„Ne Rusijai pamokslauti pasauliui apie demokratines laisves ir apie vertybes, ne jie tą turėtų daryti. Manau, kad daugelis tą ir supranta“, - „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo L. Linkevičius.
„Atvirai kalbant, tie pareiškimai nestebina, nes visko neigimas, kas yra akivaizdu ir kas yra net plika akimi matoma, tapo įprasta praktika“, - akcentavo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kartu L. Linkevičius pabrėžė, kad jam nebuvo naujiena ir tai, jog trečiadienį paaiškėjo, kad dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai jau kuris laikas yra sulaikytas buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis. Pasak ministro, suvokiant Kremliaus politikos tikslus, toks faktas neturėtų apskritai nieko stebinti.
„Mes nelabai nustebome, nes žinome, kad vyksta aktyvus veikimas prieš mūsų saugumo interesus ir naudojami visi įmanomi svertai ir būdai. Taip, kad pats faktas neturėtų stebinti“, - aiškino L. Linkevičius, pridurdamas, kad Kremliaus veiksmai kelia destrukciją tarptautinėje politikoje.
„Deja, Rusija šiandien nėra kažką kuriantis arba krizes reguliuojantis faktorius, Rusija, deja, bet tampa ne supervalstybe, bet superproblema“, - apibendrindamas pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Paklaustas, ar valstybei reikėtų tikėtis kokio nors Maskvos atsako dėl atliekamo tyrimo, L. Linkevičius pabrėžė, kad Rusija jau dabar išnaudoja visus svertus spaudžiant Lietuvą.
„Mes jau dabar matome ir tikimės, ir gauname tam tikras hibridines grėsmes (...) Tai yra nepaprastai efektyvus ginklas ir strateginė komunikacija ir propaganda, kibernetinės atakos, kurias mes patiriame ne vieną tūkstantį per metus ir kai kurios tikrai skausmingos. Turime nemažai iššūkių energetikoje. Tai vyksta kiekvieną dieną“, - kalbėjo L. Linkevičius.
Trečiadienį teisėsauga pranešė, kad dėl šnipinėjimo Rusijai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti visam tinklui asmenų. Tarp įtariamųjų - A. Paleckis. Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, įtariamieji taikėsi į jautriausias valstybei sritis, kaip Sausio 13-osios byla.
Vykdomas tyrimas, pasak E. Pašilio, yra išskirtinis tuo, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijų užduotis vykdę asmenys yra susiję su kai kuriomis neparlamentinėmis partijomis. Jis pažymėjo, kad nėra duomenų, jog su tokia veikla būtų susijusios parlamentinės partijos.
Antradienį taip pat buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos ,,Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Jis buvo sulaikytas dėl kratos metu surasto ginklo. Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu, šiuo metu aiškinamasi, ar tai yra susiję su tyrimu dėl šnipinėjimo.
Kliuvo ir R.Paksui
Ministras taip pat pareiškė, kad europarlamentaras Rolandas Paksas, susitikdamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrai neatstovauja Lietuvos užsienio politikos pozicijos. Pasak ministro, R. Paksas neatstovauja Lietuvos institucijų, joms nepriklauso, bet, kita vertus, Rusija išnaudojo R. Paksą kaip europarlamentaro poziciją ir sukėlė abejonių dėl Europos politikos vientisumo.
Pasak ministro, Rusija visuomet siekia bendradarbiauti su ekstremistinėmis jėgomis Europoje, norėdama skaldyti Vakarų pasaulio vieningą poziciją.
,,Rusija visuomet siekia skaldyti ir pozicionuoti su tomis šalimis, kurios vykdo skaldymą ES, skatina tokius procesus kaip ,,Brexit“. Rusija palaiko tokias jėgas, kurios yra radikalios, populistinės, kurios veikia labiau viduje (...). Rusija labai sėkmingai pasinaudoja, kas vyksta“, - ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
Ministro teigimu, R. Paksas, susitikdamas su V. Putinu, neatstovavo jokios Lietuvos politikos, ir dėl šio įvykio Lietuvos visuomenei nereikėtų daryti jokių išvadų.
