Kazimieras Juraitis, Vitas Gudiškis ir Alfonsas Butė – trys pretendentai į kandidatus (politinės kampanijos dalyviai dar turės surinkti 20 tūkst. Lietuvos piliečių parašų) užimti šalies prezidento kėdę, kuriuos viešojoje erdvėje sutinkame retai.
Lrytas.lt nusprendė pasidomėti, kas šie žmonės, kokios jų ambicijos ir kaip jie vertina savo galimybes atimti pergalę iš dabar apklausose minimų favoritų.
Kazimieras Juraitis
Vienas iš naujausių pretendentų į šalies vadovus – Kazimieras Juraitis, kuris neslėpė, kad politikoje dalyvauti pradėjo visai neseniai – 2013-aisiais, o 2016 m. įsitraukė į Lietuvos liaudies partijos gretas ir mėgino patekti į Seimą. 1983 m. jis baigė prekių mokslo specialybę Vilniaus universitete ir tikino didžiąją gyvenimo dalį dirbęs prekybininku.
1997 metais K.Juraitis buvo pripažintas kaltu dėl oficialaus dokumento suklastojimo ir panaudojimo, o dabar, kandidatuodamas į Seimą, savo turto ir pajamų deklaracijoje jis nurodė turintis pajamų vos už 2,26 Eur.
Paklaustas, kodėl nusprendė vėl bandyti pasukti į politiką ir šįkart siekti aukščiausio Lietuvos vadovo posto, K.Juraitis aiškino, kad jau kurį laiką Lietuvoje niekas nesikeičia, o kiti pretendentai į prezidentus tik daug kalba, bet iš esmės nieko nedaro: „Visos partijos yra susiskirsčiusios tiek įtakos zonas, tiek pramonę, tiek pinigų šaltinius. Tuomet vertybių nėra – jos vienodos. Turi būti laikomasi aukščiausio pasaulyje teisingumo organo – JTO nutarimo“.
Kaip pirmą savo darbą, jeigu tik taptų prezidentu, K.Juraitis įvardijo televizijos bei radijo atsiėmimą, kad, anot jo, atsirastų kontaktas su žmonėmis. Jis patikino iškart uždarysiantis du didžiausius Lietuvos naujienų portalus, kaip „agresyviai meluojančius ir žalojančius sveikatą“.
„Pradėčiau reguliuoti tuos dalykus, kurių anksčiau nereguliuodavo dėl ultraliberalios politikos. Uždaryčiau du portalus, visuomeninį transliuotoją perimčiau griežtai kontrolei, kad būtų alternatyva, o visus kitus griežtai kontroliuočiau, jog nepapultų dezinformacija. Reikalingas ilgas laikas pagydyti visuomenę, nes dabar jai yra šizoidinės paranojos būklė dėl ilgalaikės dezinformacijos poveikio“, – planus vardijo jis.
K.Juraitis pridūrė, kad dėl savo ryžtingumo antradienį net nebuvo įleistas į Seimą, kuomet buvo analizuojama VSD ataskaita, tačiau jis tiki savimi, nes esą turi didžiulį palaikymą ir žino, ką galvoja žmonės. Savo galvoje jis aiškino turįs lyg sociologinę apklausą, kurią sudaro tūkstančiai jo pažįstamų žmonių.
Kaip antrąjį savo darbą tapus prezidentu pretendentas įvardijo Seimo pertvarką, nes dabar ši institucija, jo teigimu, yra parazituojanti.
„Jeigu Seimas nereaguos į prezidento pasiūlymus, aš paleisiu Seimą. Kol nebus suorganizuoti nauji rinkimai, valdysiu tik aš. Be abejo, skamba diktatoriškai. Jeigu tu nori kažką padaryti, negali tik su gėlytėmis vaidinti, kad esi prezidetas, tu turi žinoti, ko nori“, – pažymėjo K.Juraitis.
Paklaustas apie savo politines vertybes ir kryptį, jis patikino, kad laiko save tautiniu konservatoriumi, o savo mokytoju įvardijo signatarą Rolandą Paulauską.
O koks gi būtų jo, kaip prezidento, pagrindinis tikslas ir kaip jis vertina savo galimybes?
„Noriu padaryti iš Lietuvos taikos centrą, nes Lietuva yra pajėgi padaryti didžiulį regioną nuo jūros iki jūros ir įgyvendinti Pilsudskio planą. Ta šutvė, kuri yra užgrobusi Lietuvą, mums tiesiogine prasme trukdo patekti į Europą. Ji nesilaiko pagrindinių susitarimų, chartijų, o pinigai leidžiami kažkieno planams, ginkluotės didinimui, besaikiams projektams, visokiems „Independence“... Visi projektai yra sugalvoti konkrečių žmonių, kurie bus teisiami be jokių išlygų.
Jeigu aš gaučiau progą kaip lygus su lygiais pasisakyti, apie mane pradėtų kalbėti labai greitai. Jeigu būtų lygios sąlygos – be abejonės tikiu pergale“, – ryžto nestigo K.Juraičiui.
