Vietos ambasadose jau ruošiamos bent dviem prezidentės D.Grybauskaitės patarėjams – Nerijui Aleksiejūnui ir Linai Antanavičienei. Jiems numatyti ambasadorių postai Prancūzijoje ir Izraelyje.
Tačiau ar jiedu išvyks dirbti ambasadoriais, priklauso ne tik nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimo, bet ir nuo tų šalių, į kurias juos planuojama siųsti, sutikimo.
Prezidentūra, komentuodama planuojamus patarėjų paskyrimus, teigė, kad tokia praktika, kai buvę diplomatai sugrįžta į ankstesnę tarnybą, yra nusistovėjusi jau seniai.
Buvo priminta, kad, pavyzdžiui, Seimo vadovui Viktorui Pranckiečiui patarinėjęs Kęstutis Kudzmanas buvo paskirtas ambasadoriumi Moldovoje.
Įžvelgė dvejopus standartus
Bet premjeras Saulius Skvernelis mano, kad šalies vadovė tiesiog taiko skirtingus standartus, – savus glosto, o kitus talžo.
Apie tai Vyriausybės vadovas garsiai prakalbo, kai šią savaitę šalies vadovė atmetė jo pasiūlytos teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministrus.
Anot S.Skvernelio, toks prezidentės sprendimas „aiškiai parodo, koks svarbus yra darnus Prezidentūros ir Vyriausybės bendradarbiavimas, kai žmonės nėra skirstomi į „savus“ ir „svetimus“, kai „saviems“ nėra ruošiamos minkštos kėdės valstybinėse įmonėse ar ambasadose, o „svetimi“ nėra viešai žeminami, kai siekiama bendrų tikslų, kai noras jauniems žmonėms leisti eiti aukštas pareigas nėra tik skambi frazė tuo netikinčių politikų lūpose“.
Nutūpė ir į kitus postus
Vėliau kalbėdamas per Žinių radiją premjeras papildė, kad sakydamas apie ruošiamas minkštas kėdes jis galvoje turėjo ne tiktai į ambasadorių postus siūlomus D.Grybauskaitės patarėjus.
Pasak S.Skvernelio, šalies vadovės komandos nariams esą jau yra „sukurtos darbo vietos ir valstybės įmonėse – „Klaipėdos naftoje“ arba Suskystintųjų dujų terminale. Juo labiau kad žmonės tiesiogiai, pagal savo tuo metu eitas pareigas, kuravo tas sritis ir turėjo tam tikrą interesų konfliktą“.
Premjeras svarstė, kad geriausia būtų, jei Prezidentūros darbuotojai tarnybą baigtų kartu su prezidente, jie be darbo bet kokiu atveju neliktų, bet nekiltų jokių interpretacijų ir abejonių.
Tiesa, anot premjero, darbas Prezidentūroje antspaudo, neleidžiančio darbintis į vieną ar kitą poziciją, neuždeda.
„Bet klausimas, kokiais būdais tai padaroma“, – abejonių pažėrė S.Skvernelis.
Be to, premjeras atkreipė dėmesį, kad ir Užsienio reikalų ministerijoje yra didelis diplomatų korpusas, kuris irgi turi teisę daryti karjerą.
Finalo laukia ne visi
N.Aleksiejūno ir L.Antanavičienės galimi paskyrimai – ne vieninteliai D.Grybauskaitės oro bučiniai atsisveikinant su pavaldiniais.
Kadenciją baigiančios prezidentės komanda šiltų postų medžioklę pradėjo jau anksčiau.
Metų pradžioje valstybės valdoma bendrovė „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad prie jos komandos prisijungė Arūnas Molis.
Buvęs prezidentės patarėjas energetikos ir susisiekimo klausimais buvo paskirtas vadovauti strateginiam objektui – Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui.
Beje, šis paskyrimas nebūtų buvęs įmanomas be S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės žinios.
Anksčiau tiesiai iš Prezidentūros vadovauti bendrovės „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių tarnybai nuėjo buvęs prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis.
Nelaukdamas, kol baigsis antroji D.Grybauskaitės kadencija, darbą Prezidentūroje taip pat paliko ir šalies vadovės Protokolo skyriui dirigavęs Donatas Kušlys.
Užsienio reikalų ministerijos į Prezidentūrą deleguotas diplomatas pernai buvo paskirtas ambasadoriumi Austrijoje.
Kai kurie patarėjai išrankūs
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, šilto diplomatinio posto dairosi ir teisės grupei vadovaujanti prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė.
Ji esą neatsisakytų ir aukštų pareigų teisme – juk nuolat varstė teismų duris, kad perduotų Prezidentūros nuomonę, – bet tokiam paskyrimui turėtų pritarti Seimas. Todėl iš Prezidentūros ši patarėja greičiausiai pasitrauks kartu su D.Grybauskaite.
