Tokia žinia socialiniuose tinkluose sukėlė audringas diskusijas, kurių dalyviai net ėmė svarstyti, ar šioje istorijoje aktyviai dalyvaujantis Seimo narys Mindaugas Puidokas nepažeidė Seimo nario priesaikos.
Tai, kad ši istorija dar nesibaigia patvirtino ir Kauno savivaldybės vaikų globos namų „Mūsų vaikai“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintaras Bagdžiūnas, kuris teigė, kad įstaiga teismo sprendimą, neleidusį zelandams įvaikinti lietuvaitės, skųs.
M.Puidokas: „Įvaikinti panorusi lietuvių šeima nesitraukia“
Pats M. Puidokas, apie viešojoje erdvėje pasirodžius raginimus svarstyti jo elgesį tikino girdintis pirmą kartą. Seimo narys skubėjo paneigti pasirodžiusią žinią, kad lietuvių šeima, kuri kreipėsi dėl 9-metės globos, šiuo metu laikosi pasyvios pozicijos.
„Mane piktina melagingos informacijos pateikimas. Brolis privalėjo grįžti į Jungtinę Karalystę, kad susitvarkytų, kurie bus reikalingi patikrinimams dėl galimybių globoti seserį, o lietuvių šeima niekur nesitraukia, jų ketinimai patys rimčiausi – šiandien jie susitinka su advokatu, jie yra pateikę dokumentus ir laukia patikrinimo, ar jų gyvenimo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Mano nuomone, geriausi vaiko interesai bus užtikrinti, nes ji galės augti arba brolio arba lietuvių šeimoje ir galės matytis su seserimis ir broliais“, – aiškino M.Puidokas.
Anot Seimo nario, Įvaikinimo tarnyba melavo, kad tarptautinio įvaikinimo procese nebuvo pažeidimų ir buvo griežtai laikomasi įstatymų.
Seimo narys teigia sulaukęs grasinimų
Apie tai, kad dėl šios istorijos jis kaltinamas politikavimu, M. Puidokas kalbėjo: „Mane dėl visų istorijų kaltina. Politiko tokia duona, kad jei pajudini visiems žmonėms jautrią temą, tai visiems lengviausia apkaltinti politiką.“
Seimo narys pridūrė, kad mergaitės brolio šeima registruota Seimo nario vienmandatės apygardos ribose. „Į mane buvo kreiptasi kaip Seimo narį ir jei aš būčiau nereagavęs, būčiau kaltinamas neveiklumu“, – sakė jis.
Į klausimą, ar dėl šios istorijos nesibaimina nukentėti kaip politikas, M.Puidokas atsakė, kad puikiai suvokiantis, kad užsiimdamas aktyvią poziciją tokiose jautriose situacijose labai smarkiai rizikuojantis.
„Sulaukiau daugybės grasinimų iš žmonių, kurie labai aiškiai įvardijo, kad manęs laukia pražūtis, kad vaikštau plonu ledu, kad manęs neliks politikoje ir būsiu sunaikintas. Visuomet visą situaciją analizuoju su teisininkais ir šiuo atveju matėme, kad yra labai daug blogybių. Jei dar kartą tektų atsidurti tokioje pačioje situacijoje, rinkčiausi tą patį kelią kabėjo politikas ir nepanoro įvardinti grasinimus išsakiusių asmenų.
Žinią išplatino ir brolis
Po to, kai buvo paskelbta naujiena apie tai, kad taškas istorijoje dėl 9-metės kaunietės tarptautinio įvaikinimo į Naująją Zelandiją dar nepadėtas, į kaltinimus sureagavo ir mergaitės brolis. Vilniaus apygardos teismui atmetus užsieniečių poros prašymą įdukrinti mergaitę, rengiamas skundas aukštesnei instancijai. Skunde bus prašoma panaikinti šį sprendimą ir sutuoktinius pripažinti įtėviais.
„Manome, kad tai geriausiai užtikrintų mergaitės interesus. Apskundimui turime 30 dienų, bet stengsimės pateikti skundą kuo skubiau“, – trečiadienį naujienų portalui lrytas.lt pranešė Kauno savivaldybės vaikų globos namų „Mūsų vaikai“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Gintaras Bagdžiūnas.
Įvaikinti mergaitę norinčiam Naujosios Zelandijos piliečiui 47 metai, o jo žmonai – 46 metai. G.Bagdžiūnas skundo motyvų nedetalizavo, tačiau patvirtino, kad mažametė po sausio 16-osios teismo sprendimo yra nusivylusi ir susinervinusi.
Jis naujienų portalui 15min.lt teigė, kad globoti seserį norintis 25 metų brolis Arūnas Leščiauskas turbūt nebuvo nuoširdus, prašydamas globos. Nes po teismo sprendimo jau praėjo savaitė, tačiau jis dingo kaip į vandenį.
Visgi, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Mindaugas Puidokas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino brolio žinute. Jis plintančią informaciją, kad jau nebenori tapti sesers globėju, vadina melu.
