Slapčia išlindusiame projekte – daugybė spragų

Vos metai skiria du įstatymo projektus, kuriuos pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, sukėlęs sumaištį tarp šalies odontologų. Negana to, šie dokumentai prieštarauja vienas kitam.

  Kas privertė sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą pakeisti savo nuomonę?<br> T.Bauro nuotr.
  Kas privertė sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą pakeisti savo nuomonę?<br> T.Bauro nuotr.
 Priimdamas sprendimą dėl naujo licencijavimo teisinio reguliavimo ministras tas kainas išpūs dar labiau, o už viską mokės pacientai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Priimdamas sprendimą dėl naujo licencijavimo teisinio reguliavimo ministras tas kainas išpūs dar labiau, o už viską mokės pacientai.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 „Teisinėje valstybėje sprendimai turi būti pagrįsti ir nuoseklūs. A.Rudanovas<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 „Teisinėje valstybėje sprendimai turi būti pagrįsti ir nuoseklūs. A.Rudanovas<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 „Du naujos redakcijos įstatymo projektai prieštarauja vienas kitam. A.Šeikus<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 „Du naujos redakcijos įstatymo projektai prieštarauja vienas kitam. A.Šeikus<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 20, 2018, 8:33 AM, atnaujinta Dec 20, 2018, 8:34 AM

Vienas šių dokumentų turėtų nulemti, ar Lietuvoje išliks Odontologų rūmai kaip savivalda, ar jie bus pasmerkti išnykti perėmus valstybei dirbančių specialistų reikalus. Pagal įstatymo projektą XIIP-3955, kurį pateikė Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė, odontologams licenciją išduoda Lietuvos odontologų rūmai.

Šis dokumentas buvo užregistruotas 2017 metų rugpjūčio 23 dieną, jį turėjo svarstyti Seimo nariai dar šiemet, nes teisės aktas buvo įtrauktas į parlamento rudens sesijos darbotvarkę. Bet taip neatsitiko. Kodėl?

Paslaptis – ne viena

Šį lapkritį buvo užregistruotas kitas įstatymo projektas, kurį parengė Valstybinė akreditavimo tarnyba. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šį projektą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, ir juo iš esmės keičiamas odontologų praktikos teisinis reguliavimas, nes licencijavimas perduodamas Akreditavimo tarnybai.

Su šiuo dokumentu naujadaru dar niekas nespėjo susipažinti, apie jį nieko nežinojo ir Odontologų rūmai. Paslaptis išaiškėjo tik lapkričio pabaigoje. Tačiau jam jau pritarta Seimo sveikatos reikalų komitete.

Rengiant šiuos abu įstatymo projektus savo parašą dėjo ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Tačiau telieka spėlioti, kodėl anksčiau parengtas dokumentas ministerijos vadovui neįtiko, kodėl jis iš esmės pakeitė savo nuomonę.

„Du naujos redakcijos įstatymo projektai yra inicijuoti tos pačios institucijos Sveikatos apsaugos ministerijos, bet jie prieštarauja vienas kitam, nes skirtingai apibrėžia tai, kas išduoda odontologams licenciją“, – įsitikinęs Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.

Į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas projektas, kurio numeris XIIP-3955. Bet niekas negarantuoja, kad jis ir bus svarstomas.

Tuo metu projektas Nr.18-13847 dar nėra patvirtintas Seimo nutarimu ir kol kas neįtrauktas į darbotvarkę. Jis gali atsirasti kaip alternatyva, nes jau yra registruotas Vyriausybėje.

Jokių skaičiavimų nėra

Netekus galimybės teikti licencijas, tai reikštų ir profesinės savivaldos panaikinimą. Anot medikų, tai sukeltų įvairių teisinių ir teisminių ginčų, nes šios nevalstybinės institucijos panaikinimas lemtų neprognozuojamus padarinius.

Rūmai taip pat garantuoja odontologų profesinės veiklos kontrolę, o be tokios priežiūros iškiltų grėsmė dėl profesinės etikos. Ir dar – iki šiol neatlikta ekonominė ir finansinė analizė, kuri atskleistų, kiek naudos sulauktų visuomenė įgyvendinus naują projektą.

