Priekaištų dėl demokratijos trūkumo partijos vedliui pažėrė iš jos vadovybės bandyti išstumti parlamentarai Mindaugas Puidokas ir Tomas Tomilinas. Pirmininku perrinktas R.Karbauskis jų nesiūlė į savo pavaduotojus, bet suvažiavimo delegatai pakoregavo šiuos planus.
Partijos vadovybę vienvaldyste apkaltinęs T.Tomilinas išsaugojo vicepirmininko postą. Prieš R.Karbauskio valią į vadovybę taip pat pateko ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Vietoj vienuolikos pirmininko pavaduotojų bus šeši. Postus išsaugojo europarlamentaras Bronis Ropė ir Seimo narė Aušrinė Norkienė, o naujais pavaduotojais išrinkti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir partijos atsakingoji sekretorė Kristina Kirslienė.
Suvažiavime R.Karbauskis buvo pavadintas Vladimiru Leninu. Su pirmuoju sovietų diktatoriumi jį palygino M.Puidokas: „Mūsų lyderis nori tapti vienvaldžiu, pats rinktis vicepirmininkus.
Ar tai ir yra demokratija, kai renkame vieną kandidatą iš vieno?! Ar ne dėl to suprantantys žmonės taip nekenčia konservatorių lyderių? Juk pas juos irgi yra vienvaldystė, o už kitokią nuomonę prezidiumas „demokratiškai“ grasina šalinti iš partijos net Seimo narius.“
– Gal jau teko pirmajam savo kailiu išbandyti Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūno Vytauto Kamblevičiaus valstiečių lyderiui per suvažiavimą padovanotą botagą? – vakar paklausėme M.Puidoko.
– Nei per suvažiavimą, nei po jo dar neteko akis į akį susidurti su R.Karbauskiu. Bet nesigailiu savo pasakytų žodžių, kad po įspūdingos pergalės praėjusiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkui tampa vis sunkiau išgirsti kitokią nuomonę.
Mano galva, tai rimta problema, kuri Valstiečių ir žaliųjų sąjungą gali paversti panašia į kitas sistemines partijas, kur viskas sukoncentruota į vieną lyderį.
Žinome, kuo tai joms baigėsi, ir man norėtųsi išvengti panašaus scenarijaus mūsų partijai.
– Prieš suvažiavimą situaciją valdančiojoje partijoje lyginote su Kinijos komunistų partija ir nuogąstavote, kad galite neturėti galimybės išsižioti. Kaip manote, ar nuskambėjęs R.Karbauskio palyginimas su V.Leninu negali turėti kokių nors pasekmių ir kaip tam ruošiatės?
– Nežinau, kokių gali turėti pasekmių, bet matau labai blogas tendencijas partijos viduje. Per dvejus metus, kai tapau jos nariu, bemaž visi pasikalbėjimai prasideda ir baigiasi lyderio monologais.
Kitiems partijos nariams beveik nėra galimybių įsiterpti. Man atrodo, kad kitos nuomonės tiesiog bijoma. Kai R.Karbauskis prieš dvejus metus iš vieno kandidato buvo išrinktas pirmininku, viskas buvo suprantama – jis to nusipelnė po įspūdingos pergalės rinkimuose.
Bet dabar R.Karbauskiui būtų visai ne pro šalį slaptu balsavimu pasitikrinti, ar jis tebeturi tokį patį pasitikėjimą kaip anksčiau.
– Tačiau partijos nariai nepasiūlė alternatyvos R.Karbauskiui. Matyt, tokios ir nėra?
– Sutinku, kad realiai R.Karbauskiui partijoje nėra alternatyvos, tačiau jos ir nebus, jei ir toliau bus toleruojama tokia jai brukama darbinė kultūra, kai apie kitus galimus kandidatus nei kalbama, nei vyksta kokios nors diskusijos. Kitiems žmonėms nesudaroma galimybės dalyvauti šiame procese.
– Kodėl taip yra? Kas trukdo kalbėti? Baimė?
– Dvejus metus būdamas partijos valdyboje įsitikinau, kad dauguma jos susirinkimų buvo visiškai formalūs, – išsakęs savo viziją ir poziciją vienu ar kitu klausimu R.Karbauskis net nesistengdavo išgirsti kitų. Partijos pirmininkas toleruoja tik vieną nuomonę – savo.
