebuvo siekis versti ministrę Jurgitą Petrauskienę ar atvykti į šią ministeriją ir čia užsibūti.
Pagrindinis mūsų motyvas – neteisybės, nesiskaitymo jausmas, akivaizdus sistemos neskaidrumas. Apskritai kankino beprasmybės jausmas, nežinia, kas bus toliau.
O dabar skalambijamas tas įvykis, kad kažkas į ministeriją lipo per langą. Man tikrai labai gaila, kad ši žinia tapo pagrindinė. Galbūt net kažkas džiaugiasi, kad taip mokytojai buvo supriešinti su dalimi visuomenės ir galbūt tarpusavyje.
Bet viskas atrodo kitaip, kai esi čia. Išeini į mitingą, palieki kolegas toliau tęsti mūsų misijos, laukti derybų. Stovi mitinge, klausaisi dainų ir sužinai, kad ministerijos durys užrakinamos. Skambina kolegos, praneša, kad kažkas negerai. Svyruoji, blaškaisi nežinodamas, kaip pasielgti.
Manau, kad mokytojai, grįžę prie ministerijos, tiesiog privalėjo lipti per tą langą į vidų, kur buvo likę bendraminčiai.
– Ką jūs atsakytumėte tiems žmonėms, kurie iš principo remia streiką, bet lipimą per ministerijos langą vadina užribiu, diskredituojančiu protestuotojus ir mokytojus apskritai?
– Pirmiausia per tą langą įlipo vos pora mokytojų. Galima sakyti, to nepateisinu, bet reikia suprasti, kad tai buvo visiškai priverstinis veiksmas. Tie, kurie tai padarė, tikrai tuo nesididžiuoja.
Dauguma mūsų pasakė, kad to nedarysime, nes tai neteisėta. Tačiau tuos mokytojus, kurie įlipo, irgi reikia žmogiškai suprasti – situacija buvo išskirtinė.
– Kaip manote, jeigu nebūtumėte užėmę ministerijos ir likę lauke, ar jūsų akcija būtų pasiekusi tokį rezonansą, koks yra dabar?
– Nežinau. Bet noriu dar kartą pabrėžti – mes nekėlėme tikslo užimti ministeriją.
Mes juk ėjome į Seimą – išgirsti, kas bus sprendžiama ten.
Jau ten mes pamatėme nenorą kalbėtis ir patyrėme elgesį, kuris kai kuriems mūsų net ašaras išspaudė. Net tarpusavyje buvome pradėję kalbėtis, kad mums galbūt nebeapsimoka į mokyklas grįžti.
Ir tuomet natūraliai, tarsi visiems susitarus, išėjo taip, kad nusprendėme nueiti pasikalbėti su pačia ministre.
– Valdžia sako, kad jūsų reikalavimams patenkinti reikėtų nerealios sumos – 300 milijonų eurų, šiuos pinigus skyrus pedagogams būtų nuskriausta kita visuomenės dalis. Sakoma, kad rodote blogą pavyzdį, esate lyginami su teroristais.
– Mums svarbiausia – ne konkretūs skaičiai. Mes tiesiog norime pamatyti tikras pastangas bent pradėti dialogą. Juk suprantame, kad nuo sausio 20 proc. didinti algas gali nepavykti. Tuomet sėskime, tarkimės.
Apskritai pinigai čia nėra esminis klausimas. Mus kaip tik labiausiai įžeidė tos manipuliacijos ir mėginimas supriešinti su visuomene, tėvais, nestreikuojančių mokyklų mokytojais.
Jau įvestas etatinio apmokėjimo modelis supriešina mokytojus su mokytojais, mokytojus su mokyklų direktoriais. Būtent tai mus labiausiai žeidžia ir skatina nesitraukti.
Ir mus jau išgirdo. Ne tik visuomenė, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. O tai teikia didelę viltį, kad ir premjeras Saulius Skvernelis, pareiškęs pozityvesnę poziciją dėl dialogo su mumis, pakeis savo požiūrį. Tačiau, be abejo, mes lauksime realių veiksmų.
O išeiti iš ministerijos nebijome bet kada. Išeisime iškelta galva, nes pagrindinį darbą čia jau atlikome. O streikuoti streikuosime toliau – jaučiame vis didesnį palaikymą.
– Ką jums dabar sako jūsų mokiniai?
– Mes nuolat palaikome ryšį – sakome vieni kitiems, kad jau tikrai pasiilgome. Jiems sakau, kad visa tai, kas vyksta čia, yra ir pilietiškumo pamoka – tikra, nesurežisuota.
Aš tikrai jaučiuosi teikianti savo mokiniams pilietiškumo pamoką.
– Tačiau valdžios rėmėjai iškart paklaus: koks čia pilietiškumas, jei būdami čia jūs pažeidžiate įstatymus ir tvarką?
– Susiklostė tokia padėtis, kad dabar mes visi, visos pusės, kažką pažeidžiame. Ne tik įstatymus, bet ir žmogaus orumą, teises. Taigi dabar svarbiausia – visiems pradėti realiai kalbėtis.
Skubiai pateikė įstatymo pataisas
Ketvirtadienį prezidentė D.Grybauskaitė priėmė kelių švietimo darbuotojų profsąjungų vadovus, tarp jų streikuojančių mokytojų lyderį A.Navicką, Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerį T.Daukantą, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E.Jovaišą, švietimo ekspertus.
Po šio susitikimo šalies vadovė Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą.
Pataisos numato paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos – viena susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.
Tikimasi, kad šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.
Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles, tai panaikintų galimybę diskriminuoti atskirus mokytojus.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu, padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagarba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi baigtas.
Ministerijos kancleris T.Daukantas pripažino, kad prezidentės pataisos paskubina visus įvykius ir suteikia naujų garantijų mokytojams.
Tuo metu A.Navickas tiesiai neatsakė, kada bus nutrauktas streikas, nors šalies vadovė siūlė tai padaryti.
Švietimo ir mokslo ministerijos apytiksliais duomenimis, streiką jau pajuto iki 16 tūkst. mokinių, bet streikuojančių mokytojų esą mažėja, vakar tokių buvo maždaug 1350.
Neterminuotas švietimo darbuotojų streikas prasidėjo lapkričio 12 dieną.
