Metų pabaigoje iš valdžios viršūnių ir pakampių skambėjo perspėjimai, jog rengiamas perversmas – esą Kremliui ir konservatoriams nepatinka, kad ši pilkųjų sermėgų ir pūslėtų delnų valdžia vieną po kito verčia niekuomet nejudintus kalnus ir mėžia dešimtmečiais nemėžtas arklides.
Bet štai į „Facebook“ areną žengė ką tik nuvirtusios kultūros ministrės L.Ruokytės-Jonsson buvęs patarėjas J.Blažiūnas ir įžvelgė ne rusų, o amerikiečių ranką. Mesdamas šešėlį pagrindiniams Lietuvos draugams ir gynėjams nuo Rusijos buvęs valdininkas sulygino mūsų valdininkijos darbą su JAV žvalgybos naudojamais metodais, kaip žlugdyti valstybes iš vidaus.
Teisingiau, jam Lietuvos valstybės aparato funkcionavimas pasirodė žodis žodin nurašytas iš dar 1944 m. parašytos ir tik 1994 m. išslaptintos Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) instrukcijos „Paprastas sabotažo vadovas“.
Ten papunkčiui išdėstytas audringo darbo imitavimo ir sprendimų skandinimo pasiekiant lygiai nulinį rezultatą taisykles J.Blažiūnas liudija regėjęs įgyvendinant netgi jo vadovautų tarpinstitucinių darbo grupių darbe. Kaip tik tų grupių, kurios ir buvo skirtos kalnams versti ir arklidėms mėžti!
Tai kaip čia dabar išeina? Ar rusai iš išorės verčia, ar amerikonai iš vidaus smaugia? Ar, neduok Viešpatie, ir vieni, ir kiti?! O svarbiausia, kaipgi tie kalnai bei arklidės? Ar jie nuversti ir jos išmėžtos, ir dėl to rusai valdžią verčia, ar vis dėlto amerikonai to vis dar neleidžia padaryti?
Bet tas pats J.Blažiūnas po savo pranešimo apie tai, kaip atrodo tų vertėjų virtuvė iš vidaus, tėškė išvadą, smarkiai atsiduodančią nepatriotiškumu: „Ne CŽV brošiūra kalta, mes patys esame stabdžiai.“
Ir suprask, žmogau, kas dėl ko Lietuvoje iš tiesų kaltas!
