Apie valstybės institucijas ir jos vadovus būtų galima viešai kalbėti gerai, labai gerai arba nieko.
Siekis pridengtas tikslu kilniu – užkirsti kelią Rusijos propagandai. Pavyzdžių, kaip mūsų kaimynystėje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kovoja neva su propaganda, turime.
Jeigu žiūrime toliau, galime pasižvalgyti, kaip su kritika tvarkosi Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tik štai laisvės gynėjai savo gyvybes atidavė ne už tokią laisvę, kurios žodį kontroliuoja griežta valdžios ranka.
Kaimyninėje Baltarusijoje net humoristinės laidos nedrįso pasijuokti, kad visą dieną dirvoje plušusio paties prezidento marškiniai net baigiantis dienai vis dar akinamai balti.
Nes Baltarusijoje draudžiama skatinti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą valstybės vadovu ir institucijomis. Apie prezidentą žurnalistai kalba gerai arba labai gerai. Panašios situacijos, atrodo, siekiama ir Lietuvoje.
„Visi suprantam, kad nenorim gyventi kaip Baltarusijoje. Matom kaimynus, kaip ten A.Lukašenka vaizduojamas. Galima kurį laiką žiūrėti tokį saldėsį, bet po mėnesio ar pusmečio atsibostų.
Mes tikrai nesame Baltarusija, kur valdžia turimais svertais įbruktų mums baltarusišką patiekalą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Skirtingai nei Baltarusijoje, Lietuvoje ieškoma atsakymų. Pavyzdžiui, kas nupirko R.Karbauskio globotai politikei Gretai Kildišienei prabangius kailinukus ir dizainerio Juozo Statkevičiaus paltuką, o kas prabangų automobilį. Atsakymų paieškos privedė iki to, kad politikė atsisakė Seimo nario mandato.
Bet tokios istorijos gali nebepasikartoti. R.Karbauskio registruotos įstatymo pataisos siūlo uždrausti valdžios institucijų kritiką. Priėmus jas apie valdžią būtų galima kalbėti arba gerai, arba labai gerai, arba nieko.
„Ką reiškia parašymas, kad tai valstybės institucijų menkinimas. Kaip teisėjas nustatys, kas menkina ir kas nemenkina. Pagautas nuolat meluojantis Seimo narys – kas nors gali nustatyti, kad tie, kas gaudo, tuo ir menkina valstybės instituciją. Bet juk menkina ne tie, kurie kalba apie tai, o tie, kurie meluoja“, – sakė buvęs Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Visai neseniai R.Karbauskiui teko aiškintis dėl trąšų, kurias jo įmonė perka iš Rusijos oligarchų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas.
Tokiai kritikai į politiką pasukęs stambus žemvaldys bandė užkirsti kelią kadencijos pradžioje. Buvo registruotos pataisos, kurios draudė skelbti informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tuomet R.Karbauskis aiškino, esą toks sumanymas ne jo.
Ir žinoma, naujausias įstatymo pataisas rengė ne pats R.Karbauskis. Jas valdantiesiems esą neprašytas atnešė jų pačių neseniai paskirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Mantas Martišius.
„Aišku, kad yra akivaizdus R.Karbauskio noras. Manau, kad jis apsidžiaugė, kad prisidengus europinėmis direktyvomis patvarkysime reikalus ir kažkiek užčiaupsime kritikus. Galbūt ne iš karto, praeis metai ir niekas neprisimins, kad įstatymo pataisų esmė – apsisaugoti nuo grėsmių iš išorės ir propagandos“, – teigė T.Ignatavičius.
Advokatai tokias pataisas vertina itin griežtai.
„Negalima kritikuoti Lietuvos valstybės ir jos institucijų – mes visi suprantame, kad tai yra absurdas, nesąmonė. Mes kiekvieną dieną jas kritikuojame“, – sakė advokatas Algimantas Šindeikis.
Oficialiai cenzūrą įvedančios pataisos registruotos ne politikų kritikai užčiaupti. R.Karbauskis Lietuvą saugo nuo propagandos iš Rusijos.
