Atnaujinami vaikų darželiai ir mokyklos, remontuojamos gatvės ir neatpažįstamai pasikeitusios viešosios erdvės nepadeda – gyventojų skaičius Kaune ir toliau mažėja, o kai kuriais rodikliais Kaunas net smarkiai atsilieka nuo didžiųjų šalies miestų.
Štai pernai didžiausias neigiamas demografinis pokytis fiksuotas Kaune, kur mirė 700 žmonių daugiau nei gimė. Mažėjo ir bendras Kauno gyventojų skaičius.
Ekspertai gali nesunkiai paaiškinti tokio reiškinio priežastis, tačiau neturi veiksmingų receptų jam pakeisti.
Blogai, bet buvo dar blogiau
Praėjusiais metais gimė 3611 kauniečių – tai pats blogiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Mieste mirė 4311 žmonių, šis skaičius pastaraisiais metais išlieka stabilus.
Patys blogiausi Kaunui buvo 2017-ieji. Per juos gimė 3926 naujagimiai, mirė 4963 kauniečiai, todėl natūralus gyventojų skaičiaus krytis siekė net 1037.
Ši tendencija išlieka septintus metus iš eilės. Išimtis buvo tik 2014-ieji, kai gimė 36 kauniečiais daugiau negu mirė.
Santuokų skaičius išlieka stabilus – pernai jų Kaune sudaryta 2335. Nors skiriasi vidutiniškai beveik pusė porų, šiuo požiūriu Kaunas nėra išskirtinis.
Kauno gyventojų skaičius pernai taip pat sumažėjo. Liepos 1-ąją mieste gyveno 287 665 gyventojai, metais anksčiau – 290 289.
Štai Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo nuo 91 513 iki 93 622.
Tvorų nereikėtų statyti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys nemano, kad Kaune užfiksuoti skaičiai smarkiai skiriasi nuo kitų šalies miestų.
Galbūt tik sostinėje vyrauja kitokios tendencijos.
„Miesto valdžia gali labai stengtis didinti gyventojų skaičių, tačiau labai daug lemia bendra situacija valstybėje“, – kalbėjo A.Žilys.
Pasak jo, gyventojų skaičius gali išaugti didėjant gimstamumui ir žmonių imigracijai iš kitų regionų arba net šalių. Vis dėlto priemonių arsenalas siekiant šio tikslo nėra didelis.
„Savivaldybė nėra privati struktūra ir negali dalinti pinigų, tarkime, būstui įsigyti. Ji gali plėtoti socialinę infrastruktūrą ar kitais panašiais būdais didinti miesto patrauklumą. Pastatyti tvoros, kad žmonės neišsilakstytų, turbūt nepavyks“, – juokavo A.Žilys.
Miestai jaučiasi nuskriausti
Tuo metu Kauno rajone gyventojų skaičius išaugo, ir VDU ekspertas tokio reiškinio priežastį gali nesunkiai paaiškinti.
„Miestų gyventojai keliasi į vadinamąsias žiedines savivaldybes, juosiančias didžiuosius miestus. Dažniausiai tai daro jauni žmonės, kurie susilaukia vaikų ir tokiu būdu dar didina gyventojų skaičių“, – kalbėjo A.Žilys.
Pasak jo, Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės dažnai skina laurus įvairiuose reitinguose, tačiau miestai jaučiasi šiek tiek nuskriausti.
„Toks gyventojų judėjimas nėra koks nors blogas reiškinys, tačiau suprantu miestų vadovus, kuriems skauda galvą dėl prarandamų mokesčių“, – svarstė VDU lektorius.
Galbūt vienas sprendimų būtų sujungti miestus su žiedinėmis savivaldybėmis, tačiau tai nuspręsti gali įstatymų leidėjai, reikėtų atsiklausti ir gyventojų nuomonės.
Žino, kur dingsta miesto gyventojai
„Nesunku rasti atsakymą, kodėl Kauno mieste mažėja gyventojų skaičius. Pakanka pažiūrėti į Kauno rajono statistiką“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, Kaunas yra sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, bet kauniečiai nuo senų laikų įpratę turėti nuosavą namą su nuosavu kiemu.
Dėl šios priežasties jau daugybę metų tūkstančiai jaunų kauniečių šeimų ieško būsto užmiestyje ir formaliai tampa rajono gyventojais, nors dirba, savo laisvalaikį leidžia ir vaikus į darželius bei mokyklas veda Kaune.
