Į Seimo pirmininko norą sutaikyti šalies valdžios lyderius sureagavo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pareiškęs, kad premjerui nereikia tarpininkų.
Pirmadienį Prezidentūroje ir įvyks Seimo pirmininko taip lauktas susitikimas su prezidente.
Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė politikos ekspertų paklausti, ar Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui gali pavykti sutaikyti premjerą ir prezidentę ir ką reiškia Seimo vadovo priešgyniavimas valstiečių lyderiui R.Karbauskiui.
Pastarieji į konfliktą viešojoje erdvėje įsivėlė po to, kai prezidentė atmetė Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministrus. Premjeras į tai sureagavo labai karštai ir nusprendė, kad naujo ministro iki prezidento rinkimų nė neieškos.
Pagaliau įgijo patirties
Politologas Lauras Bielinis portalui lrytas.lt sakė, kad V.Pranckiečio noras taikyti yra tikrai sveikintinas.
„Nežinau, ar jis sugebėtų praktiškai tai padaryti. Akivaizdu, kad pakalbėtų su vienu, su kitu, bet sutaikymo procedūra nėra vykdomai taip. Šiuo atveju V.Pranckietis pademonstravo kitą dalyką – kalbėdamas apie susitaikymo galimybes, demonstruodamas save kaip taikytoją jis parodė, kad valstiečių yra ne tik agresyvių, bet ir tokių, kurie gali derėtis ir kalbėtis, ieškoti bendrų vardiklių“, – Seimo vadovo poziciją vertino L.Bielinis.
Politologai ir politikos ekspertai nuo pat darbo Seime pradžios politikos naujoką V.Pranckietį vertino kaip gana silpną politinę figūrą, tačiau, kaip tvirtina L.Bielinis, įgyta patirtis jam jau leidžia pasigirti savarankiškumu.
„Manau, kad tai yra neišvengiamas dalykas daugeliui politikų, atėjusių į Seimą pirmą kartą. Po poros metų jie įgyja patirties ir suvokia savo galimybes, santykių ne tik su oponentais, bet ir frakcijos viduje ribas. V.Pranckietis čia demonstruoja ne tiek bandymą konfliktuoti su R.Karbauskiu, kiek savarankiškumą ir jo ribų išsiplėtimą“, – sakė politologas.
„V.Pranckietis, būdamas Seimo pirmininku, ypač stengėsi nedaryti klaidų ir elgėsi daug atsargiau, nei kartais reikėjo. Todėl mes manėme, kad jis galbūt neturi valios, gebėjimo daryti įtaką Seimui ar net savo frakcijai. Čia mes matome praktiką, kad kai atsiranda žinojimas, atsiranda ir valios raiškos galimybių“, – situaciją komentavo L.Bielinis.
Tačiau galimybių Seimo vadovui sutaikyti premjerą ir prezidentę L.Bielinis nemato.
„Teoriškai tai būtų įmanoma, bet praktiškai aš neįsivaizduoju, kaip tai bus daroma. Premjerui nieko nekainuotų ir gal net būtų labai stipru, jei jis imtų ir nuvažiuotų pas prezidentę, vėl aptartų situaciją. Ir bendrame viešame pareiškime padėtų tašką šioje istorijoje.
Bet aš nemanau, kad praktiškai tai yra įmanoma“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politologas. Jis teigė, kad visą situaciją sunkina charakteriai, ambicijos ir panašūs dalykai.
Daug tikėtis nereikėtų
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad formaliai Seimo vadovo žingsnis yra labai pozityvus ir teigiamas. Tačiau žinant situacijos aplinkybes neatrodo, kad tai išspręs konfliktą.
„Žiūrint formaliai, tai labai sveikintinas Seimo pirmininko žingsnis. Trys šalyje svarbiausi pareigūnai ir vienas jų tarpininkauja kitų dviejų konflikte. Tai yra teigiamas žingsnis. Nežinant visų aplinkybių, tai būtų galima tik sveikinti“, – situaciją vertino S.Spurga.
Tačiau būtent aplinkybės ir kiša koją sutaikymui. Politologo teigimu, daug tikėtis nereikėtų.
„Žinant situaciją, kad Seimo pirmininkas nepasižymėjo politiniu svoriu, naujomis idėjomis ir tikromis lyderio savybėmis, abejotina, ar šis tarpininkavimas bus veiksmingas“, – situaciją vertino MRU docentas S.Spurga.
„Aš tai netikiu asmeniškai“, – į klausimą, ar V.Pranckiečiui pavyks sutaikyti prezidentę ir premjerą, atsakė S.Spurga.
„Atsižvelgiant į tai, kad premjero ir prezidentės konfliktas kaupėsi jau ne vieną savaitę ar mėnesį, žinant, kad artėja visa ko finalas, turbūt sunku tikėtis, kad bus susitaikyta. Vertinant dabartinę politinę kovą matyti, kad tikrų jos motyvų nėra“, – sakė jis.
Šią savaitę Seimo vadovas rado progą įgelti ir valstiečių lyderiui R.Karbauskiui. Žinių radijo laidoje V.Pranckietis teigė, kad partijos lyderis „visada stengiasi ir stengsis įrodyti savo nuomonę, kurią tik vienintelę laiko teisinga“. Tokius Seimo vadovo teiginius S.Spurga vertina kaip pykčio apraišką.
„Seimo pirmininko pozicija yra savarankiška ir svarbi, ir tas veikimo laukas yra akivaizdus. Iš tikrųjų V.Pranckietis pasijuto įžeistas, kai jį kai kurie partijos bičiuliai iškėlė kaip kandidatą siekti prezidento posto, o R.Karbauskis dar prieš suvažiavimą ir lemiamą balsavimą pasakė, kad rems premjero kandidatūrą. Tai, matyt, čia yra toks užsilikęs pyktis ir mėginimas atsikirsti“, – portalui lrytas.lt sakė S.Spurga.
Bando sutaikyti
„Reikia tiesiog kalbėtis. Į vieną ir į kitą sekretoriatą esame paskambinę ir prašėme susitikimo. Aš prašiausi nuvažiuoti ir į vieną, ir į kitą instituciją atskirai“, – savo planais ketvirtadienį su ELTA dalijosi V. Pranckietis.
Parlamento vadovas teigė bandysiąs tiesiog kalbėtis, pavyzdžiui, apie tai, kaip galėtume spręsti šią situaciją dėl aplinkos ministro paskyrimo, kad „nedeklaruotų, kad pusę metų ministro nereikia“.
„Taip negali būti“, – įsitikinęs V. Pranckietis.
Trečiadienį prezidentė D. Grybauskaitė atmetė premjero S. Skvernelio siūlomą „socialdarbietės“ I.Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministro postą. Premjeras S.Skvernelis aštriai sureagavo į tokį prezidentės sprendimą. S.Skvernelio teigimu, prezidentė dar kartą parodė ne tik savo požiūrį į jo vadovaujamą Vyriausybę, bet ir norą destabilizuoti Vyriausybės darbą.