Vitas Gudiškis
Dar vienas pretendentas į kandidatus, tikintis savo sėkme – 64-erių buvęs Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas, dabartinis Vilniaus veteranų sporto klubo „Aidas“ prezidentas Vitas Gudiškis.
Jam taip tam yra tekę susidurti su teisėsauga: dirbdamas Lietuvos ledo ritulio federacijoje V.Gudiškis buvo apkaltintas sukčiavimu ir pasisavinęs apie 126 tūkst. litų. Tiesa, galiausiai jis buvo išteisintas.
V.Gudiškis tikino nuo pat nepriklausomybės atgavimo nuolat buvęs vienos ar kitos sporto organizacijos prezidentu, tad nusprendė, kad galėtų valdyti ir šalį, o to esą pareikalavo ir sporto bendruomenė.
„Mano klube yra 100 narių. Prieš dvi savaites buvome susitikę, tiesa, tuomet mūsų buvo 60, kadangi gripas, ir kiti nariai paprašė manęs, kad aš kandidatuočiau. Jie žino, kad aš labai gerai moku kalbėti. Mane žino visa Lietuva“, – teigė V.Gudiškis.
Jis net neabejojo, kad lengvai pavyks peržengti privalomą 20 tūkst. Lietuvos piliečių parašų barjerą, o politinę kampaniją vykdyti esą jam bus itin paprasta, nes tapęs pensininku turi „be galo daug laiko“. Tačiau V.Gudiškį piktino tarp pretendentų į kandidatus esanti nelygybė.
„S.Skvernelis iškart turi pranašumą. Jeigu būtų garbinga kova, jis atsistatydintų ir pradėtų rinkimų kampaniją. Bet aš visiškai nebijau diskutuoti, eiti į televiziją. Pakutensiu padus ten kiekvienam – tiek G.Nausėdai, tiek I.Šimonytei.
Juk aš buvau septyniose olimpiadose, dvejus metus tarnavau armijoje, gavau majoro laipsnį, esu padaręs šimtą šuolių, Kembridže studijavau anglų kalbą... O kai moki kalbą, gali ir su Donaldu Trumpu pašnekėti“, – savo privalumus dėstė V.Gudiškis.
Neseniai žiniasklaidoje jis kalbėjo, kad vos tapęs prezidentu vyktų susitikti su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka – jo žvilgsnis pirmiausia kryptų į Rytus. Tačiau šįkart paklaustas apie užsienio politiką V.Gudiškis išrėžė – pirmiausia visgi norėtų susitikti su Briuselio, NATO atstovais bei D.Trumpu.
Tad kodėl anksčiau kalbėjo kitaip?
„Pajuokavau tada“, – atsakė trumpai.
Tiesa, dar kelis kartus užsiminus apie tuometinį pasisakymą dėl pirmųjų vizitų V.Gudiškis atkirto, kad nieko čia blogo, jeigu nuvažiuotų ir į Maskvą. Anksčiau jis priklausė Lietuvos komunistų partijai, jėgas politikoje išmėgino ir su Darbo partija.
„Aš neatsisakau Rytų ir to paties A.Lukašenkos, ir V.Putino. Pasižiūrėkite, pats S.Skvernelis neturi jokios diplomatijos, Izraelyje prikalbėjo nesąmonių. Aš esu baigęs tris, na, sakykime, aukštuosius – viešuosius pirkimus, buhalteriją ir dar studijavau Graikijoje.
Galiu kalbėti stadione prieš dešimtis tūkstančių žmonių ir aš niekada nerašau kalbos. Aš žiūriu į žmones, matau kaip jie reaguoja į mano kalbą ir tada pakeičiu – būtent tai yra diplomatija“, – paaiškino jis.
V.Gudiškis pridūrė, kad tapęs šalies vadovu iškart atšauktų visus draudimus, ypač draudimą alkoholiu prekiauti po 20 val. vakaro, nes, jo teigimu, tai visiškai nemažina alkoholizmo, o tik lemia naujų slaptų taškų atsiradimą.
Tačiau netrukus pakeitė poziciją.
„Sekmadieniais turi būti uždraustas „Akropolis“. Tai turi būti nedarbo diena, nes dabar žmonės vergauja visomis dienomis“, – sakė jis.
„Aš paskelbiau, kad, kai ateisime į televiziją, į forumą, tada jūs išgirsite apie mane, mano reitingai bus labai aukšti. Apklausos dar nieko nesako, apie mane dar niekas nežino. O kai bus diskusija, ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė pamatys, kas yra V.Gudiškis“, – pridūrė pretendentas.
Alfonsas Butė
Alfonsas Butė – dar vienas šio sąrašo nežinomasis. Tiesa, jis jau mėgino savo jėgas politikoje: 2004 m. į Seimą bandė patekti su Lietuvos krikščionių demokratų partija, o 2016 m. į rinkimus ėjo su Antikorupcine N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija.
