Pirmieji kitais metais, kovo 3-ąją, – savivaldos rinkimai. Savo kandidatus turės teisę kelti ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, ateinančių metų rinkimuose dalyvaus 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, o jų sąrašuose – 6702 kandidatai. Viešųjų ryšių specialistų vertinimu, kovą vyksiančių rinkimų rezultatai gali turėti įtakos ir prezidento rinkimams, nes vietos valdžia turi dideles galimybes palaikyti vieną ar kitą kandidatą, taigi, nulemti ir prezidento rinkimų rezultatą.
„60 savivaldybių turės naujus vietinius lyderius, kurių autoritetas, visuomenės palaikymas, natūraliai sužadintas rinkimų kampanijų metu, bus ypač svarbus dviejų-trijų mėnesių laikotarpiu prezidento rinkimams“, – kalbėjo „Vipcommunications“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis.
Tikėtasi, kad nepartinių politikų veikla pakels visuomenės aktyvumą, rinkimai bus skaidresni, tačiau realybė yra kitokia. Per šią kadenciją STT įtarimų sukėlė Raseinių, Panevėžio, Šiaulių savivaldybių bei Alytaus ir Kauno savivaldybių įmonių veikla. Visas šias savivaldybes valdo rinkimų komitetai. Dėl visuomeninių rinkimų komitetų grėsmės savo metiniame pranešime įspėjo ir D. Grybauskaitė: „Deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.“
Tuo metu Seime atsirado valdančiųjų iniciatyva įstatymu įteisinti rinkimų komitetams sudaryti rinkimų koalicijas su partijomis. Anot nepriklausomų stebėtojų, pasiryžęs tokiam žingsniui, Seimas rizikuotų sugriauti partinę sistemą apskritai.
Ateinančiais metais keisis Daukanto aikštės rūmų šeimininkas. Lietuvos piliečiai jį išrinks gegužę.
Nuo šių metų pradžios į eilę užimti prezidento postą ėmė rikiuotis potencialūs pretendentai. Vieni pranešė kandidatuosią savarankiškai, kitus kėlė partijos. Europarlamentarą Petrą Auštrevičių iškėlė Liberalų sąjūdis, tačiau panašu, kad išsivaikščiojanti partija savo iškeltą kandidatą užmiršo. Dalyvaus ar ne dviejų trečdalių socialdemokratų partijos skyrių iškeltas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, taip pat neaišku. Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis kol kas didesnio rinkėjų susidomėjimo taip pat nesulaukė.
Konservatoriai savo kandidatą pirmąkart rinko pirmalaikiuose rinkimuose, kur didele persvara Ingrida Šimonytė įveikė Vygaudą Ušacką. V. Ušackas kone metus važinėjo po Lietuvą agitavo ir neslėpė, kad sieks dalyvauti rinkimuose, tuo metu I. Šimonytė dalyvauti buvo įkalbinta paskutinę minutę, mat konservatoriams daug klaustukų kėlė buvusio diplomato V. Ušacko požiūris į santykius su Rusija.
Gitaną Nausėdą prezidentu nemaža dalis piliečių matė jau ir prieš penkerius metus. Šįkart jis rinkimų favoritu tapo tuo metu, kai dar nebuvo paskelbęs, kad dalyvaus rinkimuose, toks jis išlieka iki šiol, nors šešėlį savo laiškais SEB banko vadovams mėgino mesti ir konservatorius Žygimantas Pavilionis, ir valstietis Stasys Jakeliūnas. Konservatoriai, beje, siūlė savo paramą G. Nausėdai, kai kurie skyriai net kėlė jį kandidatu, tačiau jis atsisakė konservatorių paramos, pranešęs, kad nori būti nepriklausomas kandidatas, kurio tikslas – suvienyti valstybę ir kurti gerovės Lietuvą.
Dabar daugiausia klaustukų – dėl „valstiečių“ kandidato. Saulius Skvernelis, laikomas realiausiu valstiečių žmogumi rinkimuose, dar nėra pasakęs, kad juose dalyvaus, tačiau kaip reikiant įkliuvęs su mokytojų streiku ir sulaukęs tūkstantinio profsąjungų mitingo, premjeras užsiminė, kad jis galvoja apie rinkimus.
„Verčia tai galvoti toks beatodairiškas puolimas, kuris nebegali būti niekuo pagrįstas, verčia galvoti, kas bus po to, jei bus paskirtas kurios nors politinės jėgos prezidentas, kaip vyriausybei reiks darbuotis“, – sakė S. Skvernelis.
Kandidatuoti iš premjero pozicijos sunku, nes visi prisimena vyriausybės darbus, o jie ne visada populiarūs ir labai dažnai sulaukia neigiamos reakcijos. Akivaizdus pavyzdys – Algirdas Butkevičius. Jis, būdamas premjeru, metė iššūkį Daliai Grybauskaitei ir triuškinamai pralaimėjo.
„Niekas nepasikeitė, premjero S. Skvernelio situacija tokia pati – startinė situacija yra sudėtinga“, – aiškino D. Gudelis.
Būsimas prezidentas gali rūpėti ne vien mums patiems, bet ir Rusijai, dėl kurios dėmesio būsimiesiems rinkimams VSD perspėjo dar šių metų pradžioje.
„Išskirčiau prezidento rinkimus. Be jokios abejonės, jie yra vieni įdomiausių, ko gero, daugiausiai dėmesio pritraukiantys ir užsienyje“, – komentavo VSD direktorius Darius Jauniškis.
Nuo piliečių pasirinkimo priklausys, ar išliks ta pati Lietuvos politikos kryptis.
„Pirmą kartą per 15 pastarųjų metų tai bus rimti prezidento rinkimai, iš esmės keisiantys tam tikrą politinių jėgų, visuomeninių procesų išsidėstymą“, – akcentavo „Vipcommunications“ valdybos pirmininkas.
Metams baigiantis apklausos rodė, kad daugiausiai apklaustųjų prezidentu mato Gitaną Nausėdą, antra – Ingrida Šimonytė, jos reitingai tik kyla, trečias – Saulius Skvernelis ir jį remiančių vis mažėja. Tačiau tai – tik apklausos, realus pasirinkimas mūsų, t. y. Lietuvos piliečių rankose.
2019 m. kovo 3 d. – savivaldybių tarybų rinkimai
2019 m. gegužės 12 d. – Respublikos Prezidento rinkimai
2019 m. gegužės 26 d. – Europos Parlamento rinkimai
Parengta pagal Joanos Lapėnienės reportažą.
