Įdomus fenomenas
Naujos kultūrinės erdvės – Signatarų alėjos – atidarymas tarytum nulenkė galvą istorinei praeičiai. Ši alėja įkurta tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto, stovinčio buvusios Palangos progimnazijos vietoje, kurioje mokėsi keturios Nepriklausomos valstybės pamatus kūrusios asmenybės: būsimieji Prezidentas Antanas Smetona, prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, diplomatas Jurgis Šaulys ir profesorius Steponas Kairys.
Iki šiol jų vardus atminė jūra, Palangos kopų smėlis, Palangos progimnazija, o nuo šiol juos primins ir Signatarų alėja. Įdomus ir savotiškas fenomenas – keturi žmonės, vienas kitą labai gerai pažįstantys, suprantantys bendramoksliai, atsirado lemtingoje mūsų tautai situacijoje. Jie visi lavinosi Palangoje, o vėliau kartu posėdžiavo, priiminėjo esminius tautai sprendimus. Nepriklausomybės Akto signatarai šiam kraštui suteikė savotišką kultūrinį, istorinį, o kartu ir labai reikšmingą politinį aspektą. Jie skatino radikalias diskusijas dėl būsimos mūsų šalies laisvės, orumo, tapatybės, o to rezultatas – Vasario 16-osios Aktas, kuris šimtui metų, o gal net ir daugiau, tapo Lietuvos kelrodžiu, pagrindiniu mūsų valstybės politiniu dokumentu.
Įamžina reikšmingą sukaktį
Į iškilmingą Signatarų alėjos atidarymo šventę rinkosi garbingi svečiai ir palangiškiai – renginyje dalyvavo Palangos miesto vadovai, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Lietuvoje Dr. Arūnas Baublys, Seimo bei Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai. Sulaukta ir nemažo kurorto bendruomenės susidomėjimo. Juk šeštadienį vis jie galėjo tapti išskirtinės istorinės akimirkos liudytojais – mieste atidaroma nauja kultūrinė erdvė.
Istorinėje vietoje išaugo rami pėstiesiems skirta poilsio zona su granitinės dangos pagrindu, suolais, naujais želdiniais bei moderniu apšvietimu. Į viršų smailėjanti 6 metrų stela tapo pagrindiniu alėjos akcentu.
Ši nauja erdvė prasmingai įamžina valstybei itin reikšmingą sukaktį.
Autoriai nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
Signatarų alėjos su stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas.
Architektas A. Žebrauskas parengė alėjos projektą, o skulptorius A. Sakalauskas sukūrė stelą, puošiančią šią miesto erdvę. Alėjos sutvarkymo darbus atliko UAB „Palangos komunalinis ūkis“ specialistai.
Tautiškumą, mūsų šaknis ir tautos tvirtumą simbolizuoja alėjos pabaigoje pasodintas ąžuolas.
Kad alėja patraukliai atrodytų ne tik dieną, bet ir sutemus, didelis dėmesys buvo skiriamas jos apšvietimui. Šviesa sklinda ne tik iš alėjoje įrengtų modernių šviestuvų, bet ir nuo grindinio – specialus apšvietimas sumontuotas ties granitiniais suolais. Atskirai apšviesta stela, tamsiuoju paros metu išryškėja bei savo grožį atskleidžia ir greta esanti bažnyčios tvora.
Žadino tautą iš letargo miego
„Esame unikalioje erdvėje, kur kažkada stovėjo Palangos progimnazija, joje mokėsi būsimieji signatarai. Vertikalė, kylanti į viršų, simbolizuoja, kad viskas kyla iš mūsų šaknų, iš žemės, kurioje mes gyvename. Šimtmetis – nedidelė istorijos atkarpa. Šimtmetis budino, žadino tautą iš letargo miego. Tautą kėlėme gaivindami šaknis – tautiškumą, lietuviškumą. Ateitis mūsų laukia tokia, kokią ją susikursime. Saugodami tautą, tikėjimą, kultūrą, eisime toli į priekį“, – linkėdamas didžiuotis savo šeima, kaimynais, Žemaitija ir Lietuva kalbėjo architektas A. Žebrauskas.
Skulptorius A. Sakalauskas dėkojo visai komandai, prisidėjusiai prie paminklo sukūrimo: architektui A. Žebrauskui, metalo meistrui ir konstruktoriui Artūrui Marcinkui bei Tautvydui Tubiui – konstruktoriui, kuris garantuoja, jog ši stela stovės dar šimtą metų.
Liudyti istoriją ateities kartoms
Iškilminga Signatarų alėjos atidarymo ceremonija tęsėsi stelos atidarymo juostelės kirpimu ir kūrinio atidengimu. Klebonas Kęstutis Balčiūnas, visai neseniai pradėjęs savo tarnystę Palangoje, pašventino šį didelės reikšmės visam miestui turintį objektą – Signatarų alėjos stelą.
‚,Jaučiuosi nuostabiai, nerealiai. Pirmasis tokio masto šventinamas objektas Palangoje. Manau, kad šia alėja dar ilgai džiaugsis ir ateinančios kartos. Ji primins unikalią istorinę vietą, keturis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Visi čia užsukusieji galės džiaugtis Lietuvos laisve, liudyti istoriją ateities kartoms“, – atviravo pakalbintas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas K. Balčiūnas.
Renginyje aidėjo Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės karių salvės: pirmoji – Už Lietuvą ir Palangą, antroji – Už signatarus ir trečioji – už Lietuvos žmones.
Atsiveriančias naujas miesto erdves galima stebėti iš bažnyčios bokšto
Palanga kasmet praturtėja naujomis kultūrinėmis erdvėmis, kaip antai Palangos pasakų parkas, kuriame 2016 m. buvo baigta įrengti nauja vaikų pramogų erdvė. Jis yra pušyne tarp parodų paviljono „Kupeta“ ir A. Mončio namų-muziejaus. Čia pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra bei pastatytos menininkų sukurtos skulptūros lietuvių liaudies pasakų motyvais.
Praėjusiais metais, 2017-aisiais, visuomenei pristatyta rekonstruota 226 metrų ilgio Grafų Tiškevičių alėja, kuri Kurhauzą jungia su Kęstučio gatve. Alėją puošia kurorto kūrėjų grafų Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos Sofijos Lonckos bronzinės skulptūros, originalūs retro stiliaus šviestuvai, bazalto ir granito trinkelėmis išgrįstas grindinys bei mažoji architektūra. Miestą dabina ir Grafų Tiškevičių alėjos pabaigoje, ties Kęstučio gatve, atkurti raižiniais puošti istoriniai vartai. O Koncertų salės prieigose esančiame skvere įrengtas originalus fontanėlis. Visai čia pat yra ir dar vienas kultūros objektas – moderni 2200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, gretą – Palangos Kurhauzas, kurio salėje vyksta kameriniai renginiai.
Visos šios erdvės formuoja unikalų miesto, neabejingo savo praeičiai, veidą. O jungiamoji visų jų grandis – bažnyčia, kuri visais laikais buvo svarbių istorinių momentų liudytoja.
Dabar Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšte daugiau nei 21 metro aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima pamatyti atsiveriančią visą kurorto panoramą, Baltijos jūrą. Įgyvendinant bažnyčios remonto ir pritaikymo turizmui bei visuomenės poreikiams projektą buvo sutvarkytos varpus laikančios konstrukcijos, pakeisti mediniai bokšto laiptai, pakeistos bokšto žaliuzės, restauruoti ir įstiklinti vitražai.
