Skylėta byla voliojama jau visą dešimtmetį

Seklių slapta padaryti įrašai – neteisėti, iš byloje minimo kyšio nerasta nė vieno euro, o liudytojus prašoma teisti už melagingus parodymus. Taip įklimpo įrodymus net dešimtmetį rinkę prokurorai.

teismas, Vilniaus vandenys, bylą dėl galimo kyšininkavimo, Darius Norkus<br>D.Umbraso nuotr.
teismas, Vilniaus vandenys, bylą dėl galimo kyšininkavimo, Darius Norkus<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Norkus: „Dabar jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę.“<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 22, 2019, 2:42 PM

„Vėl stoviu prieš teismą ir galvoju, kur mes gyvename – Rusijoje, Baltarusijoje ar Šiaurės Korėjoje.

Dešimt metų vaikščiodamas po teismus jaučiuosi labiau nukentėjęs, nei būčiau atlikęs bausmę“, – Apeliaciniame teisme kalbėjo buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius 55 metų Darius Norkus.

Vilnietis tikėjosi, jog Apeliaciniame teisme pasakytas baigiamasis žodis bus tikrai paskutinė jo kalba teisme.

Dar 2009 metais įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukęs D.Norkus teismuose paskutinį žodį tarė jau daugybę kartų.

Siekia laisvės atėmimo

Buvusį bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovą po kelis kartus išteisino visų instancijų teismai, bet Aukščiausiojo teismo (AT) teisėjus sudomino vienas, jų nuomone, neišsamiai ištirtas garso įrašas.

Todėl byla buvo grąžinta Apeliaciniam teismui. Nors iš daugybės kaltinimų liko vienintelis epizodas, prokuroras Apeliacinio teismo prašė D.Norkui skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę.

Specialiųjų tyrimų tarnybos slapta darytus garso įrašus teismai pripažino neteisėtais, o įrašą, dėl kurio nuspręsta atnaujinti procesą, pareigūnams pateikė pats D.Norkus.

Taip jis siekė įrodyti, jog vienas liudytojų už parodymų pakeitimą iš jo reikalavo pinigų.

Nenustatė kyšio dydžio

„D.Norkus pats pateikė oficialų įrodymą, kad jis yra gavęs kyšį?

Kur prokuratūros įrodymai, kur bent vienas euras iš jo neva gautų pinigų?“ – stebėjosi D.Norkaus advokatas Edgaras Dereškevičius.

Apeliacinis teismas aiškinasi, ar D.Norkus yra paėmęs kyšį iš tuomečio bendrovės „Utenstata“ vadovo Antano Čijunčiko.

Kokio dydžio turėjęs būti šis kyšis, per dešimtmetį taip ir nenustatyta.

Per tą laiką ne kartą apklaustas 77 metų A.Čijunčikas vis keitė sumas – nuo 2000 iki 29 000 eurų.

Prokuroras Giedrius Tarasevičius nusprendė, kad iš D.Norkaus reikėtų konfiskuoti 26 tūkstančiai eurų. Galimai tokią sumą pinigų 2009–2010 metais D.Norkui per kelis kartus sumokėjo A.Čijunčikas.

Mokėjo, kad grąžintų skolą

Byloje teigiama, kad dar 2008 metais „Vilniaus vandenys“ bendrovei „Utenstata“ turėjo skolų už išvežtą dumblą.

Skolą norėjęs atgauti A.Čijunčikas esą kreipėsi į savo sūnėną, kuris pažinojo D.Norkų, nes anksčiau yra dirbęs jo rinkimų štabe.

Vyrai esą susitarė, kad „Vilniaus vandenys“ dalimis sumokės bendrovei „Utenstata“, tačiau A.Čijunčikas kaskart turės sumokėti po 6 proc. pervestos sumos.

Buvo teigiama, kad pinigus sutartoje vietoje D.Norkui iš pradžių perduodavo jo sūnėnas, o vėliau – pats A.Čijunčikas.

Tuštino bendrovės sąskaitą?

Pensininkas tvirtino, jog kyšius dalijo iš savo asmeninių pinigų, todėl Apeliacinis teismas bandė išsiaiškinti, ar uteniškis tikrai turėjo tiek pinigų.

Paaiškėjo, jog jo santaupos siekė tik kelis tūkstančius litų, o savo vardu banke sąskaitos jis neturėjo. Teismą sudomino SEB banko ataskaita apie pokyčius bendrovės „Utenstata“ sąskaitose. Iš jų matyti, jog nuo 2009 metų rugsėjo „Utenstatos“ direktorius kas mėnesį iš bendrovės sąskaitos pasiimdavo po 30–50 tūkst. eurų.

D.Norkaus teigimu, tai jokio nusikaltimo neįrodo: „Šiuos pinigus jis galėjo grynaisiais įnešti į bendrovės kasą ir naudoti atlyginimams bei kitiems atsiskaitymams.

Išvežtą dumblą reikėjo išmėtyti, apkasti, suarti, bet banko ataskaitose nematyti nė vieno pervedimo už darbus ar traktorių nuomą.“

Jei šie pinigai buvo atiduoti kyšiams, advokatas E.Dereškevičius tokia verslininko veikla siūlė pasidomėti prokurorui: „Jei direktorius iš bendrovės sąskaitos paėmė 10 tūkst. eurų, juos kam nors nunešė ir atidavė, jis padarė nusikaltimą – pasisavino ar iššvaistė svetimą turtą.“

Skaičiuoti pinigus – sunku

Advokatas nekart teismams yra pateikęs prašymą A.Čijunčikui bei jo sūnėnui iškelti bylą dėl melagingų parodymų davimo.

E.Dereškevičius teismo dėmesį atkreipė į tai, kad bylos medžiaga galbūt manipuliuoja ir prokuroras G.Tarasevičius.

Baigiamojoje kalboje prokuroras sakė, jog po 2009 metų rugsėjį vykusio D.Norkaus, A.Čijunčiko ir jo sūnėno susitikimo „Vilniaus vandenys“ „Utenstatai“ už dumblo išvežimą pinigus pradėjo pervesti dažniau ir didesnėmis sumomis.

Tačiau „Vilniaus vandenų“ ataskaitoje nurodyta, jog daugiausia pinigų buvo pervesta tų pačių metų liepą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.