Nacionalinio saugumo grupei vadovaujanti Živilė Šatūnienė esą yra nusižiūrėjusi atstovybę prie NATO. Šaltiniai teigia, jog šis postas prezidentės vyriausiąją patarėją ypač vilioja dėl to, kad Briuselyje netrukus turėtų pradėti dirbti jos sutuoktinis Simonas Šatūnas.
Pernai netikėtai iš energetikos viceministro posto atleistą ir į Užsienio reikalų ministeriją sugrįžusį diplomatą S.Šatūną planuojama paskirti į Lietuvos atstovybę prie ES.
Beje, šiai atstovybei nuo 2015-ųjų vadovauja kita buvusi prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Pranevičiūtė-Neliupšienė.
Prieš tai šalies vadovei užsienio politikos klausimais patarinėjo Darius Semaška. Po dvejų metų tarnybos D.Grybauskaitė jam suteikė nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą ir išsiuntė ambasadoriauti į Nyderlandus. Šiuo metu ambasadoriaus pareigas jis eina Vokietijoje.
Ambasadoriaus postą Suomijoje anksčiau užsitarnavo ir buvęs D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
Tuo metu buvęs D.Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas pernai prisišvartavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininko poste.
Abu gavo šiltas kėdes
Neturėtų gyvenimu skųstis ir abu buvę prezidentės rinkimų štabo vadovai.
Prie pirmosios D.Grybauskaitės pergalės 2009-aisiais prisidėjęs Vitas Vasiliauskas buvo pamalonintas Lietuvos banko vadovo kėde, o jos antrajai rinkimų kampanijai dirigavęs Romas Švedas nutūpė valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininko poste.
Problemų sukeltų išimtys
Kadenciją baigiančios prezidentės rodomą motinišką globą savo komandos nariams politikai vertina skirtingai.
Tarkime, Seimo Užsienio reikalų komitetui priklausantis konservatorius Žygimantas Pavilionis neįžvelgia problemos, kad už užsienio politiką atsakingai šalies vadovei talkinę patarėjai sugrįžta į diplomatinę tarnybą.
Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV mano, kad valstybė vien dėl kažkokių politinių priežasčių neturėtų išmesti prezidentės patarėjų kompetencijos į šiukšlių dėžę: „Būtų gaila, jei karjeros diplomatų sukaupta patirtis ir dirbant Prezidentūroje įgytos naujos kompetencijos nebūtų panaudotos.
Juk dalį laiko jie padėjo prezidentei vadovauti mūsų šalies užsienio politikai.
Jeigu jų nepriimtų atgal į diplomatinę tarnybą ir neišsiųstų, būtų didelė neteisybė.“
Tačiau Ž.Pavilionis kritiškai vertina politinius paskyrimus: „Yra tokia landa, kai prezidentai iš gatvės arba iš savo raudonųjų ar kitokių būrelių pasirenka patarėjus ir tada iš jų padaro diplomatus.
Tokios išimtis – jau problema.“
Pavadino skolos grąžinimu
„D.Grybauskaitė – ne pirmoji prezidentė, kuri iš Užsienio reikalų ministerijos skolinosi diplomatus. Taigi šiuo atveju ta skola tarsi sugrąžinama, čia nematau didelės bėdos“, – svarstė Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Bet, anot parlamentaro, jau tampa tradicija, kad šalies vadovai savo komandos nariams tokiu būdu tarsi atsidėkoja: „Nežinau, ar tai gerai. Turbūt profesionalūs diplomatai nesiveržia dirbti Prezidentūroje ar kitur, todėl jiems tai yra ir tam tikra kompensacija.
Blogiau, kai anksčiau būdavo, kad neaišku už kokius nuopelnus ambasadoriais staiga tapdavo buvę Seimo nariai.“
Politikas pažėrė abejonių
Tuo metu Seimo Europos reikalų komitetui vadovaujantis Socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas mano, jog abu buvę D.Grybauskaitės patarėjai turi teisę grįžti į diplomatinę tarnybą, bet abejojo, ar teisinga, kad ambasadorių postai jiems planuojami dar net nebaigus darbo Prezidentūroje.
G.Kirkilas antrino premjerui S.Skverneliui, kad prezidentė taiko dvejopus standartus: „To neturėtų būti. Nors įstatymai ir draudžia, yra buvę daug atvejų, kai kokie nors ministerijų tarnautojai nueina vadovauti jų anksčiau kuruotoms įmonėms.
Reikalavimai turėtų būti visiems vienodi, taigi šiuo atveju patarėjai gal galėtų sugrįžti į Užsienio reikalų ministeriją, bet nebūtinai turėtų būti iš karto siunčiami į ambasadas.
Nors jie yra profesionalūs diplomatai, vis dėlto šie paskyrimai labiau panašūs į politinius.“
Seimo komiteto vadovas taip pat priminė, kad ministerijoje darbuojasi nemažai ambasadoriaus rangą turinčių diplomatų.
