„Tie įvykiai, kurie įvyko, sudavė man labai didelį, katastrofišką smūgį mano, kaip politiko, reputacijai, bet jie neatėmė iš manęs, neišplėšė širdies ir noro aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime“, – teigia E.Masiulis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir E.Masiulio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Masiuli, paklausiu labai atvirai. Kodėl jūs erzinate visuomenę?
– Nežinau, ar jūs visos visuomenės vardu klausiate. Atsiliepimų daug, tik noriu pasakyti, kad ne komentarai balsuoja rinkimuose, o žmonės. Taip, aš ir pats matau, kad reakcijų yra pakankamai negatyvių, tačiau kai kurie sutikti žmonės gatvėse kaip tik drąsina ir sako: „Teisingai pasielgei“. Kitaip tariant, daryti kažkokias toli siekiančias išvadas ir apibendrinti, kad anoniminiai komentatoriai portaluose vaidina visą visuomenės vaidmenį – nebūčiau toks tikras. Mano apsisprendimas yra apgalvotas, racionalus, jis nėra spontaniškas apsisprendimas. Aš einu lygiai taip pat, kaip ir kiti kandidatai, konkuruoju dėl Klaipėdos miesto mero pozicijų.
– Ne visai tokie patys kandidatai. Jūs einate su teisiamojo etikete.
– Kita vertus, galiu pasakyti, kad aš nesu nuteistas. Kol aš nesu nuteistas, matydamas, kiek teismo procesas gali trukti, o jis vyks dar ilgai – ir ne dėl to, kad kažkas vilkintų procesą, o dėl objektyvių priežasčių, nes tai labai plati byla, daug medžiagos, dalyvaujančių šioje byloje, šiuo atveju gali trukti 3-5 metus – nemanau, kad neturėčiau teisės dalyvauti rinkimuose, nes būtent žmonės tars žodį ir įvertins mano kandidatūrą.
– Teisiškai teisę jūs turite. Bet yra moralinis dalykas.
– Aš šioje vietoje jaučiuosi tvirtai, nes aš nesu padaręs tų dalykų, dėl kurių esu kaltinamas ir tuos dalykus aš įrodysiu teisme. Tačiau mes, matyt, turime kitą problemą Lietuvoje, kad nemaža dalis visuomenės, galbūt, tave nuteisia dar iki teismo, nors teismas dar tavęs nėra nuteisęs. Akivaizdu, kad kai tu patenki į tokią situaciją, esi sudėtingoje situacijoje, bet žinau, kad tai, ką labiausiai moku daryti – esu politikas ir man priimtina dirbti politikoje.
Todėl mano apsisprendimas kandidatuoti Klaipėdos mieste yra susijęs ir su tuo, kad bandau ir einu daryti tai, kas man sekėsi geriausiai – būtent dirbti politinį darbą. Taip pat dėl to, kad matau, jog Klaipėdos mieste šiuo metu atsirado nemažai politinio chaoso. Labai daug komitetų, skaidymosi, nebėra kažkokio aiškaus vienijimosi centro, naujų idėjų. Tai mane irgi paskatino ryžtis šitam žingsniui.
– Sakote, kad geriausiai sekėsi dirbti politikoje. Aš sakyčiau, kad labai nesisekė pagal tai, kur dabar jūs esate.
– Aš kalbu apie tą situaciją, kuri buvo iki 2016 m. gegužės mėnesio. Ten, kur dirbau ligi tol – ar tai būtų Susisiekimo ministerijoje 4 metai, ar parlamente, ar vadovavimas partijai beveik 10 metų – manau, kad darbo rezultatai tuo metu buvo teigiamai vertinami.
– Jūs pats esate apie save pasakęs tokią frazę: „Dabar aš esu toksiškas“.
– Tai šita frazė niekur nedingo, ji galioja ir toliau.
– Ir jūs kandidatuojate taip drąsiai, nekreipdamas dėmesio į kai kurių žmonių nuomonę, kurie sako: neturi sąžinės E.Masiulis, jeigu šitaip elgiasi.
– Gerbiu kiekvieną išsakytą požiūrį, kiekvieną poziciją, bet lygiai taip pat aš prašau pagarbos, kad teisinėje valstybėje, jeigu nesi nuteistas, iš principo gali dalyvauti aktyviai visuomeniniame politiniame gyvenime. Tie įvykiai, kurie įvyko, sudavė man labai didelį, katastrofišką smūgį mano, kaip politiko, reputacijai, bet jie neatėmė iš manęs, neišplėšė širdies ir noro aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime.
– Teisiamas Klaipėdos meras – kaip jūs įsivaizduojate, jeigu jus išrenka?
