Kol S.Skvernelis mindžiukuoja ir neatskleidžia, dalyvaus prezidento rinkimuose ar ne, lošėjai jau renka valstybės vadovą. Juokas juokais, bet lošimo salonų tendencijos sutampa su visuomenės apklausų rezultatais.
Tiesa, pagal lošėjus galima spręsti, už ką balsuos didieji miestai, o štai koks bus mažųjų miestų pasirinkimas, kur nėra lažybų salonų, prognozuoti sunkiau. Su kokiais šūkiais šiais šiemet politikai bandys privilioti rinkėjus?
Lažybų punktuose jau vyksta prezidento rinkimai. Lošėjai daugiausiai stato už du kandidatus – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Trečioje vietoje rikiuojasi S.Skvernelis, už kurį statymai nevyksta taip aktyviai.
Premjerui S.Skverneliui siūloma ilgai nedelsti ir pranešti savo sprendimą, nes rinkėjų kantrybė gali trūkti.
„Atėjo laikas pasakyti, ar kandidatuoji, ar ne. Jeigu nesakai, tavo prezidentinis reitingas pasidaro labai mažas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė sociologas Vladas Gaidys.
Kol premjeras neatskleidžia savo sprendimo, lažybų punktuose už jį statymas įvertintas kaip rizikingas. Kitaip sakant, jo pergale prezidentinėje kovoje netikima.
„Už I.Šimonytę koeficientas yra 2,2, už G.Nausėdą – 2,5, už Skvernelį – 3.5, o Roką Masiulį -13“, – sakė lažybų punkto darbuotoja Marta Gaižutienė.
Nors premjeras bando išlaikyti intrigą, jos jau beveik nelikę.
„Man vis aiškiau ir suprantamiau signalizuoja, kad jis dalyvaus prezidento rinkimuose. Seniai yra vieša paslaptis, kad jis nori būti prezidentu. Matyt, labai aktyviai metų pabaigoje zondavo politinę situaciją, vis dėl to mano, kad jo šansai laimėti geri“, – teigė dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Praėjusių metų pabaigoje dirbtinai surengtas kivirčas su konservatoriais esą buvo tik bandymas pasitikrinti populiarumą visuomenėje. Nes vienintelis rimtas varžovas – dešinių politinių pažiūrų.
Ką rodo lažybų punktai, tokius rezultatus atspindi ir visuomenės apklausos. I.Šimonytė apklausose pirmauja, bet sėkmės rinkimuose niekas drąsiai jai nepranašauja.
„Pas mus kai kuriuose segmentuose pirmauja I.Šimonytė – tarp jaunimo, Vilniuje dominuoja. Kaime I.Šimonytės žymiai mažiau“, – sakė V.Gaidys.
Rinkėjui, ypač antrame ture, gali tekti rinktis tarp valstiečių kandidato ir konservatorių. Socialdemokratai – ir vadovaujami Gintauto Palucko, ir Gedimino Kirkilo – savo kandidato neranda. G.Kirkilo vadovaujama partija užsiminė, kad jų kandidatu galėtų būti ekspremjeras Algirdas Butkevičius, bet jis kategoriškai nesutinka. G.Palucko socialdemokratai kalba apie Vytenio Andriukaičio kandidatūrą, bet jis pats kol kas tyli.
„Jie tikrai neturi kandidatų ir kandidatai neturi šansų. Socialdemokratų krizė tęsiasi ir jokių prošvaisčių, sveikimo ar galimybių nematyti“, – sakė V.Bruveris.
Kitų partijų kandidatų viešoje erdvėje mažai matyti, tarsi rinkimai būtų už kalnų.
„Išsisėmėm, išsivadėjo, per anksti startas ir nusibodo. Pirmą kartą prezidento rinkimus užgožia vietos savivaldos rinkimai – kas bus Kaune, kas bus Vilniuje, visokie komitetai, o prezidento rinkimų maratone dabar yra pauzė“, – sakė V.Gaidys.
Savivaldos rinkimuose pilna kuriozų. Štai Seimo narys, kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis internete praėjusių metų Kūčių išvakarėse desperatiškai ieškojo, kas galėtų papildyti Centro partijos kandidatų sąrašą.
Kandidatų trūko 8-iuose rajonuose ir savivaldybėse. Pretendentams buvo keliamas vienintelis reikalavimas – turėti elektroninę bankininkystę arba elektroninį parašą.
N.Puteikis susidomėjusius ragino kreiptis į jį dieną naktį. Raginimu pasinaudojo Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas. Jis politikui parašė po vidurnakčio, prisistatė svetimu vardu, išsigalvojo buvęs teistas – pavogė kaimyno žoliapjovę. N.Puteikiui toks kandidatas į partijos gretas tiko.
