Bandydami išgelbėti Valstybės saugumo departamento (VSD) reputaciją ir jo vadovo Dariaus Jauniškio piniginę Seimo nariai ėmė lenktyniauti su teismais.
Neįprastos lenktynės prasidėjo dėl nusikalstama grupuote viešai pavadinto koncerno „MG Baltic“ pateiktų ieškinių.Aukščiausiasis teismas praėjusių metų gruodžio 12-ąją paskelbė, kad koncernas „MG Baltic“ turi teisę teismuose bylinėtis dėl VSD teiginių.
„Žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija“, – paskelbė Aukščiausiasis teismas ir perdavė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Anksčiau atversti tokios bylos neišdrįso nei Vilniaus miesto apylinkės, nei apygardos teismai.
Atsakymą dėl „MG Baltic“ ieškinyje išdėstytų faktų VSD teismui turi pateikti iki sausio 17 dienos.
Tačiau teismą aplenkė Seimo nariai. Jie praėjusį penktadienį ypatingos skubos tvarka priėmė Žvalgybos įstatymo pataisą, kuri numato, kad žvalgybos pareigūnui sulaukus įtarimų ar ieškinių teisme teisinės paslaugos turi būti kompensuojamos iš žvalgybos institucijos lėšų.
Įklimpęs ir gelbėtojas
Skubiai priimti šią pataisą pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, iš koncerno „MG Baltic“ už viešus savo pareiškimus sulaukęs 20 tūkst. eurų ieškinio.
V.Bakas gynėsi tik pristatęs savo vadovaujamo komiteto išvadas, kurias jo nariai surašė remdamiesi VSD surinkta informacija.
Specialistai apskaičiavo, jog apie „MG Baltic“, kaip organizuotos grupuotės, veiklą bei jos padarytą 500 mln. žalą valstybei prakalbęs V.Bakas mėgavosi išskirtiniu žiniasklaidos dėmesiu, o jo žodžiai pasiekė milijoninę auditoriją.
Gal todėl Seimo valstiečių atstovas suskubo gelbėti šią informaciją suteikusio VSD vadovo D.Jauniškio, iš kurio koncernas „MG Baltic“ pareikalavo ir asmeninės atsakomybės.
Įžvelgė daug pažeidimų
Dėl šiurkštaus nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir saugumiečių savivalės išviešinant privačius asmenų pokalbius ir žvalgybos duomenis „MG Baltic“ iš VSD ir jo vadovo dabar siekia prisiteisti 820 tūkst. eurų.
800 tūkst. eurų ieškinį pateikė koncernas, dar po 4 tūkst. eurų – jo prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos generalinė direktorė Zita Sarakienė, koncerne dirbantis buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius ir advokatai Romanas Raulynaitis bei Inga Žemkauskienė.
Ieškinį pateikę „MG Baltic“ teisininkai nurodė, kad Seimo nariams žvalgybos informaciją perdavęs D.Jauniškis pažeidė politinio neutralumo principą ir piktnaudžiavo vadovo įgaliojimais.
Paaiškėjo, jog koncerno „MG Baltic“ vadovai slapta buvo sekami 13 metų, o jų asmeninių pokalbių ištraukos vėliau virto populiariu politiniu detektyvu.
Už gynybą mokės valstybė
Ieškinį teismui pateikę advokatai rėmėsi tuo pačiu Žvalgybos įstatymu, kuriame teigiama, kad VSD vadovas atsako už visos žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumą.
„MG Baltic“ atstovų teigimu, D.Jauniškis veikė peržengdamas savo įgaliojimų ribas, todėl už galimai neteisėtai surinktą ir paviešintą informaciją jis turi atsakyti asmeniškai.
Seimui priėmus Žvalgybos įstatymo pataisą D.Jauniškis gali jaustis ramesnis – valstybė turės jam užtikrinti teisę į gynybą ir kompensuoti teisinių paslaugų išlaidas.
Už klaidas nebeatsakys
Šią pataisą parengęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas neslėpė ypatingos skubos tvarka ją pateikęs ir dėl koncerno „MG Baltic“ ieškinių, nes VSD direktorius atakuojamas kaip privatus asmuo už tai, kad padarė žalos koncerno reputacijai.
„Mes turėjome rimtą įstatymo spragą, kuri neleido valstybei apsaugoti žvalgybos pareigūnų. Valstybė turi stoti į pareigūnų, kurie dėl savo veiklos patiria spaudimą iš interesų grupių, pusę“, – „Lietuvos rytui“ aiškino V.Bakas.
Jo nuomone, valstybės pagalbos turi tikėtis net smulkių klaidų padarę pareigūnai: „Pareigūnas, kuris sąžiningai tarnauja valstybei, turi jaustis saugus.
Žmonės gali peržengti rizikos ribas ir už tai būna persekiojami, įtraukiami į teisminius procesus. O kad pareigūnas neliktų vienas, turi įsitraukti valstybė.“
Pasirūpins ir prokurorais
V.Bako teigimu, įstatymai gina ne tik žvalgybos pareigūnus. Prieš keletą metų buvo priimtos Vidaus tarnybos statuto pataisos, pernai teisė į gynybą užtikrinta Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, pavasarį planuojama keisti ir Prokuratūros įstatymą.
Seimo narys tikisi, kad pakeitus įstatymus sumažės pareigūnų asmeninės atsakomybės reikalaujančių ieškinių, kuriuos jis vadina piktnaudžiavimu teise.
Jo teigimu, vien koncernas „MG Baltic“ šiuo metu yra pradėjęs devynias bylas prieš valstybės institucijas ir jų pareigūnus.
„Žinant, kad valstybė nestos į pareigūnų pusę, pasitelkus teisininkus būtais ar nebūtais pagrindais žmogų galima užversti ieškiniais, už jo veiklą atimti turtą.
Tokios spragos dabar nebeliko“, – aiškino V.Bakas.
Jis neatmetė galimybės, jog ieškinių sulaukia pareigūnai, kurių nepavyksta papirkti ar kitaip paveikti.
Teisme aiškinosi dėl išvadų
Kaip vieną spaudimo pareigūnams pavyzdžių Seimo narys paminėjo „agresyviai veikusių oligarchų“ ieškinį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) revizorėms, kurios pateikė išvadas „Vilniaus energijos“ vadovų byloje.
Tačiau FNTT ir prokurorai galimų jų nusikaltimų taip ir neįrodė. Byla buvo tiriama tol, kol suėjo senaties terminas.
V.Bakas minėjo, jog reikalavimų atlyginti žalą ne kartą yra sulaukę ir korupcijos bylose kaltinimus pateikę prokurorai.
Pareigūnai pradės jaustis nebaudžiami
Solveiga Palevičienė
Tarptautinės investicijų teisės ir valstybės atsakomybės ekspertė advokatė
„Tokia pataisa mane labai nustebino, nes kitose Europos valstybėse tokių dalykų nėra. Priimant šį įstatymą nebuvo atsižvelgta ir į Teisės departamento išvadas.
Neįtikėtina, bet šis įstatymas kažkodėl numato privilegijas tik žvalgybos pareigūnams. Teisinėje valstybėje to neturėtų būti.
Kitas klausimas – ar visuomenė sutinka mokėti už pareigūnų klaidas? Kad būtų atsakyta į šį klausimą, reikėjo kur kas platesnės diskusijos, o ne balsavimo ypatingos skubos tvarka.
Žalos atlyginimo iš valstybės sistema yra paremta idėja, kad už elementarias klaidas žalą atlygina valstybė, taip saugodama pareigūnus, kad nebūtų paralyžiuota jų veikla. Jei už bet kokią klaidą pareigūnas atsakytų asmeniškai, būtų sudėtinga priimti sprendimus valstybės naudai.
Visai kitaip kitose šalyse vertinama situacija, kai pareigūnas veikia tyčia ar dėl didelio neatsargumo daro akivaizdžių ir šiurkščių klaidų.
Tokiais atvejais pareigūnas valstybei padarytą žalą turi atlyginti regreso tvarka arba atsako asmeniškai – kartu su valstybe arba vienas.
Priešingu atveju tai skatintų pareigūnų nebaudžiamumą, todėl visur reikia pusiausvyros.
Su valstybės atsakomybe siejamos problemos gali būti sprendžiamos ir draudimu. Tačiau nei valstybės pareigūno, nei kitos profesijos atstovo draudimas neapsaugo tais atvejais, kai žala padaryta tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Tada jie turi atsakyti asmeniškai.
Ši pataisa, mano nuomone, tikrai nukrypsta nuo pasaulinės praktikos ir pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.“
