Šešiaženklių partijos skolų uodega nesutrukdė jos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, nuteistam toje pačioje byloje, prieš mėnėsį „užsukti“ itin plačią reklamos kampaniją.
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė naujienų portalui lrytas.lt pranešė, kad pagal mokestinės paskolos sutartį, pasirašytą su DP praėjusių metų lapkritį, partija privalo sumokėti 278 674 tūkst. eurų iki 2023 metų kovo.
Tai – gyventojų pajamų mokestis, kuris buvo apskaičiuotas po juodosios buhalterijos proceso.
Partijai nustatytos 3,65 proc.dydžio metinės palūkanos. Jos yra vienodos visiems mokesčių mokėtojams.
Iki šių metų sausio vidurio į valstybės iždą Darbo partija sumokėjo 5863 eurus GMP.
Atsižvelgė į „partijos padėtį“
Įstatymuose nėra numatytas maksimalus mokesčių išdėstymo dalimis laikotarpis.
Kiekvienu atveju VMI dėl to sprendžia atskirai, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų finansinę padėtį.
Portalas lrytas.lt pasiteiravo Mokesčių inspekcijos, ar įprasta praktika, kai fiziniam arba juridiniam asmeniui leidžiama sumokėti skolas per tokį ilgą laikotarpį, kaip Darbo partijai, pagal kokius kriterijus nustatomi mokėjimo terminai.
„Įstatyme numatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Priimant sprendimą išdėstyti Darbo partijos mokestinės nepriemokos sumokėjimą buvo atsižvelgta į tai, kad partija nėra ekonominę veiklą vykdantis ir pelno siekiantis asmuo, o didžiąją jos veiklos finansavimo dalį sudaro valstybės asignavimai, skirti politinės partijos veiklai finansuoti, kurių dydį nustato VRK.
Partijai skirti valstybės asignavimai pervedami į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą du kartus per metus, todėl didžioji dalis jos finansavimo lėšų yra gaunama tai pat du kartus per metus.
Priimant sprendimą išdėstyti Darbo partijos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir sudarant mokestinės paskolos sutarties mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką buvo atsižvelgta į jos gaunamą finansavimo periodiškumą, todėl mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafike yra numatytos skirtingo dydžio mėnesinės įmokos“, – atsakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Su „Sodra“ bylinėjasi
Nemažus pinigus Darbo partija liko skolinga ir „Sodrai“.
Šiek tiek anksčiau VMI portalą lrytas.lt informavo, kad bendra GMP ir įmokų „Sodrai“ suma, kurią privalo sumokėti Darbo partija, siekia 393,7 tūkst. eurų.
„Su Valstybinio socialino draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi yra sudaryta Valstybinio socialinio draudimo baudų išieškojimo laiko atidėjimo sutartis 4 metams.
Dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo „Sodros“ taryba priėmė neigiamą sprendimą, kurį apskundėme teismui“, – lrytas.lt pasakojo Darbo partijos Centrinės būstinės vadovas Viktoras Fiodorovas.
Procesas – itin ilgas
2016 metų gruodžio pabaigoje Aukščiausiajam teismui priėmus galutinę nutartį dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos, patikrinimo ėmėsi Valstybinė mokesčių inspekcija.
Bylos tyrimas ir jos svarstymas teismuose truko daugiau nei dešimtmetį – nustatyta, kad 2004-2006 metais į partijos buhalterinę apskaitą nebuvo įrašyta 7 mln. 37 tūkst eurų pajamų ir 4 mln. 265 tūkst. eurų išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Patikrinimą atlikusi Mokesčių inspekcija 2018 metų rugpjūtį priėmė sprendimą, pagal kurį Darbo partija privalo sumokėti valstybei 393,7 tūkst. eurų. Tai – Gyventojo pajamų mokestis ir įmokos „Sodrai“.
Juodosios buhalterijos bylos tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas atkreipė dėmesį, jog dabar mokesčiai Darbo partijai nebuvo skaičiuojamų nuo tų sumų, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu.
Partija liko skolinga valstybės iždui už tai, kad atsiskaitydama su muzikos atlikėjais ir kitais žmonėmis, nesumokėjo už juos Gyventojo pajamų mokesčio. Jai taip pat priskaičiuotos ir įmokos „Sodrai“.
Bausmės – juokingos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad dėl finansinių aferų turėjo būti teisiama ir Darbo partija, tačiau atsakomybės ji išvengė suėjus senačiai.
Juodosios buhalterijos byloje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nuteistas jos įkūrėjas ir pirmininkas Viktoras Uspaskichas, buvęs DP pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys ir jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Visi jie atsipirko palyginti su aferų mastu juokingomis bausmėmis: V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšiui – 3,6 tūkst., o M.Liutkevičienei – 5,7 tūkst. eurų baudos. Trijulė išteisinta dėl sukčiavimo, už kurį grėsė kalėjimas.
Buvęs parlamentaras V.Gapšys šiuo metu teisiamas politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir Darbo partijai. Dabar jis nepriklauso partijai.
Pareigūnų tvirtinimu, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė V.Gapšiui daugiau kaip 27 tūkst. eurų vertės kyšius.
