Žvalgybininkų ataskaitoje akį rėžia literatūriniai nenuoseklumai

Kas Lietuvoje abejoja, kad Kremlius dieną naktį planuoja karinę invaziją į mūsų šalį? Kas gali teigti, kad Rusijos informacinio karo prieš Lietuvą poveikis nėra pavojingas, o įtaka šalies politiniams procesams yra minimali? Anot mūsų ultrapatriotų, tokių šventvagiškų minčių galėtų kilti nebent Maskvos įtakos agentams.

A.Vaitkevičiaus nuotr.
A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 6, 2019, 10:34 AM

Tačiau tokių nukrypimų nuo pagrindinės Lietuvos ideologinės linijos galima aptikti ne kur nors kitur, o kasmetinėje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ataskaitoje apie praėjusių metų grėsmes.

Dokumente pateiktos ir prognozės apie tų grėsmių dinamiką artimiausioje ateityje.

Žinoma, galima abejoti, ar mūsiškiai žvalgybininkai turi realios informacijos iš viršutinių Rusijos valdžios aukštų. Taigi tokios ataskaitos iš esmės yra vadinamieji analitiniai kūriniai, pagrįsti „analitine informacija“, o tiksliau – kabinetinėmis ir virtualiosios erdvės vizijomis.

Negana to, dalį tų ataskaitų teiginių ir retorikos, regis, lemia vyraujančios nuotaikos aukščiausiuose šalies politinės ir karinės valdžios sluoksniuose.

Tokiais, pavyzdžiui, galima laikyti samprotavimus apie bene svarbiausią grėsmę – Rusijos karinės invazijos į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis tikimybę, nors žvalgybininkai viešuose savo tekstuose apie tai kalbėjo gana atsargiai. Tiesa, bėgant metams tos formuluotės pamažu griežtėjo, tarkime, pernai ta grėsmė buvo pavadinta „nebe tik teorine“.

Bet šiemet ataskaitoje jau parašyta, kad grėsmė sumažėjo. Kodėl?

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo ataskaitos kūrėjai grindžia šią savo išvadą-prognozę, – Maskva pamatė stiprėjančią Lietuvos kariuomenę, be to, įsitikino NATO pasiryžimu ginti mūsų valstybę antpuolio atveju.

Neatmestina, kad tokiais teiginiais VSD ir AOTD tiesiog nori pagrįsti Lietuvoje nuolat skambančius politikų raginimus kuo labiau didinti gynybos finansavimą ir neapsiriboti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kita vertus, siekiant, kad platieji visuomenės ir politikų sluoksniai vis dėlto nepamanytų, jog Maskva apskritai tapo mažesne grėsme, ataskaitoje tradiciškai nemažai vietos skirta vardijant, kaip Rusija sėkmingai stiprina ir modernizuoja savo kariuomenę, rengia pratybas šalia Lietuvos sienų.

Ekspertams šypseną gali sukelti dar vienas atradimas ataskaitoje – esą Rusija pernai smarkiai pakeitė savo geopolitinę taktiką Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atžvilgiu nutarusi, kad jų sostinių raktas yra ne jose pačiose, o Briuselyje, taip pat kitose svarbiausių Vakarų valstybių sostinėse.

Anot literatūrinei gyslelei pasidavusių ataskaitos autorių, Rusija nusprendė koncentruoti pajėgas būtent Vakaruose manydama, kad jei palenks jų didžiąsias valstybes, mažosios jai atiteks savaime.

Negi visą pastarąjį dešimtmetį, o gal net dvidešimtmetį buvo mažai argumentų, kad Maskvoje visą tą laiką galvota taip, kaip šiemet parašyta VSD ir AOTD dokumente?

Šiek tiek keistai atrodo ir tai, kad mūsų žvalgyba tik dabar skyrė tiek daug dėmesio (net atskirą skirsnį) Kinijos žvalgybos veiklai Lietuvoje, kuri, pasak ataskaitos, buvo aktyvi ir bus dar aktyvesnė. Be to, kinai kartu su rusais ir pastarųjų vasalais vadinamais baltarusiais minimi tarp priešiškų žvalgybų.

Viena vertus, apie Kinijos įtaką ir grėsmę ir mūsų regionui, ir visam pasauliui Vakaruose vis garsiau kalbama jau kelerius pastaruosius metus.

Antra vertus, pati prezidentė D.Grybauskaitė, pernai apsilankiusi Kinijoje, išgyrė šią valstybę, pasidžiaugė verslo ryšiais ir jos investicijomis Lietuvoje.

Taigi atsižvelgiant į pastarąjį faktą galima sakyti, kad pateikę tokią ataskaitą VSD ir AOTD pasielgė itin drąsiai.

Matyt, mūsų žvalgybininkus galima pasveikinti ir už tai, kad bene pirmą kartą jie blaiviai prabilo apie Rusijos propagandos ir informacinio karo rezultatus, – esą jie ir Lietuvoje, ir Vakaruose ne tik menki, bet dažnai ir atsisuka prieš pačią Maskvą.

Vis dėlto toje ataskaitos vietoje, kur kalbama apie galimą Kremliaus kišimąsi į rinkimus, akį vėl rėžia literatūriniai nenuoseklumai.

Dokumento autoriai esą nemato požymių ir neturi duomenų, kad Rusija galėtų lemtingai paveikti ne tik šių metų rinkimus, bet ir Lietuvos politiką apskritai.

Bet čia pat grėsmingai perspėjama, kad rusai vis viena stengsis tai padaryti, nes tie rinkimai juos labai domina.

Galima prisiminti, kad pernai pats VSD vadovas D.Jauniškis kalbėjo, jog Rusija tikrai turės savo kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose, ir tai bus labai pavojinga.

Kodėl dabar tonas tapo švelnesnis? Ar tik jo nesušvelnino politinis triukšmas, kurį sukėlė pirmiausia dešinioji opozicija, tuo kandidatu be jokių įrodymų ėmusi vadinti premjerą S.Skvernelį?

Beje, šių metų ataskaitoje nėra konkrečių istorijų, iliustruotų nuotraukomis su vardais ir pavardėmis apie sėkmingą Lietuvos institucijų kovą su rusų šnipais. Ar mūsų žvalgybininkai patys nutarė mažiau pozuoti, ar jiems tai buvo liepta iš aukščiau?

Kad ir kaip būtų, tokios viešos ataskaitos – naudingos.

Jos neleidžia tvirčiau spėti, kas iš tiesų vyksta Maskvos štabuose, bet iš dalies atspindi politinius vėjus Vilniuje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.