Mes nutarėme paskaičiuoti kiek šiemet kainuos šventiška Kūčių vakarienė ir kalėdinės vaišės. Kiek pabrango tradicinė Kūčių stalo puošmena silkė ir ar tikrai ji dar populiariausias kalėdinis patiekalas.
Pasirodo, tradicijos keičiasi. Jas keičia ne tik ši karta. Kaip keitėsi švenčių tradicijos, mūsų laidoje prisiminė ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su žmona. Kaip šventes sutiks garsus politikos patriarchas ir kiek jam ir kiekvienam mūsų kainuos šventinis stalas?
Artėjančios Kalėdos Vytautui ir Gražinai Landsbergiams jau 59-os, kurias švęs kartu savo namuose. Kiek šiemet vaikų anūkų ir proanūkių susės prie vieno stalo sako dar nežinantys, bet jei susirinktų visa 28 asmenų šeima – tektų galvą pasukti, kaip visus sutalpinti.
V.Landsbergis prisiminė, kokios buvo jo vaikystės Kalėdos, ne tik, ką gaudavo dovanų, bet ir ką pats dovanojo.
„Aš nebuvau labai geras vaikas savo mamai, bet iš tokio pušinio pagaliuko išdrožiau pušinį plunksnakotį. Kokį tai nevykusį, bet iki šiol atsimenu, kaip mama džiaugėsi, kad vaikas jai padarė, galėjo gi nedaryti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo V.Landsbergis.
O kai pats tapo tėvu, prisimena sykį apsirengęs Kalėdų seneliu. Bet po to, kas nutiko taip apsitaisius, nusprendė daugiau taip nedaryti.
„Aš suvaidinau Kalėdų senelį, apsivilkęs išverstais avies kailiniais, prisikabinęs kokią vatos barzdą. Kalbėdamas storu balsu labai išgąsdinau savo vaikus, jie pradėjo verkti, neatpažino manęs – tai buvo mano aktorinis laimėjimas. Bet paskui to nebedarėm, negąsdinom vaikų“, – atsiminė V.Landsbergis.
Kaip pasakoja profesorius V.Landsbergis, sovietmečiu jų šeimos Kūčių stalas buvo kaip ir daugelio – su kūčiukais, spanguolių kisieliumi, troškintais kopūstais ir bulvėmis, džiovintų baravykų pyragėliais. Kad ir kaip sunku būdavo, šeima stengdavosi, kad patiekalų ant kūčių stalo būtų dvylika.
Tačiau tradicijos pamažu keičiasi. Dvylikos patiekalų jaunesnės kartos šeimininkės neberuošia. O neretai net ir šventinę vakarienę ruošia virtuvės profesionalai.
„Jau prieš 5 metus pradėjome gauti užsakymus Kūčioms, Kalėdoms. Mes pasiūlėme idėją, kad pagaminsime kepsniuką, kuris yra nebaigtas kepti, pusiau žalias, kurį jūs parsinešite namo, pabaigsite kepti, prie visų svečių atidarysite orkaitę ir galėsite priiminėti komplimentus“, – sakė bendrovės „Namų dvasia“ vadovė Eurika Turonienė.
Šventinę Kūčių vakarienę ir kalėdines vaišes žmonės jau planuoja nuo lapkričio.
„Užsakymų tikrai daugėja ir mes dabar jau net nebepriimame užsakymų, nes žmonės užsisako likus mėnesiui ar dviem. Tradicijos nesikeičia – balta mišrainė, silkė, pyragėliai su grybais. Bet žmonės taupo laiką ir jį leidžia su šeima, o ne stovėdami prie puodų. Per Kalėdų karštinė reikia daug nervų nueiti apsipirkti, nes masė žmonių, didžiulės eilės, spūstys, visi grūdasi“, – pasakojo virėja-technologė Natalija Derškienė.
Verslininkė E.Turonienė sako, kad užsisakyti patiekalus iš profesionalų nebus brangiau nei ruošiant pačioms. Kuo didesniam kiekiui žmonių gamini, tuo mažesnė savikaina, o ir nelieka maisto kelioms dienoms į priekį. Moteris taip pat pastebi, kad keičiasi ir šventinio stalo patiekalai.
„Silkes, bandeles su grybais užsisakinėja vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas užsisakinėja sveikas salotas su krevetėmis, vieno kąsnio užkandukus, taip pat gauname daug vegetariškų užsakymų. Jaunimas daugiau linksta prie sveikos mitybos“, – sakė E.Turonienė.