– Tokia bus realybė, faktas. Teismas yra ta vieta, kur yra išsiaiškinama tiesa. Pats savaime faktas, kad vyksta teismas – nereikia užlipdyti etiketės bet kuriam žmogui, kad šis žmogus jau yra kaltas. Pas mus dažnai daroma, kad žmonės yra nuteisiami be teismo. Tokia susidariusi nuomonė, ypatingai kalbant apie kažkokius politologų komentarus ar politinį elitą, kad tai jau yra palaidotas, užkastas žmogus, ir dar užbetonuotas – kalbu apie save. Aš noriu parodyti, kad toli gražu taip nėra, kad žmonės turi savo vertinimus. Aišku, tai parodys rinkimų rezultatai kovo 3 d.
– Ar čia yra desperacija, pone Masiuli? Suprantu, kad esant tokioje situacijoje, šiek tiek sudėtinga verslą daryti, užsidirbti pinigų, nes pasitikėjimas yra sugriautas ir normaliai gyventi yra pakankamai sudėtinga.
– Mano supratimu, čia nėra jokios desperacijos. Aš tikrai nebėgu nuo savęs, aš kaip tik grįžtu į save, koks aš buvau. Taip, be jokios abejonės, gyventi su tokia kupra nėra lengva, kokioje srityje bepaimtum – ar tai būtų verslas, ar politika ar dar kažkokia sritis. Tačiau tai absoliučiai nėra jokia desperacija, aš žengiu į tą sritį, kurią labiausiai išmanau. Ten, kur aš esu sukaupęs daugiausia patirties, žinių ir tai, ką aš moku daryti.
Žmonės ir įvertins, kiek to pasitikėjimo yra likę manimi. Einu tvirtai, drąsiai, bendraudamas su žmonėmis, šnekėdamas su jais, žiūrėdamas žmonėms į akis ir sakydamas, kad vienas dalykas yra teisminiai procesai, kur teisinėmis priemonėmis mes įrodysime savo teisumą, bet kitas dalykas yra politinis gyvenimas, kur aš turiu savo idėjų, minčių, kaip sujudinti miestą, kaip Klaipėda galėtų kur kas daugiau ir geriau veikti, negu dabar yra, nes potencialas yra didelis. Tačiau šiandien reikia pripažinti, kad tam tikras letargo miegas yra atsiradęs Klaipėdos mieste.
– Ar šis jūsų kandidatavimas yra susijęs su ateities politinėmis ambicijomis? Galbūt tai yra žingsnelis į kitus rinkimus, tarkime, Europos Parlamento?
– Apie Europos Parlamento ir prezidento rinkimus visiškai negalvoju, nes jie turi savo specifiką. Europos Parlamento rinkimuose reikalinga politinė jėga, su kuria turėtum dalyvauti. Šiandien aš nesu jokios politinės jėgos narys. O kalbant apie prezidento rinkimus – aš realistas, realiai vaikštau ant žemės ir realiai suvokiu savo situaciją, kad tokioje situacijoje pretenduoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą tikrai negaliu.
O ar tai bus kažkas toliau, aš šiandien nesu susidėliojęs ilgų savo gyvenimo planų. Tiesiog šiandien savo mintimis, jėgomis esu susikoncentravęs į likusius du mėnesius iki kovo 3 d. ir visą savo energiją ir resursus skirsiu tam, kad gerai pasirodyčiau Klaipėdos miesto savivaldybių rinkimuose.
– Į rinkimus einate vienas?
– Aš einu kaip savarankiškai išsikėlęs kandidatas.
– Bet komandą turite?
– Be jokios abejonės. Vienas visų darbų nenuveiksi.
– Kas yra jūsų komanda?
– Kadangi vakar gavau parašų rinkimo lapus – pagal įstatymą kiekvienas kandidatas, norintis tapti tikruoju kandidatu, turi surinkti tam tikrą skaičių klaipėdiečių parašų – tai kai surinksim parašus, priduosim, kai tapsiu tikru kandidatu, aš pristatysiu komandą.
– Kas finansuoja jūsų rinkiminę kampaniją?
– Kaip ir visada, pagal įstatymus, tik fiziniai asmenys gali tai daryti ir aš pats asmeniškai. Aš esu atsidaręs sąskaitą, kol kas sąskaitoje lėšų nėra, bet manau, kad atsiras vienas kitas žmogus, kuris perves kažkokias lėšas. Bet vėlgi, aš tikrai nesiruošiu kažkokių didelių biudžetų kaupti ir išlaidauti. To visuomeninio dėmesio pakankamai daug turiu, esminis dalykas, kad pinigai reikalingi tam, kad mano idėjos pasiektų kiekvieną klaipėdietį. Šitiems dalykams aš esu pasiruošęs tas lėšas ir skirti rinkimų kampanijos metu.
