Tarp komisijos, vertinusios situaciją, rekomendacijų nėra pasiūlymo mokytoją atleisti. To neketina daryti ir pati gimnazija. Anot gimnazijos direktorės, pedagogei, grįžus į darbą, reikės pateikti pasiaiškinimą, kas išprovokavo tokį elgesį.
Gimnazijos direktorė LRT korespondentei Jūratei Anilionytei tvirtino, kad jeigu mokiniams ar jų tėvams iškyla problemų, mokyklos psichologė visada yra pasirengusi padėti. Esą padėti ji galėjo ir lietuvių kalbos mokytojai, jeigu tik ši būtų kreipusis pagalbos, tačiau pagalbos mokytoja neprašė.
Vis dėlto vieno iš Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvas, kuris nenorėjo būti įvardytas (vardas ir pavardė LRT žinomi), įsitikinęs – tokiu atveju atsakomybę labiausiai turėtų prisiimti vadovybė, kuri, kaip ir pati mokytoja, į tėvų pastabas iki tol nereagavo.
„Manau, kad tai nebuvo pavienis atvejis. Vis tiek tie vaikai spontaniškai to neįrašė. Jie ir prieš tai turbūt buvo patyrę tą smurtą. Mano manymu (net ir pasisakymų buvo iš vaikų pusės), tai vyksta dažnai. Kai šnekama, kad to nebuvo, apie tai vadovybė negirdėjo, nežinojo, manau, tai yra nepateisinama“, – LRT RADIJUI sako mokinio tėvas.
Jis taip pat teigia nesuprantantis, kaip galima tvirtinti, kad mokytoja buvo nuskriausta ar išprovokuota: „Mokytoja darė psichologinį smurtą vaikams ir šnekama, kad ji yra ir nuskriausta, išprovokuota. Labai įdomu, kaip ji buvo nuskriausta ir išprovokuota. Tame įraše viskas kaip ir aiškiai girdisi.“
Paklaustas, ar mokytoja gali tęsti darbą mokykloje, pašnekovas tvirtina nemanantis, kad tai galėtų būti įmanoma. Anot jo, mokytoja gal ir elgsis ramiau, tačiau tai gali turėti pasekmių, nes iki įrašo paviešinimo pedagogė esą nekreipė dėmesio į tėvų pastabas.
„Gal ji po tokio įvykio šiek tiek apsiramins, bet tai gali atsiliepti nebūtinai vienam, gali antram, trečiam. Iki to įvykio paviešinimo nieko nebuvo imtasi. Sakoma, kad mes nešnekėjome, nebandėme, nebendravome. Tikrai viską bandėme, bendravome. Ir su pačia mokytoja šnekėjome. Ji į tai nekreipė dėmesio, [...] sakė, kad toks jos vertinimas, tokia yra jos politika. Dabar, kai jau viskas paviešinta, ji susirgo. Pasirodo, tai Lietuvoje daryti galima – jeigu nusikalsti, gali susirgti“, – LRT RADIJUI komentuoja vieno iš Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvas.
Su tokia kritika Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Žiežmarių gimnazijos matematikos mokytojas, ekspertas V. Silvanavičius nesutinka. Jo įsitikinimu, pamokos iš tiesų neturėtų būti vedamos pakeltu tonu ir tai negali būti toleruojama, tačiau, akcentuoja pašnekovas, visos pedagogo veiklos ir darbo kokybės negalima vertinti pagal vieną atvejį.
„Tokių pamokų tikrai neturėtų būti. Bet ar galima iš vieno epizodo, neišsiaiškinus iki galo visų galimų priežasčių, spręsti apie visą darbą, mes abejojame. Manau, kad tėvai yra neteisūs reikalaudami, kad mokytoja iš karto būtų atleista“, – LRT RADIJUI teigia V. Silvanavičius.
Jo aiškinimu, yra keletas priežasčių, kodėl mokyklose susiklosto panašios situacijos. Viena iš jų – daugėja mokinių, turinčių elgesio problemų. Tokiems mokiniams padėti turėtų socialiniai pedagogai, mokyklose dirbantys psichologai, tačiau tokios paslaugos ne visada gali būti garantuojamos, o kartais į kylančias problemas dėmesio nekreipia patys specialistai.
„Psichologai, socialiniai pedagogai skiria nepakankamai dėmesio mokinių elgesio problemoms spręsti. Viskas paliekama mokytojui. Beje, su naujomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reformomis buvo gerokai sumažintas pagalbą mokiniams teikiančių specialistų finansavimas“, – atkreipia dėmesį V. Silvanavičius.
Jis pateikia pavyzdį – Žiežmarių gimnazijoje, turinčioje 500 mokinių, remiantis ministerijos rekomendacijomis, turėtų būti išskirta 1,25 etato psichologui ir socialiniam darbuotojui. Tačiau, tvirtina V. Silvanavičius, pagal skirtą finansavimą, gimnazija gali samdyti tik vieną specialistą, kuris dirba ne visą darbo dieną – 0,75 etato.
„Todėl ta pagalba tiek mokiniui, tiek mokytojui menka, nepakankama, kad būtų išspręstas šis klausimas“, – apibendrina V. Silvanavičius.
Žiežmarių gimnazijos pedagogė, prieš kelias savaites pakeltu tonu bendravusi su moksleiviais, pažeidė įstatymus bei Pedagogų etikos kodeksą, konstatavo Kaišiadorių savivaldybės ir Švietimo ministerijos komisija.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė
