Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat paragino Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą nedelsiant atlikti tyrimą dėl neteisėtų prievartos priemonių taikymo, nustatyti atsakingus asmenis ir įvertinti jų veiksmus.
„Generalini prokurore Evaldai Pašili, ar nevertėtų išbandyti specialiojo prokuroro instituto galimybės ir objektyviai ištirti Klaipėdos policijos valdybos viršininko Valdo Narutavičiaus ir Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos veiksmų, kuriais teisėsaugos smagračiuose advokatas neteisėtai buvo traiškomas 287 dienas?“ – klausiama viešame advokatūros pareiškime.
Pasitelkus „Aro“ kovotojus advokatas A.Surblys buvo sulaikytas praėjusių metų balandį ir apkaltintas sekęs ir ketinęs sužaloti aukštus Klaipėdos teisėsaugos pareigūnus.
Sulaikymo epizodus nuolat transliavo beveik visi šalies televizijos kanalai, o policijos vadovas L.Pernavas tvirtu balsu rėžė: „Visi, kurie išdrįs kėsintis į pareigūnų gyvybę, sveikatą ar turtą, sulauks negailestingo atsako.“
Nepraėjus nė metams paaiškėjo, kad advokatas ne tik neįvykdė jokio nusikaltimo, bet, ko gero, buvo sekamas neteisėtai.
Sekti advokatą buvo pradėta remiantis išgalvotu Klaipėdos policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko V.Narutavičiaus tarnybiniu pranešimu, kad A.Surblio kontoroje renkasi narkotikų prekeiviai ir planuoja, kaip platinti kvaišalus.
Būtent šį jokiais faktais nepagrįstą ir išgalvotą pranešimą V.Narutavičius išsiuntė Generalinei prokuratūrai ir paprašė leidimo A.Surblio kontoroje slapta sumontuoti klausymosi aparatūrą ir sekti advokatą.
Tekstą perrašė pažodžiui
Nors šiuo metu teisiamos Šiaulių policininkų gaujos byloje yra apstu faktų apie tai, kad policininkai, siekdami slapta sekti žmones, panašius tarnybinius pranešimus paprasčiausiai išgalvoja, Generalinės prokuratūros prokurorai patikėjo V.Narutavičiumi.
Vos tik buvo gautas policijos pareigūno prašymas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius surašė teikimą Šiaulių apygardos teismui leisti slapta patekti į advokato A.Surblio kontorą ir ten sumontuoti klausymosi aparatūrą.
Šiame teikime faktiškai buvo atkartoti V.Narutavičiaus teiginiai, kad advokatas A.Surblys su bendrininkais renkasi savo kontoroje, kur aptaria, kaip platinti ir slėpti kokainą, ir kitus nusikaltimus.
Tokiomis pasakomis patikėjo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas.
Nors įstatymai draudžia slapta klausytis advokato pokalbių, kol jam nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisėjas faktiškai pažodžiui perrašė Generalinės prokuratūros prokuroro teikimą ir leido sumontuoti garso bei vaizdo aparatūrą advokato kontoroje.
Advokatui dar net nebuvo pareikšti įtarimai, tačiau teisėjas jį jau įvardijo kaip nusikaltėlį.
Pabrėžęs, kad dėl A.Surblio vykdomų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, ir taip savotiškai pripažindamas, jog pažeidžia įstatymą, L.Zaderštremas leido slapta patekti į kontorą, kad būtų galima kontroliuoti ir fiksuoti advokato ir jo bendrininkų pokalbius.
Girdėjo visus pokalbius
Gavę teisėjo leidimą V.Narutavičiaus pavaldiniai ėmė slapta klausytis, ką advokatas A.Surblys kalbasi su savo klientais, kokią gynybos taktiką ketina panaudoti.
Kadangi dauguma advokato klientų buvo vienaip ar kitaip susiję su organizuotu nusikalstamumu, šiai tarnybai vadovaujančiam V.Narutavičiui buvo ypač paranku žinoti, kokius žingsnius žengs įtariamieji.
Nors advokato kontoroje aparatūra buvo sumontuota esą tikintis, kad A.Surblys su bendrininkais aptars kokaino prekybos klausimus, apie tai nebuvo net užuominų. Advokatas su savo klientais nieko nekalbėjo ir apie pareigūnų papirkimą.
Išgirdo viršininko pavardę
Kai atrodė, kad įrašymo aparatūra taip ir neužfiksuos jokių advokato daromų nusikaltimų, pokalbių besiklausantiems policininkams sužibo viltis išgirdus minint savo viršininko V.Narutavičiaus pavardę.
Apie šį pareigūną prakalbo dėl teisinių paslaugų į advokato kontorą užsukęs Nerijus Tamulevičius. Jis, atstovaujamas A.Surblio, ilgai bylinėjosi su buvusia žmona dėl galimybės auginti vaiką.
Šis partijos „Tvarka ir teisingumas“ aktyvistas ypač piktinosi korumpuota Klaipėdos teisėsauga, dėl kurios veiksmų stringa ir visi procesai.
Privačiai kalbant buvo minimos ir Klaipėdos apygardos prokuroro Vitalijaus Gulenkovo bei V.Narutavičiaus pavardės.
Vyrai juokavo, kad iš jų naudos – kaip iš ožio pieno: geriau į mišką nuvežti ir prie medžio pririšti.
Po juokų – „Aro“ šturmas
Nors buvo akivaizdu, kad vyrai kalbėjo juokaudami, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos prokurorams pasirodė, jog viskas labai rimta.
Netrukus po šio pokalbio automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai šturmavo advokatą ir jo klientą.
