Kovai dėl tarybos nario mandato Kaune išrikiuoti 9 sąrašai, tarp jų yra tik vienas visuomeninis rinkimų komitetas.
2015-ųjų kovą dėl rinkėjų simpatijų varžėsi 17 partijų ir rinkimų komitetų, o žengti į mero kabinetą siekė net 16 politikų. Šiemet tokį norą pareiškė tik 7.
Besibaigiančios kadencijos tarybos rinkimus galima vadinti išskirtiniais, mat pirmą kartą tiesiogiai buvo renkami merai, o tai lėmė didesnį žmonių susidomėjimą ir intrigą.
Šiemet susidomėjimą rinkimais Kaune galėjo sumenkinti aplinkybė, kad jų rezultatus galima lengviau nuspėti, todėl politikai nusprendė nešvaistyti jėgų ir lėšų.
Išvengė piktos lemties
Žvelgiant į esamų Kauno tarybos narių sąrašą galima spėti, kad daugiausia galimybių būti išrinkti turi politikai, kurių pavardė prasideda raide B ir P, – tokių yra po 6.
Šios Kauno tarybos kadencijos metu pasikeitė 12 jos narių. Dažniausiai taip nutikdavo dėl nesuderinamų pareigų – kauniečiai buvo išrinkti į Seimą. Keli politikai tiesiog atsistatydino.
Prie mandato atsisakiusių tarybos narių formaliai priskiriamas ir visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ vadovas Visvaldas Matijošaitis, tačiau jis vėl juo tapo, nes buvo išrinktas miesto meru.
Jau du dešimtmečius be pertraukų Kauno tarybos nariais renkami du politikai, kurie pirmąkart kauniečių pasitikėjimą pelnė dar 1995-aisiais. Jie abu dalyvauja rinkimuose ir šiemet.
Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas, profesorius 76 metų Petras Bingelis visą laiką priklausė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Gerokai spalvingesnė kito Kauno tarybos veterano 75 metų Gedimino Budniko politinė biografija.
Profesionalus ekonomistas ir buvęs krepšininkas pirmą kartą į Kauno tarybą buvo išrinktas pagal buvusio Kauno mero Vytauto Šustausko įkurtos Lietuvos laisvės sąjungos sąrašą. 2000-aisiais G.Budnikas kelis mėnesius dirbo net Kauno meru.
2002 metais jam kelią į tarybą nutiesė dabar jau išnykusi Lietuvos centro sąjunga, o prieš aštuonerius metus G.Budnikas atsidūrė konservatorių sąraše, jame liko ir šiemet.
Po ilgos pertraukos tarybos nariams per ketverius metus neteko atlikti liūdnos misijos – nemirė nė vienas jų kolega. Anksčiau net dvi kadencijas iš eilės mirdavo po du tarybos narius.
Neliko gerai pažįstamų veidų
Šiemet gerokai sutrumpėjo ir kandidatų į miesto tarybą sąrašai. Anksčiau buvo įprasta juose matyti daugiau kaip pusšimtį pavardžių.
Ilgiausią sąrašą sudarė socialdemokratai – jame yra 48 žmonės. Nuo šios politinės jėgos atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija į rinkimų ugnį metė tik 21 atstovą.
Naujosios kadencijos Kauno taryboje tikrai nebus dviejų gerai pažįstamų veidų – politikos veterano, buvusio Kauno mero V.Šustausko ir partijos „Jaunoji Lietuva“ vadovo Stanislovo Buškevičiaus. Po nesėkmės praėjusiuose rinkimuose jie pasitraukė iš aktyvios veiklos.
O štai visuomeninio rinkimų komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ įkūrėjui, daugiavaikiam tėvui Kęstučiui Pūkui rinkimai buvo sėkmingi. Komitetas taryboje turėjo 3 atstovus, o mero rinkimuose K.Pūkas liko ketvirtojoje vietoje.
Be to, kaunietis 2016-aisiais buvo išrinktas net į Seimą, tačiau po skandalingos istorijos iš jo pasitraukė.
Šiais metais komitetas „Kaunas – kitokia Lietuva“ išvis nedalyvauja rinkimuose.
Skaičiai atrodo įspūdingai
Jauniausias tarp kandidatų įsikurti Kauno mero kabinete – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, vicemeras Simonas Kairys, kuriam dabar 34-eri. Vyriausias kandidatas – partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Antanas Navakauskas – jam balandžio mėnesį sueis 62 metai. A.Navakauskas tik 11 dienų vyresnis už V.Matijošaitį.
