Vyriausybės teigimu, Lietuvoje buvo atliktas pirminis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo padarinių vertinimas (esant ir nesant susitarimui).
„JK išstojus be susitarimo, gali tekti peržiūrėti ir keisti teisės aktus, reglamentuojančius JK piliečių teisinį statusą Lietuvoje, tiesioginius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą, Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, socialines garantijas, fitosanitariją, gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktų eksportą. Buvo įvertintas politinis ir galimas finansinis poveikis Lietuvos įmokoms į ES biudžetą ir papildomų pajėgumų poreikis muitinės srityje“, – teigiama Vyriausybės pasitarimo medžiagoje.
Plane taip pat pažymima, kad kiekviena Lietuvos institucija pagal kompetenciją yra atsakinga už nacionalinių pasirengimo JK išstojimui iš ES teisėkūros priemonių numatymą ir įgyvendinimą.
Antradienį Vyriausybės Europos Sąjungos reikalų komisija (VESK) taip pat aptarė pasirengimą Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas piliečių teisių apsaugos aspektams galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo atveju.
Užsienio reikalų viceministras, komisijos pirmininkas Albinas Zananavičius pristatė „Brexit“ aktualijas ir pabrėžė savalaikio ir atsakingo Lietuvos institucijų pasirengimo visiems „Brexit“ scenarijams svarbą.
„Jungtinėje Karalystėje gyvenančių, dirbančių ir studijuojančių Lietuvos piliečių teisių ir socialinių garantijų išsaugojimas buvo ir yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų „Brexit“ procese. Su atsakomybe turime pasiruošti ir galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo atveju“, – sakė A. Zananavičius.
ELTA primena, kad antradienį Didžiosios Britanijos Parlamentas atmetė sutartį su Europos Sąjunga dėl „Brexit“ sąlygų. Per lemiamą balsavimą 432 deputatai stojo prieš sutartį, kurią Londonas ir Briuselis aprobavo praėjusių metų lapkritį po pusantrų metų trukusių derybų. Šį dokumentą, kurį priimti ragino ministrė pirmininkė Theresa May, parėmė 202 deputatai.
Tad sutartis su ES atmesta 230 balsų skirtumu. Pasak stebėtojų, tai – didžiausias Jungtinės Karalystės premjero pralaimėjimas Parlamente per pastaruosius 95 metus.
Dabar beveik nebelieka šansų, kad Didžioji Britanija 2019 m. kovo 29 d. ramiai pasitrauks iš ES. Tarp pagrindinių tolesnių įvykių variantų: pasitraukimas iš ES be sutarties (tai gali turėti katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai), „Brexit“ datos atidėjimas vėlesniam laikotarpiui, pirmalaikiai rinkimai arba naujas referendumas, kuris teoriškai gali apskritai atšaukti „Brexit“.