,,Jis neatstovauja Lietuvos, neatstovauja Lietuvos institucijų. Jo veikla yra asmeninė. Kita vertus, jis yra Europos Parlamento narys, tai, be abejo, bus išnaudota ir jau yra išnaudota Rusijos, kaip tam tikras dirgiklis ar abejonių pasėjimas dėl Europos politikos vientisumo, tai tas ir įvyko. Apibendrinančių išvadų čia daryti nereikėtų, nes visi supranta, nes tai nėra Lietuvos politikos išraiška nei kažkokių mūsų pozicijų demonstravimas. Tai yra kito žaidimo dalis, ir tai nėra mūsų žaidimas“, - sakė L. Linkevičius.
Nusivylimas – nesikeičianti padėtis dėl Astravo atominės elektrinės
Didžiausias šių metų Lietuvos laimėjimas yra įstojimas į svarbią ir įtakingą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o didžiausias nusivylimas – situacija, susijusi su Baltarusijoje statoma Astravo atomine elektrine, mano užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
„Šiais metais vyko apie 100 įvairių lygių susitikimų įvairiose ES šalyse, tarptautinėse institucijose. Tačiau, nepaisant mūsų milžiniškų pastangų, tas objektas (Astravo atominė elektrinė. – ELTA) tebestatomas, ir situacija iš esmės nesikeičia“, – ketvirtadienį kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė L. Linkevičius.
Ministro manymu, Lietuvos žingsniai, stabdant visai šalia sienos su Lietuva Astravo atominės elektrinės statybą, yra gerokai pavėluoti.
„Tą intensyvų stabdymą reikėjo daryti nuo pat pradžių (...), nes objektas pradėtas statyti 2009 metais ir, pripažinkime, nebuvo tuomet tokio intensyvaus priešinimosi. Po to, kai viskas įsisiūbavę, investuota, yra labai sunku kažką pakeisti“, – sakė L. Linkevičius.
Kitos priežastys – užtrunka laiko įtikinti kaimynus. „Nors kai ką pavyko padaryti. Ypač esame dėkingi Lenkijai, kurios pozicija yra nepirkti elektros iš Astravo elektrinės, jeigu ji bus pastatyta. Tai būtų tam tikras ekonominis smūgis šiam objektui“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ statoma Astravo AE nuo mūsų šalies valstybinės sienos nutolusi vos 20 kilometrų. Statybas, teikdama paskolas, finansuoja Rusija.
Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės plėtotojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių, todėl ekspertai abejoja, ar elektrinė pradės veikti dar šiame dešimtmetyje.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius liepos mėnesį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) galimybės sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą yra labai ribotos. Pasak diplomato, teisiškai ES turi labai mažai galios projektams už ES sienos ribų.
Daugiausia, ką gali padaryti ES, – reikalauti, kad Baltarusija pradėtų laikytis nepriklausomos ES atominės energetikos reguliuotojų grupės atliktų AE streso testo rekomendacijų. A. Pranckevičiaus teigimu, ES sustabdyti projektus ne savo teritorijoje yra teisiškai neįmanoma. Netgi ir ES viduje kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos.
„Ši elektrinė yra statoma ne ES teritorijoje, trečiojoje valstybėje – Baltarusijoje. ES galimybės užkirsti kelią bet kokiam projektui trečiojoje valstybėje yra labai ribotos. Iš esmės kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos. Ir netgi ES viduje yra valstybių, kurios vykdo atominę energetikos politiką, bet yra valstybių, kurios nevykdo. Kai kurios valstybės yra nusprendusios visai sustabdyti atominę energetiką, pavyzdžiui, Vokietija. Kitos – atvirkščiai – Prancūzija, Suomija, kurios stato naujus pajėgumus ir mato atominėje energetikoje ateitį. Tad realiai iš teisinės pozicijos, akivaizdu, kad ES negali sustabdyti projektų trečiosiose šalyse“, – Eltai sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius.
Lietuva pabrėžia, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą.
Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės.
Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.
