Žemyn čiuožiantis premjero populiarumas, anot kai kurių politologų, turėtų būti aiškus signalas S.Skverneliui – dalyvaudamas šalies vadovo rinkimuose jis smarkiai rizikuotų prarasti ir tai, ką jau turi.
Vos per mėnesį Vyriausybės vadovas iš palankiai vertinamų visuomenės veikėjų atsidūrė tarp neigiamų „Lietuvos ryte“ skelbiamos „Vilmorus“ atliekamos apklausos personažų.
S.Skvernelio populiarumas staiga smuko devyniais procentiniais punktais: praėjusį mėnesį premjerą palankiai vertino 45,4 proc. apklaustųjų, neigiamai vertinančių šio politiko veiklą buvo 32,3 proc.
Dabar nepalankiai S.Skvernelio veiklą vertinančių žmonių būrys išaugo iki 40,2 proc., o rėmėjų gretos akivaizdžiai susitraukė – iki 36,8 proc. Apklausa parodė, kad piliečiai kol kas nelabai entuziastingai jį vertina ir kaip kandidatą į prezidento postą, tiesa, S.Skvernelis dar nepaskelbė, kad tikrai jo sieks.
Sociologas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį, kad S.Skvernelio reitingas mažėja jau penktą mėnesį. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas irgi mano, kad link dabartinio ypač ryškaus reitingų nuosmukio premjeras ritosi jau kurį laiką. Prie to esą svariai prisidėjo ir jo komanda.
A.Katauskas portalui įvardijo pagrindines priežastis, kurios premjerą nubloškė iš reitingų olimpo: „Pastarąsias keletą savaičių premjeras ir jo komanda viešojoje erdvėje darė daug klaidų – vieną po kitos. Vieną tinkamą žingsnį lydėjo keli netinkami, kurie neleido situacijos pradėti tinkamai valdyti.
Ko vertas vien mokytojų „teroristų“ ir „žaliųjų žmogeliukų“ motyvas ar kreipimasis į atsakingas institucijas prieš profesinių sąjungų mitingą?
Kai kurios klaidos buvo grynai premjero ir jo komandos prisikalbėjimai, nes nesugebėta įvertinti visų aplinkybių ir pernelyg skubėta reaguoti. Kitos klaidos buvo elementarus nemokėjimas paaiškinti visuomenei savo vienokių ar kitokių veiksmų.
Dažnai atrodo, kad komunikacijos patarėjas yra testosteronas, o ne šaltas protas. Tai lėmė didžiulį srautą neigiamų vertinimų viešojoje erdvėje iš skirtingų tikslinių grupių – nuo ekspertų iki mokytojų“.
A.Katausko teigimu, panašių situacijų premjero karjeroje yra jau buvę. „Tačiau šį kartą „užkabinta“ buvo ne tik mokytojų grupė, sukrito visi viešojoje erdvėje nuskambėję premjero pasisakymai ir labai greitai nebeliko praktiškai nė vienos neįžeistos grupės“, – pastebėjo viešųjų ryšių specialistas.
Anot A.Katausko, viską savotiškai vainikavo ir mitingas prie Vyriausybės, suvienijęs dalį tų grupių: „Visos šios įtampos metu buvo akivaizdu, kad premjero komanda yra panikoje – elgiasi agresyviai, visiškai nevaldo situacijos, retorika tapo išskirtinai „kas ne su mumis, tas prieš mus“.
Tuo labai sėkmingai pasinaudojo ir politiniai oponentai. Ši situacija labai aiškiai apnuogino šios Vyriausybės komunikacijos problemas, negebėjimą pristatyti pokyčių ar sukurti palankią aplinką informacijos sklaidai“.
A.Katauskas mano, kad dabartinis nepalankus premjero vertinimas yra susijęs ne tik su kažkuriuo konkrečiu veiksmu, tai – ilgalaikio netinkamo komunikavimo rezultatas, o paskutiniai įvykiai esą tik pagreitino neigiamą poveikį.
Vis dėlto A.Katauskas pripažino, kad premjerui kartais pavyksta užčiuopti tinkamas komunikacijos linijas, kada jis atrodo nuoširdus, atviras.
„Sunku pasakyti, ar tokia komunikacija dabartinėje situacijoje gali iš karto pakeisti rezultatą.
Manau, ateinančių metų pradžia ir įsigaliosiančių reformų konkretus rezultatas ir to rezultato komunikacija gali kiek suvaldyti situaciją, tačiau jei premjeras ir jo komanda toliau, liaudiškai tariant, nevaldys liežuvio, nuostoliai gali būti milžiniški“, – įsitikinęs viešųjų ryšių ekspertas.
