Toks socialinio dialogo trūkumas, anot spaudos konferencijos dalyvių, ir buvo mokytojų streiko priežastis.
A.Papirtienės teigimu, praėjusių metų pabaigoje vykęs mokytojų streikas parodė, kad socialinis dialogas yra per silpnas.
„Nėra arba nebuvo tarimosi ir konsultacijų su socialiniais partneriais Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų lygmeniu. Darant pokyčius į jų parengimą nebuvo įtraukti žmonės, darbuotojai, interesų grupės, kurias tie pokyčiai palies. Sprendimai buvo priimami siaurame sprendėjų rate. Informacijos neturėjimas buvo viena iš mokytojų streiko priežasčių“, – sakė parlamentarė.
Ji tvirtino, kad kolektyviniai santykiai ir socialinio dialogo trūkumas jaučiamas ir Darbo kodekse. O bet kokie jo pakeitimai kol kas stringa.
„Bene visi Seime po pateikimo priimti pasiūlymai yra stabdomi Trišalėje taryboje. Kol kas iš Vyriausybės pusės, kad ir kaip būtų gaila“, – sakė valstietė.
Viena iš valstiečių minčių – kolektyvinio atstovavimo mokestis, kurį nepriklausantys profesinėms sąjungoms darbuotojai galėtų mokėti ir gauti profesinių sąjungų suderėtas „gėrybes“.
Apribotų vadovus, norinčius išvengti dialogo
A.Papirtienė įvardijo ir kitą problemą – darbdavio norą apeiti dialogą su profesinėmis sąjungomis.
„Šiuo metu mes taip pat rengiame pakeitimą, kuris apribotų darbdavio galimybes vienašališkai per savo vidaus teisės aktus išplėsti kolektyvinės sutarties nuostatas visiems darbuotojams. Jis negalėtų to padaryti savo įsakymu ar numatyti vidaus darbo tvarkos taisyklėse“, – apie situaciją pasakojo A.Papirtienė.
Valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ profesinės sąjungos pirmininkas Robertas Pranckūnas pasidalijo ir praktine patirtimi. Jis spaudos konferencijos dalyviams rodė įmonės direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo nubrauktos visos nuo 2011 metų išsiderėtos profesinių sąjungų sąlygos ir perkeliamos visiems darbuotojams.
„Profesinės sąjungos tiek laiko skyrė savo narių vienokiai ar kitokiai naudai gauti, o viskas yra nubraukta vienu įsakymu. Ir tas socialinis dialogas, kuris yra skatinamas, tiek Vyriausybės lygmeniu, tiek įstatymuose, yra nubrauktas. Šiuo įsakymu parodoma, kad netgi valstybinėse įmonėse vyksta tokie dalykai, kurie tikrai neatitinka nūdienos socialinio dialogo priedermės“, – pasakojo R.Pranckūnas.
Lietuvos oro uostų vykdančioji direktorė Laura Joffė, atsiųstame atsakyme teigė, kad darbdavio iniciatyva įmonėje Lietuvos oro uostai derybos dėl kolektyvinės darbo sutarties buvo pradėtos dar rugpjūčio mėnesį.
„Jose dalyvavo 2 darbdavio atstovai ir 7 atstovai iš 4 profsąjungų. Derybų eiga buvo daug žadanti ir dėl daugumos punktų pavyko susitarti, tačiau nauja kolektyvinė sutartis nebuvo pratęsta nesusitarus dėl vieno punkto – papildomų atostogų dienų. 9 proc. darbuotojų vienijančios trys profesinės sąjungos reikalavo, kad papildomos atostogų dienos priklausytų tik profsąjungos nariams. Darbdavio atstovų nuomone, toks išimtinis naudų mažai grupei taikymas yra nepagrįstas ir nesąžiningas visų darbuotojų atžvilgiu. Dėl to darbdavys derybose laikėsi pozicijos, kad papildomos nedarbo dienos galiotų visiems darbuotojams. Šią poziciją buvo linkusi palaikyti ir didžiausia įmonės profesinė sąjunga, vienijanti 11 proc. darbuotojų“, – rašoma atsakyme.
