Ši grupė iki vasario vidurio turi parengti projektą, kaip didinti biudžetininkų algas 2020–2025 metais. Kol valdžios atstovai susitikimu džiaugiasi, profesinės sąjungos įvardija ir tikėjimą, jog pokytis tikrai bus jaučiamas. O pradėtas jis bus nuo mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus atstovų.
Netikintiems siūlė išeiti
Po susitikimo premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad siūlė susirinkusiems išeiti iš susitikimo, jei netiki šia idėja. Tačiau niekas iš posėdžio neišėjo.
„Tai yra pati pirma diena ir pirmas posėdis. Išsakiau savo lūkesčius, žinau, kad pirmas posėdis yra tikrai konstruktyvus. O lūkestis yra vienas – unikali galimybė dabar arba niekada padaryti taip, kad mes galime prieiti prie sisteminių sprendimų, kalbant apie viešojo sektoriaus modernizavimą ir efektyvumą, tvarų finansavimą. Siūliau atsiriboti nuo įvairiausių politinių preferencijų. Paprašiau, kad tie kurie tiki, kad mes galime tai padaryti, pasiliktų, o kurie galvoja kitaip, nedalyvautų. Mes niekas neišėjo, džiaugiuosi, kad visi susirinkę tuo tiki“, – kalbėjo premjeras, pabrėždamas, kad tai yra vienintelis tvarus būdas kalbėti apie viešojo sektoriaus artimiausių perspektyvą.
„Pabrėžiu, jeigu ateina prašyti tiktai pinigų, tai tikrai ne to susirinkome, yra esminis dalykas, kokiais principais vadovausimės, į ką mes orientuojamės, ar į Europos Sąjungos kriterijus, ar į EPBO kriterijus, kaip susieti savo finansavimą ir tam tikras proporcijas, kokiu vidurkiu, ar siekiame ES vidurkio, ar gerosios praktikos EBPO ir kokiais principais vadovaujantis to pasiekti“, – aiškino S. Skvernelis.
Jis negalėjo įvardinti, ar susitikime dalyvavo streikuojančių profesinių sąjungų atstovai, tačiau tikino, kad kviestos buvo visos didžiausios.
Skirtumai tarp sričių yra milžiniški
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad jei norima išnagrinėti kiekvieną sritį atskirai, tam laiko paskirta per mažai. „Susitikimą galiu vertinti tik kaip deklaratyvų – apsikeitėme nuomonėmis. Mes irgi tarpusavyje labai daug kalbėjome, kokių tikslų gali siekti ši grupė. Ir nusprendėme, kad tai galėtų būti tam tikri, bendri apibrėžimai, gairės. Nes tarp sektorių yra be galo daug skirtumų, o išnagrinėti kiekvieną sektorių atskirai iki vasario mėnesio bus neįmanoma“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Ji tvirtino, kad reikia konkrečiai įvertinti visą situaciją, nes per metus įvyko daug reformų – norima matyti, kokios pareigybės buvo atleistos, kokie pokyčiai įvyko ir kaip efektyvumą galima padidinti.
„Mes nenorime sieti efektyvumo su optimizavimu, čia yra mūsų abejonė, ją susitikime ir pasakėme. Nes žodis „optimizavimas“ yra kaip keiksmažodis mums – parodo, kad prasidės dideli atleidimai. Jei mes kalbame apie atlyginimų didėjimą, mes pastatomi į tokius rėmus, kad didės algos tik žmonių sąskaita“, – pasakojo LPSK atstovė.
„Tikimės, kad ši grupė turi tikslą pasižiūrėti į viską giliau“, – tikėjo I.Ruginienė.
„Šiandiem mes matome, kad viešojo sektoriaus finansavimas yra labai skurdus. Ir jis myliomis atsilieka nuo privataus sektoriaus. Todėl labai svarbu pasižiūrėti, kur mes esame, kokie yra atlyginimų skirtumai. (…) Mūsų tikslas pakelti algas mažiausiai uždirbantiems: savo vidiniais resursais mes matome, kad tai yra socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai, jie uždirba mažiausiai“, – pasakojo I.Ruginienė.