– Jūsų verslo apyvarta nėra didelė. Du apdrausti darbuotojai, apyvarta 50-100 tūkst. eurų.
– Kaip dviejų žmonių konsultacinei bendrovei, tai yra normali apyvarta.
– Jūs savo pranešime, kuriame teigiate apie tai, kad kandidatuojate į Klaipėdos merus parašėte tokius žodžius: „Mano vaistai yra žinojimas, kaip viskas buvo“. Kalbate apie tiesą, kuri iškreipta ir kurią neva pats geriausiai žinote. Apie kokią tiesą jūs čia šnekate? Suprantu, kad esate šventai įsitikinęs, kad bylą laimėsite.
– Niekuo gyvenime 100 proc. negali žmogus būti įsitikinęs, bet kaip dabar jau yra matoma visa byla ir visos aplinkybės, yra akivaizdu, kad mano išdėstyti argumentai ikiteisminio tyrimo metu tiesiog yra patvirtinami tam tikrais byloje esančiais faktais. Aš žinau tą tiesą ir ją sakiau ikiteisminio tyrimo metu, ir tą pačią tiesą sakiau ir sakysiu teismo posėdyje. Aišku, mūsų, kartu su gynyba, advokatais, reikalas yra įrodyti, kad ta tiesa yra tokia, kokią ir teigiame.
– Kai kalbate apie tiesą, suprantu, kad kalbate ir apie tam tikrus politinius procesus.
– Be jokios abejonės. Kontekstas yra platesnis, bet aš koncentruojuosi šiandien labiau į teisminį procesą, kuris bus dar ilgas. O tai, kad politiniai konkurentai visada, matyt, pasinaudoja kitų politinių konkurentų nesėkmėmis, yra visiškai normali situacija.
– Jūs susipykote su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, apsižodžiavote viešoje erdvėje. Profesorius pasakė, kad jūs turėjote prezidentės pasitikėjimą ir jį pardavėte. Jūs jo paklausėte, ką jis veikė 2016 m. gegužės 11 d. Priminsiu, kad gegužės 10 d., kaip įtariama, Seimo aikštelėje jums buvo perduotas kyšis, o visuomenė apie šį įvykį sužinojo gegužės 12 d. Apie ką jūs šnekate?
– Aš tiek, kiek norėjau pasakyti, ir pasakiau. Tai buvo reagavimas į profesoriaus prieš tai išsakytus viešus pamąstymus apie mane, vertinimus dėl mano apsisprendimo kandidatuoti Klaipėdos mieste. Tiesiog pabandžiau profesoriaus stiliumi, šiek tiek Ezopo kalba išdėstyti tai, ką norėjau pasakyti. Kiekvienas tegul susidaro savo interpretaciją – tie, kam dar įdomūs šie procesai, kurie vyko.
– Ta viena diena, kurią kažkas vyko, ko mes nežinome, ateityje irgi gali tam tikrus dalykus paaiškinti?
– Taip, be jokios abejonės. Būčiau norėjęs daugiau pasakyti, būčiau parašęs daugiau.
– Kada jūs nusprendėte, kad einate į rinkimus, vėl grįžtate į politiką?
– Nuo pavasario buvo tokių vidinių apmąstymų, pasišnekėjimų su artimiausia aplinka, bendražygiais. Tačiau labai aiškiai stebėjau patį Klaipėdos politinį gyvenimą. Galbūt galutinis apsisprendimas rudenį atsirado, kai pamačiau, kad tie patys liberalai – kaip žinia, Klaipėda daug metų buvo liberalių jėgų miestas – nesugebėjo išlaikyti vienybės, susiskaldė, vietoj vieno kandidato atsirado keli kandidatai iš tų pačių liberalių jėgų.
Kai prasidėjo konfrontacijos tarp miesto merijos ir administracijos, nors tos pačios politinės partijos atstovai praktiškai ir ten, ir ten. Pamačiau, kad atsiradusi politinė pelkė ar nebeaiški erdvė, kurioje trūksta galios centrų, aiškių sprendimų priėmimų, idėjų, kurios apvienytų, burtų. Ir tai, matyt, paskatino mane galutinai priimti sprendimą dalyvauti šiose rinkimuose.
– Ką jūsų buvę bendražygiai sako?
– Labai įvairios reakcijos. Aš gavau ne vieną padrąsinančią ir pasveikinančią žinutę iš kolegų, kurie šiuo metu yra Liberalų sąjūdžio nariai. Kai kas, galbūt, ignoruoja iš viso tą faktą, kai kas bando laidyti pašaipas ir kritikos strėles, bet nemažai liberalų pasveikino su tokiu sprendimu.
