Taip idealų pasiruošimą siekti šalies vadovo posto apibūdino viešųjų ryšių specialistai.
Kada pradėti kampaniją?
Kaip lrytas.lt teigė viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis, prezidento rinkimų kampanija turėtų prasidėti iki rinkimų likus bent pusmečiui, kad kandidatas savo žinute galėtų pasiekti visas skirtingo amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos ir t.t. žmonių grupes.
Tiesa, jis pabrėžė, kad pastaruoju metu rinkimų kampanijos tampa vis trumpesnės, o kandidatai apie savo siekį užimti aukščiausio šalies vadovo kėdę pasisako likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų dienos. Tokius pokyčius jis tikino pastebėjęs nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatavimo laikų prieš dešimt metų.
„Prieš D.Grybauskaitę mes matėme tas tradicines rinkimų kampanijas, tačiau jos kadencija tapo lūžio tašku rinkimų sistemoje, nes nuo tada kampanijos labai sutrumpėjo. Tai, kas anksčiau vykdavo likus pusmečiui iki rinkimų, dabar prasideda likus vos trims mėnesiams“, – komentavo jis.
Specialistas aiškino, kad taip nutiko todėl, kad D.Grybauskaitė abu kartus kandidatuodama praktiškai neturėjo sau lygių konkurentų.
Viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko nuomone, pats kampanijos pradžios laikas nėra toks svarbus, nes jis priklauso nuo paties kandidato politinio „svorio“. Jis išskyrė, kad kandidatai labiausiai susikoncentruoti turėtų pačioje pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki rinkimų.
„Paskutinės kelios savaitės yra pačios svarbiausios tiems tikriesiems kandidatams, kurie iš tikrųjų kandidatuoja, o ne dalyvauja kaip per „Eurovizijos“ pasirodymus, tik kad parodytų save. Iš principo nėra tokio laikotarpio, kada jau verta pradėti kampaniją, nes politikai apskritai turi tokį posakį, kad kiti rinkimai prasideda iškart po vienų rinkimų rezultatų paskelbimo.
Reikia atsižvelgti į kandidato žinomumą, jo vertinimus, vieniems reikia pradėti pakankamai iš anksto, o kiti ir taip užsitikrina dėmesį“, – sakė A.Katauskas.
Pavyzdys – R.Paksas
Paklausti, kurio prezidento iki šiol rinkimų kampanija buvo pavyzdinė, viešųjų ryšių specialistai lyg susitarę patikino – geriausiai save pateikti iš visų iki šiol buvusių šalies prezidentų sugebėjo 2003 m. rinkimus laimėjęs ir 2004 m. apkaltos būdu nušalintas buvęs Lietuvos vadovas Rolandas Paksas.
A.Armalio teigimu, jis ne veltui buvo vadinamas širdžių prezidentu.
„Dabar šis posakis virtęs pajuoka, tačiau anksčiau taip nebuvo. Daugybę simpatijų R.Paksas tuomet sulaukė atsisakęs pasirašyti „Mažeikių naftos“ pardavimo sutartį“, – prisiminė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad R.Pakso rinkimų kampanija, jo žodžiais, buvo „beveik ideali“, ir nors dabar ji ir kelia šypseną, tačiau tuomet ji buvo „tikras įvykis rinkimų metodikoje“.
„Paties R.Pakso mes negalime vadinti pavyzdžiu, bet jo rinkimų kampaniją – taip. Jis sugebėjo kurti aplink save įvykius taip, kad visi apie jį kalbėtų. Nors tuo metu jį konsultavo kompanijos iš Rusijos, tačiau jo kampanijoje buvo nemažai amerikietiškų akcentų – įvaizdžio formavimas, savęs pateikimas, aktyvus bendravimas su žmonėmis“, – vardijo A.Armalis.
A.Katauskas pridūrė, kad žmonėms didelį įspūdį darė ir visi iki tol Lietuvoje nematyti komunikaciniai žingsniai bei strategijos, kurias, jo įsitikinimu, buvęs šalies prezidentas išnaudojo tiesiog puikiai.
„Mes matėme rinkimų įrankius, sprendimus, simbolius, kurie buvo naudojami kur kas labiau, nei kitų kandidatų, taip pat žingsnius, kurie buvo unikalūs to meto Lietuvai. Visuomenei didžiulį įspūdį darė straigtasparniai, lėktuvai, deglai ir panašūs dalykai.
Tuomet buvo labai stipri įvaizdinė pusė. Apskritai ši kampanija parodė, kad paprastas politikas gali pasiekti tokių didelių rezultatų ir prezidentu jis tapo ne iš lyderio, o iš pralaiminčiojo pozicijos.
Žinoma, galima diskutuoti dėl jo taikytų metodų, tačiau kitų politikų metodai jeigu ir nustebino, tai tikrai nešokiravo“, – svarstė A.Katauskas.
Kitokie reikalavimai
Jis pažymėjo, kad prezidento rinkimų kampanijai tinkami komunikaciniai žingsniai labai priklauso ir nuo laikotarpio, kada vyksta rinkimai. Šiais laikais, anot jo, stebint pavyzdžius užsienyje, matyti, kad sėkmę gali atnešti net oponavimas visai žiniasklaidai, kuomet destruktyvi kampanija ir padeda laimėti rinkimus.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikė JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, kuri išnaudojo žiniasklaidą neigiama prasme.
Viešųjų ryšių specialistai kaip bene svarbiausią prezidento rinkimų kampanijos žingsnį išskyrė visų komunikacijos priemonių panaudojimą ir viešumą.
„Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti politikams – informacinė erdvė per pastaruosius dešimt metų yra labai pasikeitusi, tad kai kurie dalykai reikalauja kitokio priėjimo. Dabar matomumas jau yra kitoks, nuoširdumo reikalavimas – kitoks, nuolatinis greitis ir reakcija – visi šie dalykai yra labai svarbūs ir juos reikia įvertinti“, – apibendrino A.Katauskas.
Apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose yra paskelbę 11 kandidatų. Šalies vadovo rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.
Naujausia visuomenės apklausa parodė, kad jeigu rinkimai vyktų dabar, antrajame ture varžytųsi ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida Šimonytė. „Spinter“ tyrimų duomenimis, už G.Nausėdą balsuotų daugiau nei 26 proc., už Šimonytę – 19 proc. rinkėjų.
