Pranešėjams apsaugoti ir paskatinti kitąmet numatyta 115 tūkst. eurų

Nuo sausio pradėjus galioti pranešėjus apie nusikaltimus ginančiam įstatymui, Vyriausybė numatė 115 tūkst. eurų tokiems asmenims paskatinti ir atlyginti jų patirtą žalą.

Agnė Bilotaitė<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Bilotaitė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 29, 2018, 9:02 AM, atnaujinta Dec 29, 2018, 9:02 AM

„Numatyta maksimali 1800 eurų kompensacija vienam žmogui, jeigu jis patirs kokį nors spaudimą, turės važiuoti pas gydytojus arba važiuoti į teismo procesus. Tokia suma gali būti skiriama“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, Generalinėje prokuratūroje bus sudaryta speciali komisija, kuri spręs, ar pranešėjui skirti kompensaciją.

Ta pati komisija taip pat turės įvertinti, ar apie nusikalstamą veiką pranešusiam asmeniui skirti tam tikrą išmoką už patį pranešimą.

„Vyriausybė yra numačiusi tam tikrą biudžetą, bet kol kas labai sunku numatyti, koks bus tas pranešėjų skaičius, kokie bus patys pranešimai, todėl sunku įvertinti ir finansinį poreikį. Manau, kad atsižvelgiant į tai, mums reikės stebėti įstatymo veikimą“, – sakė A. Bilotaitė.

Vyriausybė lapkritį nustatė, kad pranešėjams, pateikusiems prokuratūrai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka, taip pat detalizuota tokios išmokos skyrimo tvarka, bet atlygio suma už vertingą informaciją nereglamentuota. Kiekvienu konkrečiu atveju sumą nustatys komisija.

„Žmogus, pranešęs apie milijoninius pažeidimus, viešuosius pirkimus, savo pranešimu gali padėti valstybei sutaupyti. Toks žmogus galės pretenduoti į tą išmoką“, – teigė A. Bilotaitė.

Atskiros teisėsaugos institucijos ir nesant Pranešėjų apsaugos įstatymo skirdavo tam tikras premijas už pranešimus apie nusikalstamas veikas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba BNS informavo šiemet išmokėjusi 2 tūkst. eurų vienam asmeniui už suteiktą vertingą informaciją apie šešėlinę veiklą statybų sektoriuje.

Policijos departamentas teigė šiemet pirmą pusmetį sulaukęs vieno pasiūlymo dėl išmokos skyrimo, bet jis neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to premija neskirta. Pernai policija skyrė tris išmokas, iš viso 13 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba šiais metais už suteiktą vertingą informaciją atsilygino 16 asmenų, išmokėdama 13,6 tūkst. eurų. Pernai 24 asmenims už vertingą informaciją išmokėta 19,1 tūkst. eurų.

Pasak A. Bilotaitės, pranešėjais bus laikomi asmenys, suteikę vertingos informacijos ne tik apie korupcinius nusikaltimus, bet apie visas veikas, dėl kurių nukentėjo viešasis interesas.

„Pavyzdžiui, aplinkosaugos pažeidimai, mokesčių nemokėjimas, kitos veikos, kurios aiškiai suprantamos kaip veikimas prieš viešąjį interesą“, – tvirtino parlamentarė.

„Daug kas kėlė klausimą, ar nebus piktnaudžiaujama, nebus bandoma susidoroti su oponentais, konkurentais. Įstatyme labai aiškiai apibrėžta, kad tai negali būti susiję su asmeninių problemų sprendimu“, – pabrėžė ji.

Pranešėjų apsaugos įstatymas rengtas ir svarstytas ne vieną Seimo kadenciją.

Sausį įsigaliosiantis dokumentas numato, kad apie galimą korupciją ar kitokius pažeidimus įstaigose pranešusiems žmonėms būtų garantuojama apsauga, tokia kaip anonimiškumas ar darbuotojo neliečiamumas.

Nuo pranešimo momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.

„Žmonės laukia (įstatymo – BNS), ypač tie, kurie susidūrę. Rasa Kazėnienė dabar bylinėjasi teismuose, yra viena pati, turi mokėti už teisininko paslaugas iš savo šeimos lėšų. (…) Dalia Budrevičienė ir po tiek metų nesulaiko ašarų prisimindama savo patirtį. Labai tikiuosi, kad įstatymas bus garantas ir apsauga“, – sakė A. Bilotaitė.

Kaunietė R. Kazėnienė pranešė apie galimą korupciją ir nepotizmą Kauno tardymo izoliatoriuje bei Kalėjimų departamente. Panevėžio rajone, Krekenavoje, gyvenanti D. Budrevičienė 2006 metais per susitikimą su rinkėjais Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho paklausė, kiek su politiko vardu sietoje bendrovėje „Krekenavos agrofirma“ algos dar bus mokamos nelegaliai – vokeliuose. Šį klausimą paviešinus spaudoje „Krekenavos agrofirmą“ užplūdo įvairiausi tikrintojai, netrukus po to moteris atleista iš darbo. Teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.