Užtat pastarasis tvirtai pirmauja turtingiausių kandidatų sąraše. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje deklaracijoje skelbiama, kad V.Matijošaičio privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir piniginės lėšos vertos 3,3 mln. eurų.
Meras yra suteikęs 4,6 mln. eurų paskolų ir pats pasiskolinęs 2,6 mln. eurų.
Kukliausią turtą yra sukaupęs Darbo partijos kandidatas į mero postą Martynas Maulė – jis anketoje nurodė turintis tik 9800 eurų piniginių lėšų.
Tarp kandidatų į Kauno tarybą galima išskirti Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše esantį buvusį Kauno merą Arvydą Garbaravičių. Kaunietis nurodė turintis registruoto turto, vertybinių popierių ir piniginių lėšų, kurių vertė – 1,7 mln. eurų, ir dar tokią pat pinigų sumą yra paskolinęs.
Gyrė už supratingumą
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologui profesoriui Algiui Krupavičiui kandidatų skaičiaus mažėjimas – labai pozityvus reiškinys.
„Žmonės realiau vertina savo galimybes ir susiklosčiusią situaciją Kaune, todėl toks elgesys yra visiškai racionalus“, – įsitikinęs politologas.
A.Krupavičius prognozavo, kad daugiausia vietų naujosios kadencijos taryboje gaus visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“. Galbūt jis net turės daugumą, nors tokie atvejai Lietuvos savivaldos istorijoje reti.
Politologas neabejoja, kad į tarybą paklius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, nes ši partija gali pasigirti gausiomis ištikimų rėmėjų pajėgomis.
Šiuo požiūriu neblogas pozicijas išlaiko ir Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau jos sėkmė Kaune vyksiančiuose rinkimuose būna permaininga – pakilimus keičia nuopuoliai.
„Dabar šiai partijai Kaune trūksta lyderių, žinomų veidų“, – mano A.Krupavičius.
Šiuo požiūriu gerokai lengviau Liberalų sąjūdžiui, turinčiam jauną ir energingą lyderį S.Kairį. Jeigu liberalų rinkimų kampanija bus aktyvi ir kokybiška, jie turi galimybių peržengti 5 procentų barjerą.
A.Krupavičius mano, kad tokį tikslą gali pasiekti ir „Tvarka ir teisingumas“. Politologas ją pavadino vienintele partija Kaune, galinčia surinkti vadinamuosius protesto balsus.
„Partijos sąrašas gerokai atsinaujino, o kandidatas į merus – labai įdomus žmogus“, – svarstė KTU politologas.
Pasirinkti – nepaprasta
Profesoriaus A.Krupavičiaus nuomone, į itin sudėtingą situaciją Kaune pateko reitingų viršūnėje išliekanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Ji jau anksčiau paskelbė, kad Kaunas bus vienintelis miestas šalyje, kuriame partija nekels savo kandidato į mero postą. Valstiečiai paskelbė remsiantys V.Matijošaitį.
„Tokiu būdu net partijos rėmėjai skatinami balsuoti už esamą merą ir „Vieningą Kauną“, – svarstė politologas. Jeigu LVŽS surengtų itin rimtą rinkimų kampaniją, nukentėtų „Vieningo Kauno“ populiarumas.
Pasak A.Krupavičiaus, LVŽS Kaune dabar sėdi ant dviejų kėdžių, ir tai daryti nėra patogu. Valstiečiams būtų buvę naudingiau formuoti bendrą sąrašą su V.Matijošaičio komanda, tačiau toks scenarijus turbūt netiktų „Vieningam Kaunui“.
„Valstiečiai Kaune yra naujokai, jie niekada čia nebuvo populiarūs, todėl partijos perspektyvos skendi politiniame rūke“, – kalbėjo profesorius A.Krupavičius.
Jis spėjo, kad LVŽS Kauno taryboje gali turėti vos kelis atstovus, o iš viso 5 procentų balsų ribą turėtų peržengti maždaug 5 kandidatų sąrašų atstovai.
Kauno rajone laukia rimta kova
Dirbti 27 narių Kauno rajono savivaldybės taryboje siekia 168 politikai, jie rinkimuose dalyvaus pagal 7 sąrašus.
Dėl mandatų varžysis partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir Lietuvos centro partija.
Tapti Kauno rajono meru sieks 6 kandidatai: Aušra Degutytė, Gintautas Krilavičius, Kęstutis Markevičius, Jūratė Truncienė, Justinas Urbanavičius ir šias pareigas nuo 2007 metų einantis Valerijus Makūnas.
