Europos Parlamento biuro Lietuvoje, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) organizuotoje kasmetinėje konferencijoje apie Europos ateitį „Hibridinės grėsmės ir rinkimai: melagienos, dezinformacija ir mūsų atsakas“ šiemet itin didelis dėmesys buvo skirtas kovai su dezinformacija.
Dezinformacijos šaltiniai ne visuomet aiškūs
Konferencijoje dalyvavusi Europos Parlamento atstovo spaudai biuro atstovė Delphine Colard pabrėžė, kad ES labai rimtai vertina dezinformacijos ir melagingų naujienų grėsmė.
„Praėjusių metų gruodį buvo sudarytas tam tikras planas, kaip Europos šalys galėtų su tuo kovoti, labai svarbu žinoti ir realią situaciją“, – teigė ji ir pridūrė, kad itin skatinamas šalių ir institucijų dialogas, bendrų jėgų telkimas, renginių šalyse narėse organizavimas bei papildomų mokymų žurnalistams, apie tai, kaip kovoti su šiuo fenomenu organizavimas.
D.Colard atkreipė dėmesį, kad dėmesio „fake news“ fenomenui dėmesio reikia skirti būtent dabar, kai bendrijos šalyse laukia ne vieneri svarbūs rinkimai.
Apie tai, ar lengva identifikuoti šaltinius, iš kur plaukai dezinformacija, pašnekovė sakė: „Europos Taryba 2015 yra identifikavusi tam tikrą adresų sąrašą iš kurių dezinformacija plaukė iš Rusijos. Kartais labai sunku identifikuoti iš kur visą tai ateina, nes kokios nors istorijos gimsta kur nors Rumunijoje ar Suomijoje ir tuomet interneto trolių „apauginamos“ faktais, – priminė D.Colard ir pridūrė, kad šioje situacijoje ranka rankon privalo dirbti įvairiomis institucijomis, kurių viena iš funkcijų faktų tikrinimas ir įrodymų dėl vieno ar kito įvykio pateikimas.
Rinkimai – jautrus laikotarpis
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigė, kad vienas pagrindinių Lietuvos saugumą mažinantis veiksnys – kaimynė Rytuose. Anot jo, situacija keičiasi – vienaip buvo veikiama Čečėnijos karuose, kitaip – Gruzijoje ar Kryme.
„Daug dėmesio skiriama hibridiniams karams ir informaciniam poveikiui“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad istorija rodo, jog visuomet buvo bandoma veikti ir kitomis priemonėmis – tokiomis kaip diplomatija, papirkinėjimu ar gandų skleidimu.
„Paskutinio nepriklausomybės atkūrimo metu mes supratome, kad dėmesys iš Rytų visuomet bus, nors vėliau naiviai patikėjome, kad Rusija eis demokratiniu keliu, bet Kremliaus režimas mus grąžino atgal“, – sakė T. Čeponis ir patikino, kad būtent rinkimų laikotarpis yra tas laikas, kai negatyvi įtaka gali tapti ypač intensyvi.
„Nesinaudojame tokiomis priemonėmis, kuriomis naudojasi Kremliaus režimas, bet demokratija turi savo priemonių. Kol kas nežaidžiame lygiaverčios žaidimo, nes mes leidžiame sau tik sakyti tiesą ir naudoti paprastą komunikaciją“, – mintyse dalijose
Diskusijoje dalyvavęs URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas įspėjo, kad kalbant apie hibridines grėsmes reiktų stengtis pamatyti kuo platesnį situacijos paveikslą: „Dezinformacija yra tik dalis hibridinių karų. Dezinformacija, poveikis per pinigus rinkimams, gandų skleidimas ir kita veikla – mūsų priešininkas mąsto kompleksiškai, nemastykime apie atskirus segmentus, bandykime visą tai apjungti“.
Lietuva rodo pavyzdį Europai
Iniciatyvos Demaskuok.lt sumanytojas Viktoras Daukšas įspėjo, kad dezinformacija pirmiausiai bando paveikti „per širdį“ ir pridūrė, kad kartais jėgos abiejose barikadų pusėse būna nelygios.
„Dezinformaciją kurti pigu, o ją pagauti – gana brangu, dekonstruoti dezinformaciją užtrunka, mat reikia patikrinti faktus, surinkti medžiagą. Tyrimai rodo, kad 60 proc. lietuvių dalijasi nepatikrinta informacija ir taip ji sklinda toliau“, – kalbėjo jis.
V.Daukšo teigimu, būtina pagalvoti, kaip pasitelkti į pagalbą išmanias techonologijas ir bandyti šią problemą spręsti vieningai. „Lietuvoje turime apie 4-5 tūks „elfų“ ir Lietuva rodo pavyzdį visai Europai, kad piliečiai rūpinasi, kas vyksta socialinėje erdvėje, demaskuoja trolius“, – kalbėjo jis.
V.Daukšas priminė, kad Lietuvoje vykstant rinkimams, bus itin svarbu žinoti, kokie informacija apie juos bus pateikiama viešojoje erdvėje anglų bei rusų kalbomis.