Tektų atlyginti išlaidas

Odontologų rūmų tarybos pirmininko A.Šeikaus tvirtinimu, jų išduodamų licencijų kainos yra mažesnės nei valstybės rinkliava už Akreditavimo tarnybos išduodamas licencijas. Be to, pacientų saugą užtikrina ne vien licencijų išdavimas, taip pat tinkamas specialistų parengimas, tobulinimas, infekcijų kontrolė.

Valstybei perėmus licencijavimo funkcijas, jai atsiras prievolė atlyginti išlaidas, susijusias su jų veikla ir infrastruktūra.

Manoma, kad reikalavimų suma valstybei galėtų siekti daugiau nei 2 milijonus eurų. Tai įvyktų dėl to, kad valstybė pavedė Odontologų rūmams vykdyti viešas funkcijas – licencijuoti, prižiūrėti paslaugų kokybę, vykdyti kontrolę, tačiau finansavimo nesuteikė. Šias funkcijas rūmai atlieka savo lėšomis.

A.Šeikus pateikė duomenų, kad rūmai patikrina beveik keturis kartus daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, nei tai sugeba atlikti Akreditavimo tarnyba.

2018-ųjų duomenimis, Akreditavimo tarnyba atliko 28 patikrinimus (14 planinių ir 14 neplaninių), tuo metu Odontologų rūmai – 105 patikrinimus (32 neplaninius ir 73 planinius). Negana to, nuogąstaujama, kad Odontologų rūmų žlugimas turėtų įtakos pacientų teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Jei tokia institucija nustos veikti ir negalės atlikti valstybės deleguotų funkcijų, nebus atliekamas išsamus pačių pacientų skundų tyrimas, vertinant klinikines situacijas.

Užkliuvo tik viena savivalda

Beje, profesinė savivalda aktuali ne tik odontologams. Šiuo metu šalyje yra dar apie 20 įvairių profesijų ir sričių atstovų, kuriems yra privaloma narystė. Pavyzdžiui, taip savo veiklą organizuoja notarai, advokatai, antstoliai, architektai, draudimo brokeriai, netgi medžiotojai turi priklausyti kokiam nors medžiotojų būreliui.

„Tačiau niekas nereikalauja, kad būtų naikinama šių profesijų ar sričių atstovų savivalda. Priešingai, valstybė aktyviai skatina profesinės ar funkcinės savivaldos kūrimąsi, perduoda šiai savivaldai licencijavimo, kontrolės bei priežiūros, kitas valstybės funkcijas. Tarkime, šiais metais tokios funkcijos deleguotos Draudimo brokerių rūmams, tuo metu iš odontologų šias funkcijas ketinama paimti. Teisinėje valstybėje sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir nuoseklūs. Odontologų atveju to pasigendama“, – teigė medicinos teisės ekspertas, advokatų kontoros „Drakšas, Mekionis ir partneriai“ Gyvybės mokslų praktikos vadovas Andrejus Rudanovas.

Jei ateityje Akreditavimo tarnyba išduos odontologų licencijas, tai gali lemti paslaugų įkainių augimą. Tokią išvadą galima padaryti lyginant paslaugų įkainius valstybiniame ir privačiame sektoriuje.

Odontologų rūmai kontroliuoja savo narius, todėl yra kur kas didesnė tikimybė laiku aptikti pažeidimus, tiksliau juos nustatyti ir kuo greičiau pašalinti.

Neįvertino, ar bus naudos

A.Rudanovas apgailestavo, kad pateikdama naują įstatymo projektą Sveikatos apsaugos ministerija neįvertino, ar tai duos naudos visuomenei. Anot medicinos teisės eksperto, projekte pasigendama išsamaus poveikio vertinimo – tiek administracinės, tiek finansinės naštos, be to, nėra objektyvių kriterijų, kodėl Odontologų rūmai netinkamai vykdo savo funkcijas.

Odontologai užkliuvo, nes jie vieninteliai iš sveikatos apsaugos sistemos taiko profesinę savivaldą, ir taiko ją labai sėkmingai. Beje, sveikatos apsaugos sistemoje girdėti vis daugiau siūlymų Odontologų rūmų pavyzdžiu kurti ir kitų sveikatos sričių specialistų, įskaitant vaistininkus, profesines savivaldas.