Atstovė pasakojo, kad labiausiai kenčia žemiausios grandys, tam ir būtina skirti didžiausią dėmesį. „Kaip pritraukti jas bent jau prie vidutinio lygio. (…) Šiandien mes kalbame tik teoriniais vienetais, mums reikia vieningos analizės“, – pasakojo I.Ruginienė.
Ji pasakojo, kad analizuojant koeficientus, pastebėta, kad jie skiriasi nuo 4 iki 23, o būtent šio koeficiento ir bazinio algos dydžio sandauga ir nulemia pareiginę algą. „Seimo pirmininkas – 23, o 4 gauna paprastas specialistas kokioje nors valstybinėje įstaigoje“, – kalbėjo LPSK atstovė.
Atstovė teigė, kad atskirti mokytojų, sprendžiant šį klausimą negalima. Turi būti sprendžiamas visos sistemos problemos.
Ministras jautė vieningą norą algas kelti
Susisiekimo ministras, dabar laikinai einantis švietimo ir mokslo ministro pareigas, Rokas Masiulis po susitikimo žurnalistams sakė, kad pirmajame susitikime buvo priartėta prie susitarimo, jog viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti.
„Kalbėjome apie tai, kur tų resursų reikėtų ieškoti. Vieni gali būti biudžeto papildomas skyrimas, daug kalbėjome ir apie vidinius resursus. Šiame etape labai svarbu pabrėžti, kad tos sritys, kurių atlyginimai yra mažiausi, ar tai būtų kultūros ar švietimo darbuotojai, turi tam tikrą potencialą vidiniuose resursuose. Bet tam reikia ir savivaldybių indėlio“, – kalbėjo ministras.
Jis pasakojo, kad savivaldybės skiria nemažą dalį lėšų mokykloms, o jeigu pavyktų taupyti kai kuriose srityse, ta dalis galėtų būti skiriama ir mokytojų atlyginimui. „Sunku tikėtis kažko konkretaus iš pirmo susitikimo. (…) Reikia nubrėžti tą kelią, kad ir politinės partijos su tuo sutartų, kad nebūtų taip, kad pasiekus susitarimą ir pasikeitus valdžiai, viską reikėtų pradėti iš naujo“, – sakė ministras R.Masiulis. Jis tvirtino, kad susitikime jautė vieningą norą, kad viešojo sektoriaus atlyginimai augtų.
Ministras sakė, kad su streikuojančiais mokytojais toliau derina etatinio mokytojų apmokėjimo tvarką. „Ruošiame paraleliai vidinių auditų planą, stengiamės įvertinti, koks galėtų būti vidinių resursų potencialas. Renkame informaciją, labai daug gaunu siūlymų, kuriose vietose galima taupyti“, – apie dabartinę streikuojančių mokytojų situaciją kalbėjo ministrų kabineto narys. Jis vylėsi, kad dialogo būdu pavyks panaikinti dabartinį konfliktą.
Jaus visi
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis yra šios komisijos pirmininkas. Po susitikimo jis teigė, kad pirmajame posėdyje buvo užsibrėžti siekiai.
„Viešasis sektorius yra stambiausias Lietuvos darbdavys, 23 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai atlyginimų didinimas turės įtakos visam vidutiniam atlyginimui Lietuvoje. Dėl to yra apsispręsta“, – kalbėjo D.Matulionis.
Jis teigė, kad bus bandoma mažinti ryškią disproporciją tarp skirtingų sričių atlyginimų. „Pagal sritis skirtumai kartais susidaro iki trijų kartų“, – žurnalistams sakė D.Matulionis.
„Vidinių resursų visų pirma bus ieškoma brangiose srityse – švietime, sveikatos apsaugoje, kultūroje ir valstybės tarnyboje“, – teigė Vyriausybės vicekancleris. Derybinėje grupėje dirbs septyni ministrai, profsąjungų ir daugelio politinių partijų atstovai, susitikimai įvyks kiekvieną savaitę.
Opoziciniai konservatoriai atsisakė dalyvauti grupėje, argumentuodami, kad Vyriausybė turi tiesiogiai derėtis su streikuojančiais mokytojais dėl darbo užmokesčio augimo.
S. Skvernelis teigia, kad toks jų sprendimas „yra dar vienas konservatorių politinio cinizmo ir dviveidiškumo įrodymas“.
Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos pedagogai streikuoja mėnesį.