– Ką jūsų šeima apie tai sako?
– Šitą sprendimą aš padariau pats, vienasmeniškai. Niekada gyvenime netraukiau ir nekišau šeimos į savo politinius, profesinius veiksmus ir toliau šitos taisyklės stengiuosi laikytis.
– Jūsų šeima yra labai stipriai nukentėjusi būtent dėl jūsų politinės veiklos. Tikrai manote, kad tai yra geriausias sprendimas? Turiu omenyje ne jums pačiam, o jūsų šeimai.
– Aš labai aiškiai atriboju savo profesines, politines veiklas nuo šeimos reikalų. Tai absoliučiai privati erdvė ir niekieno reikalas, kas vyksta šeimos viduje. Tik tų žmonių reikalas yra, kurie sudaro tą šeimą.
– Viešoje erdvėje buvo visokių žinučių dėl jūsų santuokos.
– Aš laikausi labai aiškaus principo: nekomentuoju savo asmeninio gyvenimo detalių. Galiu kalbėti tik apie tai, kiek aš esu susijęs su viešąja erdve.
– Jūs pats užsiminėte, kad liberalai susiskaldė. Klaipėdos mero rinkimuose dalyvaus 3 buvę kolegos, bendražygiai, dabar konkurentai – Simonas Gentvilas, Vytautas Grubliauskas ir jūs. Kodėl Klaipėda, o ne Vilnius?
– Čia labai paprastas atsakymas. Klaipėda yra mano gimtasis miestas, Klaipėdoje užaugau, mokiausi, žengiau pirmus savo, kaip politiko, žingsnius. Klaipėda mane subrandino kaip politiką, man tikrai daug davė ir tai yra mano mylimiausias, artimiausias miestas, kaip gimtasis miestas. Tekę dirbti ir Klaipėdos miesto savivaldybėje, Eugenijaus Gentvilo, tuometinio mero patarėju.
Pirmiausia dėl to, kad aš visada domėjausi, net ir gyvendamas Vilniuje, Klaipėdos reikalais, nes ten buvau renkamas į Lietuvos Respublikos parlamentą. Dėl to, kad aš niekada nebuvau labai nutolęs nuo politinių Klaipėdos reikalų. Ir dėl to, kad manau, kad būtent Klaipėdoje turiu didžiausią, stipriausią atramą, nuo kurios galiu atsispirti – kalbu apie elektoratą, rinkėjų bazę – startuojant į rinkimus.
– S.Gentvilas yra jūsų politinio krikštatėvio E.Gentvilo sūnus. Jei jums pavyktų, rinkimuose jam sudarysite konkurenciją. Nebandėte su E.Gentvilu pasišnekėti? Ar jūs apskritai bendraujate pastaraisiais metais? Lyg ir nebuvo kontakto, bet gal jis atsirado?
– Pirmas dalykas, liberalai visada mėgsta konkurenciją ir turėtų nevengti konkurencijos. Antras dalykas, pirmiausia E.Gentvilas turėjo su V.Grubliausku pasikalbėti, nes nereikia užmiršti, kad tie vidiniai rinkimai, kurie vyko pasirenkant, kurį kandidatą kelti nuo Liberalų sąjūdžio Klaipėdoje į miesto mero postą, išprovokavo tai, kad atsirado du kandidatai. V.Grubliauskas su dalimi liberalų įkūrė visuomeninį komitetą ir eina į rinkimus atskirai. Mano atsiradimas tikrai nėra esminis, reikšmingas įvykis, kalbant apie liberalų suskaldymą. Liberalai susiskaldė iki mano apsisprendimo kandidatuoti į merus.
– Pone Masiuli, jums tikrai to reikia?
– Man tikrai to reikia, aš tuo tikiu. Aš tikrai esu nusiteikęs dirbti aktyviai, žinau, kokius darbus ir idėjas galima Klaipėdoje realizuoti ir manau, kad Klaipėda šiandien yra nepelnytai stabtelėjusi lyginant su Kaunu ir Vilniumi.
– Jūs dėstote politiškai. O jums, kaip žmogui? Politika sužlugdė jus, kaip asmenį. Kodėl jūs taip įnirtingai norite į ją grįžti?
– Visada žmogus turi teisę atsitiesti, jeigu mes gyvename kažkiek krikščioniškame pasaulyje. Kadangi teismas, kuris vyksta šioje byloje, neišvengiamai dar vyks labai ilgai, aš noriu tiesiog stoti vienas pats prieš rinkėjų teismą.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