E. Gentvilas: „Daryta viskas, kad vaikas nebūtų įvaikintas“
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas kalbėdamas apie tarptautinio įvaikinimo bylą ir Seimo nario M. Puidoko iniciatyvas šioje situacijoje, sakė: „Visi sako, kad vaiko interesai yra svarbiausi ir pripažįsta, kad vaikas atsidūręs blogoje padėtyje ir reikia spręsti dėl įvaikinimo. Ir štai atsiranda M. Puidokas, kuris padaro viską, kad vaikas nebūtų įvaikintas – nei lietuvių šeimoje, nei šeimoje iš naujosios Zelandijos, nei giminių (brolio) šeimoje, susiklosto tokia situacija, kad vaikas lieka pradinėje būsenoje“, – svarstė politikas.
Anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti tiek pats Seimo narys, tiek ir atsakingos tarnybos: „Tai kas kaltas? Mano manymu, M. Puidokas ir tarnybos, kurios galbūt nesugebėjo pasipriešinti M. Puidokui. Kad tarnyboms kiltų dar mažiau noro priešintis, tai Seimo narys rengia įstatymo projektą, kad tarnybų rankos būtų dar labiau suvaržytos. Kitaip sakant, M. Puidoko veiksmai yra kryptingi, kad suvaržytų tarnybų veiksmus, o toks sisteminis veikimas veikimas – tiek praktikoje, tiek įstatymų leidyboje, gali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas, kas reikštų apkalta“, – kalbėjo E. Gentvilas ir pridūrė, kad teisiškai šioje situacijoje gali būti įžvelgiamas priesaikos sulaužymas – veikimas prieš Lietuvos respublikos piliečius, ar piliečių grupę, nepilnametį asmenį, nepaisant įstatymų ir naudojantis savo, kaip Seimo nario įgaliojimais.
E.Gentvilas priminė ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio bei valstietės Agnės Širinskienės išsakytus teiginius, kad įvairiomis iniciatyvomis šioje situacijoje M. Puidokas sau kuria politinį kapitalą naudodamasis vaiko nelaime. „Tai, kad žmogus nori papolitikuoti ir kuria politinį kapitalą nėra pagrindas kalbėti apie sulaužytą priesaiką, tačiau konkretūs veiksmai, įstatymų leidybos iniciatyvos ir tarnybų veiklos sutrikdymas bei veikimas prieš piliečių interesus gali būti pabandomas įvertinti kaip priesaikos sulaužymas“, – sakė liberalų lyderis.
A.Širinskienė kolegos elgesį kritikuoja, bet pagrindo apkaltai nemato
Seimo narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad partijos kolegos veiksmai nesusiję su Seimo nario priesaikos pažeidimu, o jei institucijos patyrė Seimo nario spaudimą, tai apie tai turėtų pranešti viešai – informuoti Seimą.
„Sprendimą, kad mergaitė liktų Lietuvoje, priėmė teismas, ne M. Puidokas. Kiek žinau iš informacijos viešojoje erdvėje, byla nebaigta ir teismo sprendimas bus skundžiamas. Bylų komentuoti tikrai nenoriu, to niekada nedarau ir dabar nedarysiu, ypač, kai klausimas toks jautrus“, – kalbėjo politikė.
Nors ir teigė, kad daugelis M. Puidokui metamų kaltinimų tėra tik prielaidos, vis tik tam tikros kritikos partijos kolegai A.Širinskienė išsakė: „Seimo narys politikuoja, iš vaiko likimo bando krautis tam tikrą politinį kapitalą, siekia populiarumo viešojoje erdvėje. Deja, bet taip tikrai yra. Tai frakcijoje matau ne aš viena ir dėl to labai apmaudu. Suprantu, kad konservatoriai ir kiti opozicijos atstovai yra šiek tiek „alkani“, nes nevyksta sesija, stokojama dėmesio. Kalbėjimas apie apkaltą M,. Puidokui tą viešumą užtikrintų, bet teisinio pagrindo tam nematau“.
A.Širinskienė teigė, kad valstiečių partijoje kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir jokiomis priemonėmis etiškesnio politinio elgesio M. Puidoko mokyti neketinama. „Seimo nario, kuris turi laisvą mandatą, niekaip dėl jo išsakomų nuomonių negalime bausti ar nurodinėti, ką jis turi sakyti ar ko ne. Jis yra laisvas registruoti įstatymo projektus, kuriuos mano esant reikalingus“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad Seime yra kitos struktūros, kurios gali vertinti vieno ar kito politiko elgesį.
„Esu šoke dėl skleidžiamo melo ir šmeižto, nes su sesėmis kasdien bendrauju nuotoliniu būdu per vyriausią sesę. Labai jas myliu. Šiandien skambinau tam direktoriui kur straipsnyje. Paklausiau kaip jis taip gali elgtis? Į Angliją grįžau susitvarkyti medicininių ir kitų dokumentų, nes to iš manęs reikalauja Lietuvos vaiko teisių tarnyba. Kitaip neturėčiau jokių galimybių net bandyti siekti globoti savo sesę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė mergaitės brolis.
„Pats turiu šeimą ir metukų vaikutį Anglijoje ir mums visiems skaudu, kai tenka skaityti tokius straipsnius“, – trumpą žinutę rašė A.Leščiauskas.