„Svarbiausia, kad prisidengiant grėsmėmis bandoma apriboti žiniasklaidos laisvę. Negalima prieš Rusijos propagandą kovoti tokiais putiniškais metodais, nes gali labai greitai supanašėti. Kovodamas prieš Rusijos propagandą gali pasidaryti maža Rusija“, – sakė A.Siaurusevičius.
Demokratinėje valstybėje kritikuoti valdžią galima. Bet jeigu bus prastumtos įstatymo pataisos, nepasitenkinimą rodanti Lietuvos žiniasklaida gali būti nubausta pinigine bauda. Cenzoriai griežti – jeigu bauda nepadės ir kritika kartosis, televizija gali netekti licenzijos.
„Pati formuluotė sako, kad mane, išėjusį su plakatu „Aš prieš Skvernelio Vyriausybę“, suriša, supakuoja ir uždaro į psichiatrinę ligoninę arba kalėjimą“, – sakė rašytojas ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras.
Ir kalėjime, ir psichiatrinėje A.Vinokuras jau yra pabuvojęs sovietmečiu.
„Mes kūrėme antisovietinę pogrindinę organizaciją. Kai mane suėmė, tardytojas klausė, ką manau. Pasakiau, ką manau – kad Sovietų Sąjungoje nėra žodžio laisvės. Aš buvau pasodintas į kalėjimą, po to uždarytas į psichiatrinę. Suprantate, kovoti už žodžio laisvę diktatūros laikais buvo drąsu, o demokratijos laikais ginti žodžio laisvę yra norma. Tam drąsos nereikia, čia norma“, – teigė A.Vinokuras.
Valstiečiai cenzūrą įvesti užsimojo vos tik prisiekę. Pirmuoju bandymu bandyta nurodyti, kad pusė skelbiamos informacijos turi būti privalomai pozityvi.
„Į politiką dažniausiai ateina žmonės, kurie sovietmečiu nekovojo už laisvę. Jie visi buvo prisitaikėliai gerąja ar blogąja prasme. Jeigu tu nekovoji už laisvę, nekalbi, kai tau draudžiama kalbėti, tai nežinai žodžio laisvės kainos. Ateina vienas po kito politikai, autoritariškai išauklėti, kuriems užčiaupinėjo burną: „užsičiaupk, vaikeli“, ir dabar bando kovoti prieš žodžio laisvę. Tau nepatinka žurnalistas – nebendrauk. Jeigu esi idiotas, kaip mes padarysime iš tavęs protingą“, – pasakojo A.Vinokuras.
Prezidentūra iškilmingai pranešė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusių metų pabaigoje kartu su kitų Europos šalių lyderiais prisidėjo prie tarptautinės žurnalistų organizacijos „Reporteriai be sienų“ iniciatyvos, raginančios pasaulyje užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę.
Ir, savaime aišku, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos parengtas, R.Karbauskio registruotas pataisas prezidentė iškritikavo.
„Įdomus aspektas. Projektą kritikavo D.Grybauskaitė, Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius. Prezidentės atstovas komisijoje yra pats D.Radzevičius, tad jis turėjo įvertinti grėsmes dar prieš pataisoms nukeliaujant į Seimą“, – sakė apžvalgininkas T.Ignatavičius.
Prezidentė valdantiesiems priminė, kad cenzūra baigėsi su sovietmečiu. Tik štai pati valstybės vadovė laiškuose dabar teisiamo Eligijaus Masiulio prašė koncerno „MG Baltic“ vadovų patraukti skaliką – jos kandidatus į generalinius prokurorus kritikavusį žurnalistą Tomą Dapkų.
„Kai pasikeičia santvarkos, užtrunka pasikeitimai sąmonėje. Politikai labai nori riboti žmonių laisvę. Nežinau, ar gali kaltinti. Mes visi žengiame iš totalitarinio režimo, o tuos dalykus žmonėms, kaip turi veikti demokratija, nėra lengva suvokti. Tikėtis iš žmonių, kurie turėjo darbo senajam režimui praeities šleifą , kad jie taps žodžio laisvės šalininkai, manau, nepagrįsta“, – sakė A.Šindeikis.
Nei valstiečiai, nei prezidentė nėra politikos išimtis. Riboti kritiką bandė ir kiti. Ir fantazijos šioje srityje netrūko.