„Ministerija teigia, kad neigiamo poveikio nauja tvarka nesukeltų. Tačiau vien specialistų kvalifikacijos tobulinimo srityje patiems odontologams augtų finansinė našta. Pagal atliktus skaičiavimus, Odontologų rūmai organizuoja kvalifikacijos tobulinimą už simbolinę kainą. Lyginant su išoriniais tokių kursų rengėjais, gydytojas odontologas per penkerius metus sutaupo apie 3 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad jeigu rūmų nebeliks, specialistai patirs daugiau išlaidų, mokės brangiau, o tai atsilieptų paslaugų įkainiams“, – aiškino A.Rudanovas.

Odontologų rūmų tarybos pirmininko A.Šeikaus teigimu, sveikatos apsaugos ministras negali paaiškinti, kodėl tokios didelės odontologijos, taip pat ir visos medicinos, kainos. Priimdamas sprendimą dėl naujo licencijavimo teisinio reguliavimo ministras tas kainas išpūs dar labiau, o už viską mokės pacientai.

Nekelia jokios grėsmės?

Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė aiškino, kad naujas įstatymo projektas – tai noras suvienodinti visų sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugų licencijavimo tvarką siekiant užtikrinti pacientams kokybiškas ir jų lūkesčius atitinkančias paslaugas. Esą Odontologų rūmams, kaip asociacijai, tai nekelia jokios grėsmės.

Patarėjos teigimu, odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą perdavus Akreditavimo tarnybai, bus sustiprinta odontologijos paslaugų kokybės priežiūra bei pacientų sauga.

Be to, anot G.Banaitytės, licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas bus realiai įsitikinta, kad jos atitinka visas sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos priemones bei prietaisus.

Abi institucijos – lygios

Tačiau medicinos teisės ekspertas A.Rudanovas su tokia nuomone nesutinka.

„Rūmai nėra šiaip asociacija. Tai asociacija, kuriai valstybė pavedė viešųjų funkcijų atlikimą. Kitaip tariant, licencijavimo prasme tiek Odontologų rūmai, tiek Akreditavimo tarnyba yra lygūs – abu veikia kaip valstybės įgaliotos institucijos. Be to, licencijavimo sąlygų vienodumas priklauso ne nuo to, kas išduoda licencijas, o nuo to, kuris nustato licencijavimo tvarką. Šiuo atveju – Seimas ir Sveikatos apsaugos ministerija“, – kalbėjo A.Rudanovas.

Nuogąstavo dėl konflikto

Naujo projekto šalininkai tikina, kad specialistams ir odontologinės priežiūros įstaigoms sumažės administracinė našta, jie galės greičiau gauti veiklos licencijas, nes turės kreiptis tik į vieną licencijas išduodančią įstaigą.

„Šiuo metu skirtingas licencijas išduoda dvi įstaigos – Odontologų rūmai ir Akreditavimo tarnyba“, – sakė G.Banaitytė.

Dėl Odontologų rūmams suteiktų išskirtinių teisių valstybė esą negali atlikti licencijuojamos odontologijos paslaugų priežiūros ir visapusiškai užtikrinti paslaugų kokybės.

Patarėja priminė, jog Odontologų rūmai, kaip juridinis asmuo, yra asociacija, o Asociacijų įstatyme nurodytas asociacijos veiklos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės teigimu, šiuo metu Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą atsiduria galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės akivaizdoje.

Remiamasi europine praktika

Bet medicinos teisės ekspertas A.Rudanovas aiškino, jog licencijuojamų odontologijos paslaugų priežiūrą ir paslaugų kokybę užtikrina rūmai, kurie šioje srityje ir atstovauja valstybei. Todėl esą nesuprantamas teiginys, kad valstybė ko nors negali garantuoti.

Be to, anot A.Rudanovo, visų profesinių savivaldų paskirtis – atstovauti narių interesams ir teikti viešas funkcijas, todėl interesų konflikto pavojaus šiuo atveju nėra. Tai yra viena seniausių daugelio Europos Sąjungos šalių, tarp jų – Vokietijos, praktika šioje srityje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.