„Nepavykus susitarti iki gruodžio pabaigos, kai baigė galioti kolektyvinė sutartis, jos pratęsti nebuvo galima. Nepaisant to, darbdavys savo iniciatyva nusprendė palikti galioti pagrindines 2018 m. kolektyvinėje sutartyje numatytas naudas – nelaimingų atsitikimų draudimas (24/7), papildomos atostogų dienos santuokai sudaryti, artimo giminaičio mirties atveju, sėkmingai baigusiems studijas ir pan. Suteikiama finansinė parama gimus vaikui, darbuotojo artimo mirties ar paties darbuotojo mirties atveju. Darbdavio iniciatyva, kai kurios sąlygos buvo dar pagerintos. Pavyzdžiui, buvo padidintas darbuotojų vaikų amžius nuo 14 m. iki vidurinės mokyklos pabaigimo – jiems kompensuojamos vasaros stovyklos, 100 eurų padidintas finansinės paramos dydis darbuotojams, netikėtai atsidūrusiems sunkioje materialinėje situacijoje. Taip pat darbdavio iniciatyva bus apmokamos pietų pertraukos darbuotojams, kurie dėl darbo pobūdžio negali palikti savo darbo vietos. Nuolatos atnaujinamos patalpos, rūpinamasi poilsio laiku, darbovietės patalpose įrengta sporto salė“, – teigė L.Joffė.
„Be kolektyvinės sutarties Lietuvos oro uostų darbuotojams siūloma ir kitų naudų. Darbuotojai turi galimybę kelti kvalifikaciją – pernai išoriniuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 74 proc. darbuotojų, suteikiamos realios karjeros galimybės – šiuo metu daugiau nei 10 proc. darbuotojų yra padarę vidinę karjerą. Taip pat darbuotojai gali papildomai užsidirbti teikdami idėjas, padedančias efektyvinti bendrovės veiklą, gerinti keleivių aptarnavimą. 2018 m. 76 proc. Lietuvos oro uostų darbuotojų bazinis atlygis kilo vidutiniškai 12 proc. Šiemet planuojamas dar vienas atlyginimų kėlimas, kurį labiausiai pajus operatyviniai darbuotojai“, – rašoma Lietuvos oro uostų pranešime.
Vadino nedovanotina klaida
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje pripažino, kad be emocijų tokį atvejį komentuoti yra labai sunku.
„Manau, kad tai yra nedovanotinos klaidos atvejis mūsų valstybės istorijoje. Nes visai neseniai, dar rudenį, Vyriausybė nubrėžė kryptį socialiniam dialogui stiprinti pasirašydama nacionalinę kolektyvinę sutartį. Ir tai buvo pavyzdys, kad viešajame sektoriuje jau aišku, kur link mes turime eiti, bet realybė yra šiek tiek kitokia“, – žurnalistams pasakojo I.Ruginienė.
Jos teigimu, valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ pavyzdys nėra vienintelis Lietuvoje.
„Mes matome, kad tiek valstybinės įmonės, tiek institucijos viešajame sektoriuje pamina tą nuostatą ir eina kita kryptimi. Direktoriaus įsakymo išleidimas ir tikėjimas, kad tai pakeis kolektyvinę sutartį, mūsų požiūriu yra sąmoningas veiksmas silpninant profesines sąjungas. Aš tikrai netikiu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtent to norėtų. Vyriausybės programa ir valdančiosios daugumos programa kalba apie visiškai kitokias sritis. Jie kalba apie derėjimąsi ir saugią darbo aplinką. Ir tai visiškai neatitinka šių krypčių“, – kalbėjo I.Ruginienė. Ji teigė, kad įmonių vadovai, kurie elgiasi taip, kaip pasakojo R.Pranckūnas, paprasčiausiai pažeidžia sąžiningumo principą.
Valstietis T.Tomilinas tvirtino, kad dar norėtų įvesti prievolę nurodyti algos intervalą darbo skelbimuose, taip pat daugiau dėmesio kreipti į nacionalines ir šakines derybas. Šakinių sutarčių skaičius viešajame sektoriuje didėja lėtai, o privačiame apskritai jaučiama stagnacija. Efektyvesnį šio proceso veikimą valstietis planuoja išjudinti sulyginant informacijos asimetriją tarp abiejų derybų pusių.
Be to, šakinėmis sutartimis būtų suteikiama galimybė privačiam verslui sudaryti geresnes sąlygas darbuotojams ir tai nebūtų įvardijama kaip kartelinis susitarimas.
