Trečiadienį Žinių radijo laidoje priminęs šį klausimą V.Pranckietis sakė suprantantis, kad tam surinkti konstitucinę daugumą perspektyvos yra mažos. „Tada turėtume imtis kito kelio – skelbti referendumą, tam užtenka daugumos“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Dar viena populizmo apraiška
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad Seimo vadovas tiesiog tęsia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio idėjas.
„Tokie pasiūlymai visiškai konjunktūriniai ir populistiniai savo esme. Nes kai kyla susipriešinimas, prasideda papildomi pasiūlymai, kurie nieko nereiškia. Nes tikslas yra sumažinti Seimo narių skaičių. Seimo pirmininkas šitokiu pasiūlymu demonstruoja kuklų politinį raštingumą, kaip ir savo komentarais apie prezidentės pasiūlymą kovoti su populizmu. Tiek kiek leidžia jo kuklūs gebėjimai, transliuoja partinę liniją, kurią diktuoja Ramūnas Karbauskis“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
„Tai yra įprastas rinkimų sezono epizodas“, – lrytas.lt kalbėjo V.Valentinavičius.
MRU docentas Saulius Spurga taip pat iš karto įvardijo populizmo apraiškas.
„Akivaizdu, kad visi šie pasiūlymai yra populizmo žingsniai. Ir būtų įdomu sužinoti motyvus. Man atrodo, kad čia girdime tam tikros visuomenės dalies atsiliepimus, kai neįsigilinus į klausimą sakoma, kad pagal sąrašus išrenkami parlamentarai yra blogai. Bet argumentai, kad partiniai sąrašai yra nevisavertiški, nėra pagrįsti. Ne vieną kartą tos idėjos buvo iškeltos, tikrai nėra aiškių motyvų, kodėl šį klausimą reikia taip sureikšminti“, – kalbėjo S.Spurga.
Jis pridūrė, kad ši idėja tikrai nepagerins demokratijos kokybės. „Jei norima iš tikrųjų padaryti kokius nors gerus darbus, norint sustabdyti įstatymų priėmimo chaosą, reikia viską gerai apsvarstyti ir padiskutuoti. Problema tikrai slypi ne čia. O Seimo pirmininkui, kuris daugelio politikos apžvalgininkų įvardijamas kaip silpna figūra, neturinti idėjų, turbūt ir lieka spekuliuoti šitais dalykais“, – pasakojo S.Spurga.
Politikos ekspertas teigė, kad šią idėją iškelia dėl Seimo ir politinių partijų nepopuliarumo.
„Tai netgi parodo, kad demokratija yra nepopuliari. Žmonės taip kalba ir, užuot taisius demokratiją, pakėlus Seimo autoritetą, nueinama paprasčiausiu keliu. Tai yra visuomenėje slypintis noras taip nubausti Seimo narius. Bausdami Seimą mes baudžiame patys save“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė S.Spurga.
Siūlo parlamentarus rinkti tik vienmandatėse apygardose
Praėjusių metų pabaigoje valdančiųjų valstiečių partnerė Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija Seime pristatė savo idėją – Seimo narių skaičių mažinti iki 91 ir iš viso atsisakyti politikų išrinkimo pagal sąrašus, taigi rinkti politikus tik vienmandatėse apygardose. Seimo pirmininkas šiai idėjai nepritaria.
Frakcijos seniūnas Andrius Palionis, registravęs šį projektą, tvirtino, kad visuomenė nejaučia, kad parlamentarai jai atstovauja tinkamai.
„Piliečių nepasitikėjimas Seimo nariais nemažas ir tam įtakos turi aplinkybė, kad pusė Seimo narių išrenkami ne vienmandatėse apygardose, o pagal sąrašą. Žmonės netenka galimybės tiesiogiai pasinaudoti rinkimų teise, kaip numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal atliktas visuomenės apklausas, akivaizdu, kad visuomenė norėtų, jog jų interesams atstovautų vienmandatėse apygardose išrinkti parlamentarai“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas A.Palionis.
Siūloma tautos atstovus į Seimą rinkti tik vienmandatėse apygardose, kuriose balsuojama tiesiogiai už asmenis, o ne už partijos sudarytą sąrašą. Taip pat siūloma nustatyti naują vienmandačių rinkimų apygardų skaičių – 91 ir patvirtinti didžiausią leistiną rinkimų apylinkių dydį – ne daugiau kaip 4000 rinkimų apylinkėje gyvenančių rinkėjų. Į Seimą patektų 91 asmuo, dar būtų galima sutaupyti ir lėšų, tvirtino LSDD frakcijos atstovas.
Politologas V.Valentinvačius pasakojo, kad būtų galima svarstyti LSDD pasiūlytą idėją iš viso atsisakyti partinių sąrašų. Bet tam būtina viena papildoma sąlyga.
„Ją tada reikia atsieti nuo Seimo narių skaičiaus. Pereiti į grynai mažoritarinę sistemą ir naikinti balsavimą pagal partinius sąrašus, potencialiai išgryninti politinę sistemą ir sustiprinti partinę demokratiją. Bet tam reikia, kad dėl to pasirašytų visi, tam reikia susitarimo, kuris būtų virš partinių susitarimų“, – sakė jis.
MRU politologas S.Spurga tikino, kad, jo akimis, ši rinkimų sistema keltų tik dar daugiau klausimų.
„Jeigu renkama tik pagal asmenis, pagal vienmandates apygardas, yra daugiau neigiamų pasekmių. Gali būti ir pasibarstymas. Žinome iš praktikos, kad daugelį metų būtent vienmandatėse renkami tie patys politikai, toks Seimas būtų daug mažiau reprezentatyvus, nes politiką išrenka mažas rinkėjų skaičius. Ir kam tada atstovaus Vyriausybė?“ – klausė S.Spurga. Jis tvirtino, kad ši rinkimų sistema susumavus visus argumentus būtų nepasiteisinanti.
Kiti Seimo rinkimai rengiami 2020 metų spalio mėnesį.
