Buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų byla teismuose jau išnagrinėta kelis kartus, bet po dešimtmečio aiškėja, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) apie galimą kyšininkavimą esą pranešęs verslininkas iš tiesų tai padarė ne pats.
Nuo 2009 metų tiriamoje byloje visą laiką buvo teigiama, jog bendrovės „Utenstata“ vadovas Antanas Čijunčikas pats kreipėsi į STT ir pranešė, kad tuometis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Norkus iš jo reikalavo ir per kelis kartus paėmė kyšį.
Iškvietė į tarnybą su ereliu
Kokio dydžio galėjo būti šis kyšis, nepaaiškėjo iki šiol, nors byla apsuko jau po kelis kartus visų instancijų teismus. Bet Apeliaciniame teisme A.Čijunčikas prasitarė savo noru į STT niekada nėjęs.
„Ar čia ta tarnyba su ereliu?“ – teisme pasitikslino 77 metų A.Čijunčikas ir prisiminė beveik prieš dešimtmetį gavęs laišką su STT ženklu.
„Kai gavau tokį laišką, žmona išsigando. Klausė: „Kur čia įlindai, ko prisidirbai?“ – pasakojo pensininkas.
Uteniškis nesuprato, kodėl tai išgirdę teisėjai ir advokatas nustebo: „Tarnyba ir yra tarnyba, kaipgi nesusiras?“
Priminė Stalino laikus
A.Čijunčikas prisiminė, kad vizitas į jo vadinamąją tarnybą su ereliu jam nebuvo malonus: „Aš įėjau į vidų, persižegnojau. Tai pamatęs vienas pareigūnų leptelėjo: „Ko prisidirbai, kad žegnojiesi?“
Vyras tvirtino, kad per šį susitikimą su STT pareigūnais buvo smarkiai susijaudinęs: „Salėje sėdėjo penki pareigūnai, vienas klausė vieno, kitas – kito.
Aš visas suprakaitavau, paprašiau atsigerti vandens. Pasijutau kaip Stalino laikais.“
Vienoje vėlesnių apklausų vyras teigė, kad STT davė neteisingus parodymus, nes buvo sutrikęs. Apklaustas STT nurodė per kelis kartus D.Norkui sumokėjęs 25 tūkst. litų (7246 eurus).
Kiek apklausų, tiek sumų
Per vėlesnes apklausas tiek tyrimo metu, tiek teismuose A.Čijunčikas nurodydavo vis kitas sumas.
Byloje minimi mažiausiai penki variantai – nuo 2000 iki 29 000 eurų.
Kokią sumą galimai sumokėjo D.Norkui, A.Čijunčikas negalėjo atsakyti ir Apeliaciniame teisme.
„Aš jau kartą esu davęs parodymus ir viską pasakęs“, – pareiškė pensininkas.
Jis teigė per tą laiką, kol byla buvo nagrinėjama teismuose, patyręs dvi galvos traumas, tad sunkiai prisimena prieš dešimtmetį vykusius įvykius.
D.Norkaus advokatas Edgaras Dereškevičius Apeliacinio teismo prašė kreiptis į prokurorą ir kaskart skirtingus skaičius bei įvykio aplinkybes nurodančiam A.Čijunčikui iškelti bylą dėl melagingų parodymų davimo.
Be to, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Pradėti tokį pat tyrimą prašoma ir dėl jo sūnėno Rolando Čijunčiko veiksmų.
Mokėjo, kad atgautų skolą?
Byloje teigiama, kad dar 2008 metais „Vilniaus vandenys“ bendrovei „Utenstata“ turėjo skolų už išvežtą dumblą.
Skolą norėjęs atgauti A.Čijunčikas esą kreipėsi į savo sūnėną, kuris pažinojo D.Norkų, nes anksčiau yra dirbęs jo rinkimų štabe.
Vyrai esą susitarė, kad „Vilniaus vandenys“ dalimis sumokės bendrovei „Utenstata“, tačiau A.Čijunčikas kaskart turės sumokėti po 6 proc. nuo pervestos sumos.
Buvo teigiama, kad pinigus sutartoje vietoje D.Norkui iš pradžių perduodavo jo sūnėnas, o vėliau – pats A.Čijunčikas.
Abu giminaičiai apie šias aplinkybes ne kartą pasakojo skirtingai.
Kol teismai išnagrinėjo šią bylą, įvykio aplinkybes pamiršo ne tik buvęs „Utenstatos“ vadovas, bankrutavo ir pati bendrovė.
Byla – be pabaigos
A.Čijunčikas teigė pinigus mokėjęs ne bendrovės, o savo lėšomis. Jis teigė iš banko pasiėmęs per 7 tūkst. eurų, nes pinigų jo sąskaitose netrūko: „Aš buvau šachtininkas, kuris dirbo, statėsi namus, o ne valkatavo ir laukė, kol kas nors įpils.“
Apeliacinis teismas nagrinėja vienintelį iš dviejų bylų išskirtą epizodą – dėl kyšio paėmimo iš „Utenstatos“ vadovo.
Kelis kartus išteisintas D.Norkus jame aiškinasi dėl savo paties surinktų įrodymų, nes visus STT įrodymus teismai pripažino neteisėtais.
Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Apeliacinis teismas tinkamai neįvertino D.Norkaus pateikto garso įrašo, kur jis kalbėjosi su R.Čijunčiku.
