Jeigu Kaunas toliau žirglios septynmyliais žingsniais į priekį,
neatsigręždamas atgal ir nesidairydamas į šalis, nutiks daug baisių
dalykų.
Iš Eigulių ir Kleboniškio vandenviečių trykš Astravo atominės elektrinės
užkrėstas radioaktyvus vanduo. Iš Petrašiūnų vandenvietės – arseno
junginių prisotintas vanduo.
Kas tai yra, suvokiama tik specialistams, bet ir ne specialistams skamba
baisokai. Net be „Google“ paieškos aišku, kad arseno junginiai – tai
ne daikiris ir net ne prancūziškas šampanas.
Nes tikram lietuviui tikras prancūziškas šampanas yra toks pat baisus
gėrimas, kaip bjaurus ir prancūziškas užkandis – prancūziškas sūris.
O kai sumažinus Vičiūnų vandenvietę ten bus pristatyta daugiabučių,
taršus vanduo pasipils į likusius gręžinius.
Taigi jau nuskardėjo šeši pragaro angelų trimitai, o septintąjį taikosi
pūsti meras V.Matijošaitis, o kai papūs, iš Kauno liks tik dulkės ir
pelenai.
Panašiai tokį pasaulio pabaigos vaizdo kaunietišką variantą šią savaitę
vykusio miesto tarybos posėdžio metu piešė opozicija. Ne tik gąsdino,
bet ir šiepė dantis, net bandė įkąsti. Tiesa, nepavyko.
Bet kuriuo atveju kaip reikiant pasijuto artėjančių savivaldos rinkimų
įtemptos nuotaikos. Konservatoriai, vienintelė iš esmės oponuojanti
jėga, vos ne iki asmens kulto aukštumų pakylėtam merui parodė, kad jie
tikrai nepanašūs į ruso simboliu laikomą mešką. Mat žiemą ne miega, o
kaip tik tampa aktyvūs.
Į posėdžių salę sugužėjo Veršvų ir Lampėdžių bendruomenių atstovai
protestuoti prieš valdžios planus. Mat buvo siūloma kažką nuspręsti dėl
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio detaliųjų planų.
Tačiau ir bendruomenės atstovai, ir opozicija sutriko, nes nebuvo aišku,
prieš ką protestuoti.
Miesto valdžia nesiūlė nei naikinti kraštovaizdžio draustinių, nei
keisti jų teritorijų dydžio. Dėl viso pikto, kad nebūtų pažeista
kauniečiams būdinga sąmokslo teorijos dvasia, lampėdiškiai ir veršvėnai
nusprendė, jog jų vaizdingose vietovėse bus pristatyta daugiabučių, ir
sudiev kurortinei aplinkai. Nors valdantieji tokius nuogąstavimus
neigė.
Iš valdiškų dokumentų apie tikruosius ketinimus dėl kraštovaizdžio
draustinių galima suprasti ne daugiau, nei patirti apie angelų
hierarchiją iš viduramžių katalikų teologo šv.Tomo Akviniečio raštų.
Kaip yra iš tikrųjų, viskas paaiškės, kai į Lampėdžius ir Veršvas
atbildės buldozeriai. Arba neatbildės.
Padėtis dėl Vičiūnų vandenvietės ploto mažinimo -- ne mažiau mįslinga.
Šioje vandenvietėje per metus išgaunama 5,7 mln. kubinių metrų vandens,
o tai sudaro 24 proc. miestui reikalingo geriamojo vandens.
Tačiau jau šių metų gegužę Kauno taryba nusprendė mažinti Vičiūnų
vandenvietės teritorijos apsaugines zonas. O šią savaitę tarybos
posėdžio metu valdančiųjų balsų dauguma Vičiūnų vandenvietės teritoriją
nutarta sumažinti maždaug ketvirtadaliu.
Pranešėjas miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus
Valatkevičius paaiškino, kad tokios didelės vandenvietės nebereikia, nes
sumažėjo vandens vartotojų. Be to, į vandenvietės teritoriją galimai
patenka grąžintinos žemės, kurių gali pareikalauti savininkai.
Opozicija šoko prieš, prikišdama valdantiesiems, jog valdžia netiki
Kauno ateitimi, jei iš anksto yra nusiteikusi, kad vandens vartotojų,
taigi ir Kauno gyventojų, mažės. Iš tiesų kokia prasmė tada remontuoti
gatves, kloti naujus šaligatvius, tiesti dviračių takus, jei nebus kam
tomis gatvėmis vaikščioti, važinėti? Įrengsime tuščio miesto muziejų po
atviru dangumi? Konservatoriai, patys to nenorėdami, pasakė
V.Matijošaičiui komplimentą, tik prieidami prie dalyko esmės iš kitos
pusės.
Vandens ūkio specialistas G.Žukauskas parengė specialią studiją,
parodančią, kaip žemės grąžinimas Eigulių ir Kleboniškio vandenviečių,
taip pat Petrašiūnų vandenvietės teritorijos ribose pablogino vandens
kokybę Kaune.
Petrašiūnų vandens kyšulio gręžiniai jau užplombuoti, teritorija
perduota miesto reikmėms. Senosios Petrašiūnų vandenvietės vietoje
aptikta sveikatai žalingo arseno junginių.
O dalį Kleboniškio vandenvietės įtraukus į grąžintinos žemės sąrašą ir
tą žemę pardavus vandens kokybė likusioje vandenvietės dalyje labai
suprastėjo. Panašus likimas esą laukia ir Vičiūnų vandenvietės, jei
buvusioje jos dalyje bus pradėti statyti daugiabučiai.
Taigi valdantieji netiesiogiai abejoja, ar prasminga jų pradėta ir
įsukta miesto plėtra („Nėra kam sėti, nėra kam pjauti“, kaip pranašavo
F.Nietzsche), konservatoriai, žemės grąžinimo iniciatoriai, netiesiogiai
pasisako prieš žemės grąžinimą. Tikra ideologinių ir ekonominių
interesų maišalynė!
Iš tikrųjų – nieko stebėtino ir nieko baisaus. Na, pritrūksime
prigimtinių kauniečių atnaujintoms gatvėms -- atsikels dalis vilniečių
kartu su Žemės ūkio ministerijos aparatu. Jie nepanorės -- sulauksime
draugiškų ukrainiečių statybininkų ir darbščių kinų virėjų.
Sumažės vandenviečių? Nemune ir Neryje vandens -- daugiau negu iki
kaklo. Virsime arbatinukuose ir gersime iki soties.˙
˙