Iš visų kalbintų kandidatų A.Butė pasirodė ir mažiausiai pasitikintis žiniasklaida: pasakojo neseniai vienoje žiniasklaidos priemonėje jau nudegęs nagus, tad šįkart į klausimus atsakyti sutiko tik raštu.
Savo kandidatavimą jis taip pat teisino vilties praradimu ir teigė netikįs, kad gali atsirasti geresnių pretendentų, galinčių iš esmės pakeisti Lietuvą. Dėl šio sprendimo A.Butei esą prieštaravo ir žmona, ir vaikai, ir dauguma jo pažįstamų žmonių.
„Jie sakė: kam tau to reikia, tave tiesiog suės. O aš jiems visiems atsakiau, kad esu pakankamai didelis, todėl manau, kad suėsti neįstengs, pasprings. Privalau aukotis dėl kritusių kovoje su okupantais, pasipriešinimo prieš okupantus metu žuvusiųjų atminimo, tų, kurių gyvenimai nutrūko tremtyse“, – kandidatavimo priežastis su nemažai gramatinių klaidų dėstė A.Butė.
Atsakydamas į visus klausimus jis labiausiai skundėsi žiniasklaidos dėmesio jam trūkumu, nes ten neva atsiduria tik gerai žinomi asmenys, kurie „atsiskaito labai gerai pažįstama ir kieta valiuta“. Dėl to A.Butė užsiminė net kreipęsis į VRK ir klausęs, ar komisija galėtų užtikrinti visiems kandidatams vienodas prisistatymo sąlygas tiek spaudoje, tiek televizijoje.
Paklaustas, kokia yra jo pagridinė žinia, nešama rinkėjams, pretendentas užimti šalies vadovo kėdę žadėjo, kad sieks atkurti gamybą, sukurti šimtus tūkstančių naujų dabo vietų, tris kartus padidinti BVP, atlyginimus ir pensijas.
„Kai manęs klausia, ar galime pakelti atlyginimus mokytojams, aš atsakau, kad mokytojams atlyginimus reikia kelti ne po vieną eurą už valandą, o kelti mažiausiai tris kartus, nes maždaug tokie atlyginimai yra Vokietijoje.
Tiek pat, tris kartus, reikia kelti atlyginimus medikams, kultūros, socialinės rūpybos darbuotojams, statutiniams pareigūnams, policininkams, gaisrininkams, valstybės saugumo pareigūnams... Tris kartus reikia didinti pensijas, lėšas krašto apsaugai“, – skaičiavo A.Butė.
Jis jau turi ir planą, kaip tai padaryti. Esą pirmiausia reikia tris kartus padidinti BVP, ir ne per dešimtmečius, o per vieną prezidento kadenciją, o tam reikėtų įgyvendinti 5 „P“ programą. Ją sudaro pigūs pinigai (tam reikalingas valstybinis-komercinis Lietuvos bankas), pigi energetika (privalome turėti nuosavą atominę jėgainę), pigi žaliava, pigios darbo sąnaudos gaminio vienetui, palankios sąlygos verslui.
Klausiamas, kaip vertina savo šansus įveikti konkurentus, A.Butė pažymėjo, kad vertintų teigiamai, jeigu VRK imtųsi veiksmų ir įrodytų, kad „renkamas ne vyriausiasis korupcijos bosas, o Lietuvos prezidetas“.
„Dabartinę situaciją aš lyginu su panašia, kai susirinkusiems svečiams (šiuo atveju Lietuvos žmonėms) šeimininkė atneša tris-keturius apdegusius, prastai atrodančius pyrago gabalus ir pareiškia, kad jie gali valgyti, gali nevalgyti, nes visi kiti visai nieko neverti ir jau yra išmesti į konteinerį. Svečiai juk neis raustis po konteinerį“, – apmąstymus laiške pateikė A.Butė.
Nauja kandidatė
Trečiadienį pretendente kandidatuoti į šalies vadovo postą tapo ir savo duomenis užregistravusi smuikininkė, Tautos prisikėlimo partijos narė Raimonda Daunienė, gimusi 1953 m.
VRK duomenimis, tai 11 registruota dalyvė – šiame sąraše tebėra Seimo narė Aušra Maldeikienė, iš kovos jau pasitraukusi savo sprendimu, bet nėra premjero Sauliaus Skvernelio, kuris užsiregistruoti kaip kandidatas žadėjo artimiausiu metu.
R.Daunienė – Anapilin iškeliavusio poeto, rašytojo, literatūros kritiko Vaidoto Daunio žmona. V.Daunys žuvo per oro balionų šventę Vilniaus Vingio parke 1995 metais.
Kaip nurodoma R.Daunienės anketoje, ji kalba rusų bei vokiečių užsienio kalbomis, turi penkis vaikus, iš kurių keturi muzikantai, yra įkūrusi visuomeninę meno ir muzikos studiją „Regnum musicale“ bei domisi jaunimo reikalais ir problemomis, švietimo ir socialiniais klausimais.
Ketvirtadienį su R.Dauniene susisiekti nepavyko, jos telefonas buvo išjungtas.
Šalies vadovo rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną. Antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.
