Arši ši žiema, daug sniego, slidu. Ėjo pagyvenęs žmogus pro Kauno
klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių (ilgus
metus žinomą kaip Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė) ir staiga parkrito.
Ne todėl, kad buvo slidu, -- širdis sustreikavo ar kažkas tokio.
Na, ir kilo makalynė, į kurią tarsi į drumzliną upę sutekėjo beveik
visos įmanomos blogybės, susijusios su medicinos paslaugomis. Ir
abejingumas, ir biurokratinis požiūris į žmogų, ir munduro garbės
(tiksliau, iškreiptai suprastos profesinės savigarbos) gynimas, ir dar
kitos negerovės.
Pamatę pargriuvusį senyvą žmogų praeiviai neliko abejingi. Buvo
iškviesta greitoji pakalba, o viena praeivių, aktyvi moteris, puolė
šauktis pagalbos į čia pat esančią ligoninę.
Registratūroje ją pasiuntė. Kažkur į skyrių, kurį koridorių
raizgalynėje moteris vos surado. O suradusi neteko amo iš
pasipiktinimo.
Socialiniame tinkle ji, trykšte trykšdama jausmais, piešė siaubingą
žmogiškojo abejingumo vaizdą: esą trys tuo metu kavą gurkšnojusios
medikės, paprašytos pagelbėti parkritusiam žmogui, atšovusios, kad tai
ne jų, o greitosios medicinos pagalbos reikalas. Ir esą toliau lepinosi
kava.
O kol atvažiavo greitoji pagalba, nors ilgai neužtruko, žmogus mirė.
Vėliau medikai mėgino paaiškinti, kad jie kuo nors labiau pagelbėti nei
greitosios medicinos pagalbos darbuotojai negalėjo, -- darbuotojai būtų
daug ilgiau užtrukę, kol būtų surinkę reikiamus prietaisus ir atbėgę iki
įvykio vietos, nei ligonį būtų nuvežusi greitoji pagalba.
Tačiau medikų paaiškinimai visuomenės neįtikino, socialiniai tinklai
sprogte sprogo nuo pasipiktinimo balsų.
O juk dar taip neseniai socialiniai tinklai sprogo nuo užuojautos ir
solidarumo su mažus atlyginimus gaunančiais medikais. Kauniečiai
medikai buvo vieni aktyviausių protesto akcijos įkvėpėjų ir dalyvių.
Po nelemto nutikimo prie Kauno klinikinės ligoninės skyriaus Kauno
centre pagalbos nesuteikusių gydytojų adresu pasipylė priekaištų, esą
jie sulaužė Hipokrato priesaiką, švenčiausią priesaiką kiekvienam
medikui.
Iš tiesų priekaištai dėl suterštos Hipokrato priesaikos yra nuvalkiotas
posakis, nes daugelis ne medikų net nežino, kaip ta priesaika skamba.
O sprendžiant iš originalo turinio, ši priesaika seniai laužoma
oficialiu lygiu visose šalyse, kuriose abortai legalūs, taigi ir
Lietuvoje. Mat vienas Hipokrato priesaikos punktų skelbia: "... nė
vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui
sunaikinti."
O štai apie tai, kad gydytojas sulaužo priesaiką atsisakydamas suteikti
pagalbą ligoniui, neturėdamas po ranka reikiamų priemonių, Hipokrato
tekste nieko nepasakyta.
Žinoma, tai tik lyrinis nukrypimas. Nuo antikos laikų, kai buvo
paskelbta, ši priesaika ne kartą keitėsi, ir medicinos mokymo įstaigų
absolventai šiais laikais kartoja gerokai pakitusią nuo originalo laikų
1997 metais suredaguotą Hipokrato priesaiką.
Iš tiesų Kauno klinikinėje ligoninėje atsiskleidęs biurokratinio
abejingumo faktas, kai gurkšnodamos kavą moterys baltais chalatais
pareiškė, kad prievolė suteikti skubią pagalbą nėra jų oficialių pareigų
sąraše, kirto per kauniečių medikų prestižą. Nors priekaištų lavina
užverstos Kauno klinikinės ligoninės gydytojos savo elgesiui pateisinti
gal turi argumentų, bet tai -- jau kita medalio pusė.
Nors tai galėjo nutikti bet kuriame Lietuvos mieste, daugelį
komentatorių nustebino, kad toks abejingumas pasireiškė būtent Kaune,
kuris vadinamas Lietuvos medikų kalve, -- čia veikia gabiais, pasaulyje
pripažintais mokslininkais, profesoriais garsėjantis Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas.
Pagaliau Kaunas garsus klinikomis, kuriose atliekamos pasaulinio lygio
operacijos, taikomi pažangiausi gydymo būdai.
Ir še tau, prie vienos Kauno gydymo įstaigų miršta priepuolio ištiktas
žmogus, o gydytojai atsisako suskubti į pagalbą. Ar šis abejingumo
faktas nubraukia tūkstančių sąžiningų kauniečių gydytojų, slaugių darbą,
pastangas gelbėti žmonių gyvybę, rūpintis jų sveikata?
Žinoma, ne, kaip ir atsitikimas prie Kauno klinikinės ligoninės neturėtų
mesti šešėlio ant kitų Kaune įsikūrusių gydymo įstaigų, poliklinikų.
Nors šaukštas deguto visada yra šaukštas deguto, apkartinantis medaus
statinę.
Ar mediciną Kaune ir visoje Lietuvoje apskritai tinka palyginti su
medumi, vėlgi -- kita tema.
Kaunas vadinamas medikų kalve, bet tai nereiškia, kad nukalami vien
geriausi medikai. Kaunas garsėja ir kaip inžinierių kalvė, nors tai
nereiškia, kad nepasitaikys koks nors ne itin vykęs tos kalvės
egzempliorius ir nesuprojektuos pastato, kuris nuvirs vos pastatytas.
Ir nereikėtų stebėtis, kad Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios
pagalbos ir traumų skyrius iki šiol susiduria su rimtomis vadybos
ydomis.
Po incidento ne vienas ligoninės darbuotojas kalbėjo: "Juozo Skirmanto
Paukščio laikais tokių dalykų nebūtų nutikę."
Po J.S.Paukščio mirties Raudonojo Kryžiaus ligoninė, vėliau tapusi Kauno
klinikinės ligoninės padaliniu, pateko į intrigų sūkurį. Dėl gydymo
įstaigos užvirė įnirtingi kivirčai, iš normalios konkurencinės kovos
konkursas išsigimė į neskoningą cirką, laikinojo direktoriaus kabinete
buvo rasta klausymosi įranga -- kaip greitai paaiškėjo, žaislinė tokios
įrangos imitacija.
Visa tai vyko senokai, aistros nurimo, tačiau sveikam darbo klimatui,
vadybai intrigų metai, matyt, turėjo pragaištingos įtakos.
"Užmuškite abejingumą!" -- kadaise šaukte šaukė vienas mūsų poezijos
klasikų.
Taip, abejingumui turi būti palikta galioti mirties bausmė. Ir be jokio
senaties termino.˙
˙
