Teisėjai pasiūlius procesą baigti taikos sutartimi, jauni tėvai buvo linkę tartis, sutiko sumažinti savo ieškinį, tačiau Kretingos savivaldybei toks siūlymas netiko.
Kitas teismo posėdis įvyks balandžio pradžioje. Jame atsakovė jau bus ir Lietuvos valstybė.
Išdraskyta šeima kentėjo septynis mėnesius, nors nuo pat pirmosios akimirkos tvirtino, kad kraujosruvos ant penkiamečio kūno atsirado tik dėl to, jog jis linkęs save žaloti.
Tačiau motinos žodžiais valdininkai netikėjo. Jie nekreipė dėmesio ir į jos tikinimus, kad mažametis – autistas.
Negana to, nuo tėvų buvo atplėštas ir tuomet tik vienerių metų ir aštuonių mėnesių berniukas, nors ant jo kūno nebuvo jokių smurto ženklų. Mažylio paimti atvažiavo ne tik vaikų teisių sergėtojos, bet ir du policijos ekipažai.
Kelis mėnesius vaikai gyveno globėjų šeimoje.
„Mes iki šiol negalime atsigauti. Ir vaikai dar nepamiršo to išsiskyrimo košmaro. Vyresnysis naktimis šoka iš lovos šaukdamas mamą, vis dar kartais žaloja save. Mažylis po tų septynių mėnesių kalbėjo daug prasčiau negu anksčiau. O kai mūsų tikrinti atvažiuodavo socialinio centro autobusiukas, jis tiesiog sustingdavo.Vaikai susijaudina, kai užsuka nepažįstami žmonės. Dabar jau šiek tiek ramiau. Tačiau vis vien su vyresniuoju lankomės pas gydytojus. Niekada tų mėnesių nepamiršau ir nepamiršiu Netekusi vaikų aš neužmigdavau be raminamųjų.“, – kalbėjo 26 metų motina.
Kretingiškių šeimos tragedija baigėsi pernai birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Kretingos rajono apylinkės prokuratūra jau buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Vaiko raidos centro specialistų išvados visiškai sutapo su motinos prieš pusmetį išsakytais argumentais. Mėlynės ir nubrozdijimai ant penkiamečio kūno atsirado dėl berniuko sveikatos sutrikimų.
Po išsamių tyrimų vaikui nustatytas raidos sutrikimas – autizmas, protinis atsilikimas.
Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai savo kaltės dėl to, kad vaikai septynis mėnesius buvo atskirti nuo tėvų, neįžvelgė.
„Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar vaikus kas sužalojo, ar jie patys susižalojo. Laikinoji globa buvo paskirta dėl smurto šeimoje. Visais atvejais įtarus smurtą prieš vaikus sprendžiama dėl jų paėmimo. Gavę informaciją, kad tyrimas nutrauktas, iškart sukvietėme pasitarimą ir vaikus perdavėme tėvams. Tai buvo padaryta vadovaujantis teisės aktais“, – aiškino Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos pareigas einanti Aušra Margevičienė.
Ji neseniai buvo gavusi šį postą.
Praėjus keturiems mėnesiams po incidento iš darbo savo noru išėjo buvusi Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Violeta Lukoševičienė. Valdininkė paprašė atleisti ją dėl sveikatos būklės.
„Pasitvirtino tai, ką mama kartojo nuo pradžių: vaikas neįgalus, linkęs žalotis. Bet prireikė septynių mėnesių, kad specialistai viską ištirtų ir išsiaiškintų. Labiausiai gaila vaikų, kurie yra itin pažeidžiami. Vyresniajam reikia ypatingos priežiūros. O visą tą laiką, kol buvo socialinių paslaugų centre ir pas laikinuosius globėjus, jis to negavo“, – sakė Ilonos gynėjas Alius Galminas.
„Mus apšmeižė prieš visą Lietuvą, be kaltės tapome savo vaikų skriaudikais, o paskui pusę metų visi turėjome kankintis. Net didžiausiam priešui nelinkėčiau patirti to, ką mes išgyvenome. Džiaugiamės, kad visą tą laiką mus palaikė artimieji, draugai, kaimynai, pažįstami“, – kalbėjo dviejų berniukų motina.
Bėdos šeimą užgriuvo užpernai lapkričio pradžioje.
Ant šešiamečio žando ir nugaros darželio auklėtoja pastebėjo „mėlynių“.
Atėjusi į darželį pasiimti sūnaus motina jo neberado. Kitą dieną per pusryčius du policijos ekipažai iš namų išvežė ir dvimetį sūnų, nors ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų.
Šoko ištikta motina aiškino, kad neįgalumą turintis vyresnysis linkęs žalotis, jam nustatytas neįgalumas dėl mišraus kalbos sutrikimo, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Abu mažieji tris mėnesius gyveno socialinių paslaugų centre, vėliau perkelti į laikinųjų globėjų namus.