Tačiau ne visos šeimininkės laužo tradicijas ir vis dar laikomasi pagrindine laikytos taisyklės – vakarienė būtinai turi būti paruošta pačios šeimininkės. O ir patiekalai ruošiami tokie, kokius ruošė močiutės – pyragaičiai su baravykais, keptas karpis, pupelių salotos, troškinti kopūstai, silkių patiekalai.
Didžiausias pirkėjų srautas prekyvietes užplūdo savaitgalį, nes tokią dieną ir laiko daugiau, ir produktų norima įsigyti šviežesnių. Kūčių vakarą pagrindiniai patiekalai ruošiami iš žuvies. Todėl pirkėjų žuvies skyriuose prieš Kūčias tradiciškai padaugėja.
Šios Kūčios, skaičiuojama, bus ne pigios. Pasak Statistikos departamento, nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, po euro įvedimo, silkė pabrango 16 proc., karpis 26 proc., o lašiša 23 proc.
Nors pigo pievagrybiai, morkos pabrango 90 proc., burokėliai 27 proc. Taip pat brango ir mandarinai bei spanguolės.
Kalėdų vaišėms reikalingi produktai taip pat brango. Kažkas pigo, bet ne taip ženkliai, kaip kainos kilo. Statistikos departamento duomenimis, 2 proc. atpigo kiauliena, 3 proc. atpigo viščiukai. Tačiau brango tortai, vynas.
Tačiau finansų ekspertai sako, kad švenčių išlaidos didėja, nes žmonių pajamos gausėja.
„Mes vis tiek matome, kad Lietuva yra gerame ekonominiame cikle. Kyla atlyginimai, gal ne tiek ženkliai, kiek norime, bet jis 9 proc. didesnis, nei tikėjomės. Kitais metais irgi bus atlyginimų augimas, prognozuojama 7 proc., o infliacija 2,4 proc. Plačiai žiūrint, gerėja gyvenimas ir žmonės vis daugiau gali leisti ne tik būtinųjų išlaidų, bet ir šventėms. Vidutinis biudžetas šiais metais 300 eurų. Nuo 2015 m. tai didžiausios išlaidos ir ženkliai daugėja žmonių, kurie nebepirks simbolinių dovanų, bet leidžia vienai dovanai skirti 20-30 eurų“, – sakė banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nors statistika fiksuoja, kad žmonių pajamos Lietuvoje auga, Europoje vis dar esame paskutiniai pagal atlyginimų vidurkį. Bet jeigu lyginame kainas, už daugelį prekių mokame kone brangiausiai. Pavyzdžiui, brangiai lietuviai moka už populiarią juodąją arbatą „Lipton“. Pagal jos kainą esame ketvirti iš palygintų Europos šalių. Brangiau už šią arbatą moka tik Latvijos, Vokietijos ir Italijos gyventojai.
Iš viso maisto prekių kainų palyginimo tyrime lyginta 40 skirtingų maisto produktų kainų iš 12-oje Europos Sąjungos šalių. Nė už vieną žinomo gamintojo produktą lietuviai nemoka mažiausios kainos.
„Iš tų 12-os šalių tirtų Lietuva buvo pati paskutinė pagal gaunamą vidutinį atlyginimą, tuo tarpu, jeigu žiūrėti į kainų lygį, tai mes jau mes jau netoli vidurkio.“, – sakė tyrimą atlikusios bendrovės „Pricer.lt“ atstovas Arūnas Vizickas.
Vartotojų instituto vadovė sako, kad kainos didėtų mažiau, jeigu jos būtų lyginamos specialioje interneto svetainėje.
„Tai galėtų būti įvairios kainų palyginimo svetainės, tačiau ten turėtų atsispindėti konkretūs produktai. Vartotojas galėtų susiformuoti krepšelį ir nuvykti į parduotuvę ar pirkti internetu būtent pigiausia kaina, nes šiuo metu palyginimas prekių vartotojams Lietuvoje yra pakankamai sudėtingas“, – sakė Vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė.
Valdžia planuoja didinti konkurencijos tarybos galias, esą tai galėtų prisidėti prie kainų kritimo. Bet finansininkai primena, kad kainos kitais metais augs.
„Du dalykai, kuriuos žinome, kad brangs, tai elektra ir dujos. Jau sausio mėnesį padidės sąskaitos ir brangimas gana ženklus – 11 ir 18 proc. Prognozuojama, kad brangs ir su tuo susiję kiti dalykai. Tai gali būti gamyba ir prekyba, nes tai sudedamoji kainos dalis“, – sakė J.Cvilikienė.
Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai optimistai – netaupo ir išleidžia daugiau, nei uždirba.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
