Vilniaus miesto tarybos narių kėdžių siekiantys komitetai prieš kurį laiką pareiškė, kad nejaučia vienodų sąlygų politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų atžvilgiu.
Ką gali partijo, o ko komitetai ne?
Visuomeninio komiteto „Junkis“ kandidatas į Vilniaus merus Andrius Stasiukynas, bandydamas paaiškinti, kam reikalingi visuomeniniai komitetai, teigė, kad žmonės ir visuomenė keičiasi.
„Ką mes matome visuomeniniame sektoriuje, tai nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, jos nebegeba atliepti esamų poreikių. Todėl yra kuriami nauji ir modernūs įrankiai – tiesioginiai merų rinkimai, visuomeninių komitetų dalyvavimas rinkimuose. Nors politinės partijos ir atsinaujina, bet vis tiek to poreikio jos nesugeba atliepti. Vien tai, kad partijų sąrašuose dalyvauja nepartiniai asmenys, jau yra visuomeninų komitetų bruožas“, – kalbėjo A.Stasiukynas.
Jis tvirtino, kad tokie dariniai padeda užtikrinti demokratiją. O politikai, dalyvaujantys visuomeniniame rinkimų komitete, turėtų būti nepriekaištingos reputacijos. „Piliečiams įsitraukti ir dalyvauti valdžioje, galimybių turėtų būti daugiau“, – kalbėjo kandidatas į Vilniaus merus.
„Jeigu mes norime geriau atliepti rinkėjus, mes turime vienytis ir jungtis tarp komitetų kartu. Čia ir iškyla koalicijos klausimas, jei komitetų vertybės sutampa? Jei partijos, turinčios visiškai skirtingas vertybes gali jungtis į koalicijas“, – kalbėjo A.Stasiukynas.
Visuomeninio komiteto „Judėk, Vilniau“ koordinatorius Paulius Malžinskas taip pat bandė paaiškinti šią problemą.
„Vertybė miesto ūkio reikaluose yra tai, kas rūpi žmonėms. O kalbant apie partijų vertybes, matome įvairių koalicijų savivaldybių tarybose, kuriose vertybinis pagrindas neegzituoja“, – partijų veiklą kritikavo P.Malžinskas.
„Partijoms miesto ūkio reikalų sprendimas yra nacionalinė politika“, – sakė P.Malžinskas, kaip pavyzdį įvardindamas Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, kuris į Vilniaus merus kandidatuoja, norėdamas, jo akimis, pasiekti nacionalinę politiką, o ne spręsti sostinės ūkio reikalus.
„Mes sakome, kad visuomeninis rinkimų komitetas yra lygiai toks pat politinės kampanijos dalyvis, kaip ir kiti. Mes pripažįstame, kad ateiname į rinkimus ir nesame kažkokie kitokie, nei partijos. Čia tik formos klausimas. Mes prašome, kad mums duotų tokias pačias veiklos sąlygas. Jeigu partijos gali sudaryti koaliciją, kodėl mes ne? Praktiškai kalba neina, tik diskusija“, – sakė P.Malžinskas.
Dabar jau niekas nebus keičiama
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad šių metų savivaldos rinkimuose dalyvaus net 87 visuomeniniai rinkimų komitetai. 2015 metais šis skaičius mažesnis – skaičius vos viršijo 50.
„Prieš politinės kampanijos pradžią VRK sulaukė didžiulė susidomėjimo visuomeninių rinkimų komitetų steigimu. Juos įsteigti gerokai paprasčiau, nei partijas“, – apie padidėjusį visuomeninių rinkimų komitetų skaičių sakė L.Matjošaitytė.
„Prieš šiuos rinkimus buvo kilusios diskusijos, kad galbūt reikėtų leisti komitetams sudaryti koalicijas su kitais komitetais, partijomis. Bet tos diskusijos liko diskusijomis. Ir dabar mes urime iki rinkimų likusias 20 dienų ir tikrai niekas nekeis teisinio reguliavimo. Tačiau klausimas yra dar kitas – kodėl reikalingos tos koalicijos? Kokia čia pridėtinė vertė?“ – klausimą kėlė L.Matjošaitytę.
„Ne, aš vis tiek argumentų nerandu“, – sakė VRK pirmininkė, paklausta, ar supranta, ko tiksliai ir kodėl reikalauja visuomeniniai rinkimų komitetai.
Neaiški riba tarp politikų ir visuomenininkų
Šis visuomeninių rinkimų komitetų keliamas klausimas suerzino ir Mykolo Romerio universiteto politologę Rimą Urbonaitę.
„Kol kas komitetai eina su naujumo ir nepolitiškumo vėliava. Bet man šita vėliava labai nepatinka, aš nematau čia jokio modernumo, nematau jokio kito poreikio. Nes poreikis yra kokybiškai atstovauti rinkėją, kad ir koks tas darinys bebūtų, ar kaip jis vadintųsi.
Partijos gali lygiai tą patį padaryti, ką dabar daro tie visuomeniniai rinkimų komitetai. Visi jie siekia vieno paprasto dalyko – su išsakytu poreikiu atstovauti žmones, turėti valdžią“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo politologė.
Ji teigė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai neapibūdina nepolitiškumo aspekto, komitetuose gali dalyvauti ir politikai. „O kur yra vertybinis pamatas, kodėl apie tai nešneka? Kur riba yra tarp visuomenės ir politikų?“ – klausė politologė.
„Tie komitetai net komitetams nėra lygūs. Mes turime gana komplikuotą situaciją. Man atrodo, kad reikia kalbėti apie tai, kad reikia suvienodinti žaidimo taisykles“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
„Kadangi tai yra dariniai, skirti vienai rinkiminei kampanijai, kodėl iš karto jūs nesudarinėjote bendro sąrašo?“ – klausė R.Urbonaitė, tačiau visuomeninių rinkimų komitetų atstovai į šį klausimą atsakė tik kitu klausimu, kodėl jiems reikėtų iš viso į tokį klausimą atsakyti.