– Gana aštriai kritikavote R.Karbauskį dėl siūlymų pasiskirti naujus savo pavaduotojus. Kokias grėsmes partijai įžvelgiate?
– Turiu tik vieną paaiškinimą – egzistuoja keista nepasitikėjimo atmosfera. Nežinau, kodėl nepasitikima savimi, kai tarsi ir nėra lygiaverčių konkurentų, kurie kėsintųsi perimti lyderystę partijoje.
Matyti, kad sumažinus vicepirmininkų ratą siekiama sutvirtinti valdžios vertikalę viename asmenyje. Dėl to pavaduotojais pasirenkami tik tie kolegos, kurie savo veikla jau yra įrodę palankumą pirmininkui – tiek jos darbams, tiek jo mintims.
Nė vienam nors kartą vadą kritikavusiam pavaduotojui nebuvo pasiūlyta pasilikti poste. Tarp tokių esu ir aš.
Bet aš ir nesiekiau būti perrinktas. Man rūpėjo pasakyti, kad partija eina neteisinga linkme.
– Ką turite galvoje? Gal galite konkrečiau įvardyti partijos ir jos vadovo padarytas klaidas?
– Valdančioji partija turi ne tik siūlyti žadėtus pokyčius, bet ir vienyti žmones. Bet per dvejus metus partija neįtraukė naujų žmonių, kurių ekspertinę patirtį galėtų pasitelkti tais atvejais, kai reikia eiti kokias nors valstybines pareigas.
Manau, tam reikia turėti penkiskart daugiau žmonių, nei jų yra mūsų partijoje. Bet čia visą laiką vyko priešingai – žmonės buvo atstumiami. Buvo baiminamasi, kad atėjus daugiau naujų narių partijos struktūra išsiplės ir bus neįmanoma jos kontroliuoti.
– Nepaisant tokios jūsų kritikos, R.Karbauskis suvažiavime triumfavo. Kodėl jis turėtų bijoti konkurencijos?
– Gal atsakymus į šiuos klausimus pavyktų aptikti R.Karbauskio biografijoje ar pastudijavus jo politinę veiklą, tam tikrus jo sprendimus, atvėrusius jam kelią į partijos vadovo postą ne tokiu būdu, kaip jis tikėjosi?
Gal jis baiminasi, kad kas nors kitas gali pasielgti panašiai su juo pačiu?
– Galbūt galėtumėte priminti tuos sprendimus?
– Nenoriu pereiti į asmeniškumus. Būtų nesolidu.
– Bet R.Karbauskį jau palyginote su V.Leninu.
– Tokį palyginimą pasirinkau dėl R.Karbauskio sprendimo kreiptis į partijos narius laiškais. Taip į savo partijos bendražygius kadaise kreipėsi V.Leninas.
Manau, kad būdas nėra tinkamas, – su žmonėmis reikia bendrauti tiesiogiai ir drąsiai.
Dabar partijoje kuriama vienvaldystė. Kur dar Lietuvoje partijos pirmininkas renkamas atviru balsavimu? Kodėl tai daroma? Kad būtų matoma, kaip kiekvienas žmogus ar skyrius balsuoja, – tada bus daromas atitinkamas poveikis.
– Koks galimas poveikis?
– Poveikis gali būti įvairus. Kai kurie kitokią nuomonę turėję skyriai baiminosi, kad gali negauti finansavimo savivaldos rinkimams. O kad tų nuomonių yra įvairių, atskleidė vykęs balsavimas dėl kandidato į prezidentus.
Nors R.Karbauskis primygtinai agitavo balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį, beveik trečdalį balsų surinko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Nežinau, ar tai R.Karbauskiui reikėjo daryti, kai ir taip niekas neabejojo, kad S.Skvernelis turi kur kas didesnį palaikymą.
Mano įsitikinimu, šiuo atveju pasielgėme kaip konservatoriai, kurių lyderiai, nesulaukę partijos vidinių rinkimų rezultatų, iš karto pasirinko Ingridą Šimonytę ir paskui džiaugėsi jos pergale.