V.Narutavičiui ir V.Gulenkovui buvo skirta apsauga – juos dieną naktį saugojo „Aro“ pareigūnai.
Užkibo ir policijos vadovas
Tuomet ant Klaipėdos policininkų numesto jauko apie neva planuotą susidorojimą su pareigūnais užkibo ir policijos generalinis komisaras L.Pernavas – viešai pareiškė, kad sulaikytieji rengėsi sutrikdyti policijos pareigūno ir prokuroro sveikatą.
Dar drąsiau kalbėjo ikiteisminį tyrimą iš pradžių kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis, ėmęs tikinti, kad buvo planuojama stipriai sumušti pareigūnus.
Išprašė atnaujinti bylą?
Tačiau greitai paaiškėjo, kad visi šie žodžiai – šnipštas.
Atlikus kratas įtariamųjų namuose, mašinose ir darbovietėse, patikrinus kompiuterių ir telefonų informaciją nebuvo rasta jokių įrodymų, kad buvo renkami duomenys apie pareigūnus, juolab ruošiamasi su jais susidoroti.
Neatsirado įrodymų ir apklausus daugybę liudininkų, ir nukentėjusiuoju pripažintą V.Narutavičių.
Tad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Andrejus Mirnas praėjusių metų liepą nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties.
Tačiau V.Narutavičius rankų nesudėjo – sprendimą apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Tuomet iniciatyvos ėmėsi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas M.Jovaiša. Net nelaukdamas, kol bus Šiauliuose išnagrinėtas skundas, jis bylą pasiėmė sau ir netrukus ją atnaujino.
Kalbama, kad prieš tai pas jį apsilankė aukšti Policijos departamento pareigūnai, prašydami gelbėti padėtį.
Skundė tai, kas neskundžiama
Tačiau Vilniaus apylinkės teismas M.Jovaišos nutarimą panaikino kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas buvo neskundžiamas ir lėmė, kad ikiteisminis tyrimas nebegali būti atnaujintas.
Nors sprendimas buvo neskundžiamas, M.Jovaiša jį apskundė.
Po to dar kartą apskundė atsisakymą priimti skundą.
Nors šiam prokurorui ir buvo paaiškinta, kad neskundžiamų teismo sprendimų skųsti negalima, jis nepasidavė.
Nepaisydamas teismų sprendimų M.Jovaiša dar kartą atnaujino ikiteisminį tyrimą. Šis naujas jo nutarimas buvo kaip du vandens lašai panašus į jo pirmą sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Buvo paminti įstatymai?
Tačiau sausio pabaigoje šių nutarimų rašymo maratone, atrodo, Vilniaus apygardos teismas padėjo galutinį tašką.
Aukštesnysis teismas konstatavo, kad deklaratyvaus pobūdžio argumentai negali būti pagrindas priimti sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
„Bet ar iš tiesų prokuroras M.Jovaiša gerbs antrąją galutinę ir neskundžiamą teismo nutartį, jeigu pirmąją pamynė, kaip ir, mūsų manymu, pamynė Konstituciją“, – teigiama advokatūros pareiškime.
Siūlė įvertinti leksiką
Net ir tuo metu, kai buvo aišku, kad ikiteisminis tyrimas prieš A.Surblį subliūško, prokurorai iš paskutiniųjų jam pabandė įkąsti.
Jie Advokatų tarybai atsiuntė raštą, kuriame siūloma A.Surbliui iškelti drausmės bylą.
„Nagrinėjant šį raštą apėmė net ne juokas, o liūdesys.
Mat po dirbtinai sukurptos bylos buvo prašoma įvertinti neteisėtomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis įrašyto ir privataus telefono pokalbio metu pavartotą leksiką“, – teigiama Advokatų tarybos pareiškime.
Atsakymo lauks 30 dienų
Viešą pareiškimą surašę Lietuvos advokatūros atstovai tikisi, kad policijos generalinis komisaras ir generalinis prokuroras per 30 dienų priims kokius nors sprendimus.
Atskirai advokatų bendruomenė kreipėsi ir į komisarą L.Pernavą: „Jeigu kartais nerastumėte jėgų atsiprašyti A.Surblio viešai, galbūt nuvyktumėte į Klaipėdą ir padarytumėte tai tyliai, asmeniškai, bent išdrįsdamas pažvelgti šiam advokatui į akis. Arba galite ieškoti visokių būdų bandyti atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Sprendimas – jūsų.“
Pareigūnai panašiai žada elgtis ir ateityje
Tiek policijos generalinis komisaras L.Pernavas, tiek generalinis prokuroras E.Pašilis, atrodo, nėrė į krūmus. Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento atstovai buvo pažadėję, kad šių institucijų vadovai pakomentuos Advokatų tarybos ir jos pirmininko I.Vėgėlės viešą pareiškimą, tačiau vakar to taip ir nepadarė.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, portalui 15min.lt komentuodamas advokatų pareiškimą, net neužsiminė apie generalinio komisaro atsiprašymą arba apie tai, kad pareigūnai galėjo šiurkščiai pažeisti įstatymus. Priešingai – buvo teigiama, kad ir toliau laikysis tokios pat praktikos.
„Matydama požymius, kad gali kilti grėsmė pareigūno arba bet kokio šalies piliečio gyvybei ar sveikatai, policija visuomet ėmėsi ir ateityje imsis priemonių užkirsti tam kelią. Teisinėje valstybėje kiekvienas asmuo turi teisę skųsti pareigūnų ar prokurorų veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad tuo metu savo veiksmus derinome su prokurorais, o leidimą davė teismas“, – teigė R.Matonis.