„Atsakingai sakau, kad kiekviena Seimo dauguma anksčiau ar vėliau sugalvoja ją apkarpyti, tik ši labai nekantri ir žiniasklaidos suvaržymo iniciatyvų imasi visose srityse, praėjus vos pusei kadencijos. Man labiausiai įstrigo 1992-1996 m. Seimo kadencija, kai galiojo antikriminalinė norma – prevencinis sulaikymas. Užtekdavo įtarimo, kad kažkoks žmogus priklauso organizuotai grupei, ir jį uždarydavo tam tikram laikui. Iš neoficialių pokalbių žinau, kadangi LDDP valdžia irgi buvo kritikuojama, tai buvo aptariami tokie dalykai, kad gal kai kuriuos leidėjus ar redaktorius reikėtų uždaryti ar izoliuoti nuo visuomenės“, – pasakojo žurnalistas Rytas Staselis.
„Natūralu, kad tarp žiniasklaidos ir valdžios turi būti įtampa. Jeigu valdžia džiaugsis, gali išeiti, kad žiniasklaida pataikaus valdžiai. Aišku, LRT pagrindinė spaudimo priemonė buvo per biudžetą – gali duoti pinigų, o jei nedavė, visada galima pagrįsti ekonominiais argumentais“, – teigė A.Siaurusevičius.
Ir kairiesiems, ir dešiniesiems norėjosi, kad žiniasklaida jų nekritikuotų.
„Galiu priminti 2008 m., kai buvo didžioji krizė ir įvesti žvėriški mokesčiai prieš žiniasklaidą. Žurnalistika buvo prilyginta trąšų fabrikui. Beveik visose valstybėse tvarka kitokia, pridėtinės vertės mokestis nulis ir tai net nesivadina mokesčio lengvatomis, tai tiesiog pagarba ketvirtajai valdžiai, kuri atlieka svarbias funkcijas demokratijai. Aš esu tikras, kad mūsų politikai ir šiandien to nesuvokia. Net žmonių, kurie dabar planuoja tapti prezidentais, biografijoje yra visi tie drakoniški mokesčiai“, – teigė A.Šindeikis.
Kad ir kaip politikai suoktų apie demokratiją, susidaro toks įspūdis, kad daugelis politikų norėtų save matyti taip, kaip save televizijoje mato Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka – tvirtos rankos, niekada neklystantis vadas. Kai jis kalba, ministrai atsistoja, kai jis kritikuoja, ministrai, kaip mokinukai, nuleidžia galvas. Nes vadas visada teisus.
„Vienas iš daugumos, pasirinkusios ribojimų kelią, požymis yra visuomenės laikymas kvailiais. Kai žmonės nepritaria tokiam požiūriui, atsiranda noras būti lyderio pozicijoje. Tokio gerojo tėvo pozicijoje, kuris viską gali numatyti ir sutvarkyti. Manau, kad su politine patirtimi tai turėtų praeiti. Demokratija yra sudėtingas procesas. Turime žmonių, kurie norėtų žengti demokratijos keliu, bet taip pat turime tokių, kurie žiūrėtų į Rytus ir sakytų: gal čia geras principas. Viena tiesa, vienas laikraštis, viena televizija ar vienas visų laikraščių ir televizijų savininkas, kurs pasako, kaip viskas yra. O dabar čia žiūrėk skirtingas žinias, susidaryk savo nuomonę ir domėkis. Tas klausimas visuomenei neįprastas – nėra įprasta būti gerai informuotam. Mes neturime tradicijų kritinio mąstymo, skaityti, domėtis ir uždavinėti klausimus. Su visa pagarba Lietuvos valstybei, tarpukaris yra klestinčios cenzūros laikotarpis. Tais laikais laikraštis buvo nešamas pas cenzorių patvirtinti, kad jis išeitų, tai iš kur tos tradicijos ateis“, – sakė A.Šindeikis.
Paskutines visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios numato uždrausti valstybės institucijų kritiką, be valstiečių pasirašė ir konservatorių partijos narys Vytautas Kernagis ir opozicijoje esančių socialdemokratų partijos atstovė Raminta Popovienė, tačiau jie parašus jau atšaukė.
Įstatymo pataisa registruota iškart po Naujųjų – pirmąją Naujų metų darbo dieną.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