Pasak N.Puteikio, ieškodamas kandidatų į savivaldybių tarybas internetu, jis sąrašą papildė jau 3-iuose probleminiuose rajonuose – nė nesusitikęs su pačiais kandidatais.
Tačiau žmonės kur kas mieliau jungiasi prie visuomeninių komitetų, nei prie partijų.
„Mes turime virš 90 visuomeninių komitetų. Jeigu palygintume su praėjusiais rinkimais, tai šiais metais jų gerokai daugiau. Praeitais buvo 58 visuomeniniai rinkimų komitetai. Šiemet norėjo ateiti 99 komitetai, tiesa, 2 kažkaip nepriėjo prie pastato“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Vienas iš nespėjusių pateikti dokumentų – Dariaus Kuolio suburtas komitetas „Lietuvos sąrašas“. Pretendentai valdyti Vilnių atsibudo praėjus dviem dienoms po galutinio termino.
„Iš 97 komitetų vienas subyrėjo, nariai pradėjo atsisakyti ir komitetas neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl buvo išregistruotas. Iš 96 komitetų dokumentus pateikė 92, o kitiems pritrūko lėšų rinkimų užstatui sumokėti ir kitos priežastys, kad neteikė dokumentų“, – vardijo L.Matjošaitytė.
Kaip rodo patirtis, komitetams surasti žmonių kai kur irgi nėra taip lengva. Vienam ar kitam paskutinę minutę persigalvojus, svajonė paimti valdžią žlunga visiems komiteto nariams.
„Visuomeninis rinkimų komitetas sudaromas iš fizinių asmenų, kurių turi būti dvigubai daugiau negu tarybos vietų. Jeigu pažiūrėtume, kiek visoje Lietuvoje galėtų būti komitetų, tai turi būti 3004 steigėjai. Jeigu partijai įsteigti reikia 2000 narių, tai jei visose savivaldybėse norime turėti komitetą, reikia 3004 steigėjų“, – sakė L.Matjošaitytė.
Komitetų šūkiai dažniausiai skelbia už: vieni už vienybę, kiti už teisingumą. Su šūkiu „Už teisingumą“ į Klaipėdos tarybą kandidatuoja teisiamas buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas. Byla jam iškelta už partizano Adolfo Ramanausko-Vanago įžeidimą.
Politiko suburtas komitetas pavadintas jo paties vardu: „Titov ir teisingumas“. Retas politikas savo pavardę naudoja sąraše.
Tačiau Širvintų merė, buvusi Darbo partijos pirmininkė, neša savo vardo vėliavą. Jos suburtas komitetas vadinasi „Živilės Pinskuvienės komitetas už sėkmingą Širvintų kraštą“. Druskininku caru vadinamas Ričardas Malinauskas visuomeninio komiteto iškabai taip pat paskolino savo vardą.
„Politikai, kurie dar neseniai buvo partijose, bando apsimesti naujomis figūromis ir eiti su komiteto vėliava. Dažnai sakoma, kad politikai kaip mikrobai pajunta pokyčius. Būtų keista, jeigu nejaustų antipartinės tendencijos ir nebandytų ja pasinaudoti“, – sakė V.Bruveris.
Ir nors rinkimuose visuomet buvo jautrus rėmėjų paieškos klausimas, komitetai populiaresni, nors paramai gauti jie turi kur kas mažiau šaltinių.
„Komitetai gali būti finansuojami tik iš dviejų šaltinių, o partijos iš daugiau – aukų, partijos lėšų, paskolų, valstybės biudžeto, nario mokesčių. Komitetai gali priimti aukas tik įsiregistravę, o partijos gali pasiruošti iš anksto kaupti aukas ir tas lėšas naudoti politinei kampanijai. Tiek komitetai, tiek partijos teikia ataskaitas, skirtumas tik tas, kad komitetai veikia tik rinkimų laikotarpiu iki pabaigos, o partijos veikia nuolat“, – sakė L.Matjošaitytė.
„Sena tendencija, kad vis didesnė rinkėjų dalis nusivilia partijomis, politikais ir ieško naujų judėjimų, veidų ir darinių. Vadinamieji komitetai yra tiesioginė tos tendencijos išraiška“, – sakė V.Bruveris.
Šiais metais vyks treji rinkimai. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 d., prezidento rinkimų pirmas turas skelbiamas gegužės 12 d. Jeigu prireiks antro turo, jis numatytas gegužės 26 d.. Tą pačią dieną vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą.
Konstitucinis Teismas šiuo metu sprendžia, ar Seimo ketinimas referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti su dviejų savaičių pertrauka, neprieštarauja Konstitucijai. Kada bus skelbiamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, dar nežinoma. Baiminamasi, kad klausimui užtrukus teisme, referendumo kartu su prezidento rinkimais gali nespėti surengti.