Ar tie rezultatai galėjo būti kitokie? Aišku, kad ne.
Mūsų partijos lyderis iš to šaipėsi, bet ir pats pasirinko tokį patį kelią. R.Karbauskis viešai giriasi, kad džiaugiasi kiekviena nuomone, bet realybė yra kitokia.
– Ar jums tokie kalbėjimai neatsirūgs?
– Aš jaučiuosi morališkai atsakingas žmonėms, kurie rinkimuose balsavo už valstiečius ir mane. Matau rinkėjų apgavystę ir privalau apie tai kalbėti.
Noriu būti komandos nariu, o ne tik statistiniu vienetu. Dažnu atveju mes esame kaip tos šaškės, stumdomos ant lentos.
– Ar po tokių pareiškimų šaškės neturėtų trauktis iš partijos? Ką darysite toliau? Susidaro įspūdis, kad purenate dirvą kažkokiai savarankiškai politinei veiklai?
– Siūliau partijos pirmininkui vis dėlto bendradarbiauti. Pasakiau kalbą suvažiavime ir laukiu R.Karbauskio reakcijos.
Tikiuosi, kad mano kritika turėtų prabudinti. Jei ne, reikės galvoti apie atsakomuosius žingsnius.
– Kokios vadovo reakcijos tikitės?
– Šią savaitę lauksiu atsakymo, ar bus nuosekliai vykdoma mūsų rinkimų programa. Jeigu R.Karbauskis matys galimybę dirbti toliau kartu ir užmirš nuoskaudas, gal tų žingsnių nereikės.
Vienas gali laimėti rinkimus, o kitas – ne
Kad S.Skvernelis būtų valstiečių kandidatas prezidento rinkimuose, pritarė 461 iš 570 suvažiavime balsavusių valstiečių, o V.Pranckietį palaikė 103.
Dar prieš valstiečiams nusprendžiant, kas jiems atstovaus prezidento rinkimuose, partijos lyderis R.Karbauskis neslėpė palaikymo premjerui: „Balsuosiu už S.Skvernelį net neabejodamas, kad šitas žmogus, mano įsitikinimu, turi visas savybes, kurios reikalingos suvienyti tautą vardan mūsų visų gerovės. Mano įsitikinimu, S.Skvernelis yra tautos kandidatas.“
Tuo metu apie Seimo pirmininką R.Karbauskis kalbėjo kitaip: „Aš labai gerbiu V.Pranckietį ir jo norą dalyvauti prezidento rinkimuose, bet, manau, jog šis sprendimas reikštų, kad mes rinkimų nelaimėtume.“
„Aš neturėjau partijos pirmininko palaikymo. Tai įsivaizduokite, kai yra agitacija ne už mane arba net prieš mane, tai kokį aš palaikymą galiu turėti? R.Karbauskis neturi turėti kokios nors išankstinės nuomonės. Jis mano galimybes čia sumažina, bet jis gali mažinti ir S.Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose, nes jam dabar reikia mūsų palaikymo, vienodumo, o ne kažkokio tarpusavyje aiškinimosi santykių“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Ankstesnė karjera policijoje netrukdo
„Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, laikymusi premjero kėdės, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai kitiems asmenims, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti būtų labai lengva“, – valstiečių suvažiavime kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras teigė save matantis kaip realią alternatyvą konservatorių kandidatams, kurie esą gintų ne visos Lietuvos, o vienos partijos ar stambių verslo grupių interesus.
S.Skvernelis suvažiavimo delegatams aiškino, kokio šalies vadovo šiuo metu reikia Lietuvai: „Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento.
Prezidento, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones, pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia paramos, suprantančio, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduriama auginant vaikus ir jais rūpinantis.“
Vyriausybės vadovas taip pat atmetė kritiką, kad jo politinei veiklai trukdo buvusi karjera policijoje: „Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“ yra ne tik policijos. Jis tinka ir mums, nes gynėme žmogų, saugojome valstybę, padėjome skriaudžiamajam.
Kas bijo policininko? Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbę prie valstybės, tai yra prie mūsų visų pinigų, kurie parsidavinėjo verslo ir interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie sukosi valstybės įmonėse kaip savo asmeninėse ar partinėse šėryklose.“
