Konfliktas, į kurį įsivėlė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Simonavičius, iš pirmo žvilgsnio kilo dėl menkniekio.
Jis atsisakė įtariamą kontrabandininką ginančiam advokatui Sigitui Mikliušui leisti susipažinti su apklausos protokolu.
Po kelių dienų toks pats atsakymas buvo duotas ir toje pačioje byloje dalyvaujantiems kitiems dviem advokatams – Romualdui Mikliušui ir Aidui Mažeikai.
Beje, pastarasis yra buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras.
Garsūs sostinės advokatai šiuos prokuroro nutarimus apskundė Kauno apylinkės teismui. Teisėjas greitai išnagrinėjo skundus ir neskundžiama nutartimi prokuroro nutarimus panaikino, pasiūlęs iš naujo išnagrinėti advokatų prašymus.
Tačiau D.Simonavičius nieko nenagrinėjo ir vienu sakiniu advokatams pranešė, kad jų prašymai jau buvo išnagrinėti.
Teko įsikišti vadovui
Atsidūrę aklavietėje advokatai kreipėsi į Generalinės prokuratūros vadovus, kad jie įpareigotų savo pavaldinį laikytis įstatymų.
Netrukus tiesioginis D.Simonavičiaus viršininkas, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovas, gavęs Generalinės prokuratūros raštą, pavedė savo pavaldiniui iš naujo išnagrinėti advokatų prašymus.
Tačiau prokuroras D.Simonavičius ir vėl priėmė nutarimą atsisakyti leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Advokatai prokuroro nutarimą vėl apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris vėl panaikino prokuroro sprendimą.
Už pažeidimus – pastaba
Pasijutę tarsi užburtame rate advokatai nesudėjo rankų. R.Mikliušas parašė pareiškimą generaliniam prokurorui prašydamas D.Simonavičiaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo.
Nors panašiu atveju eilinis žmogus greitai būtų sulaukęs įtarimų, ikiteisminį tyrimą prokuroro atžvilgiu atsisakyta pradėti – buvo atliekamas tik tarnybinis patikrinimas.
Jį atlikusi Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė Olga Zabielina konstatavo, kad D.Simonavičius padarė dvylika įvairiausių pažeidimų.
Tikrintojai pabrėžė, kad D.Simonavičiaus elgesys ne tik prasilenkė su elementaria logika, prokurorų etika ar pamatiniais baudžiamojo proceso teisėtumo principais, – konstatuota, kad galėjo būti ir ištikimybės Lietuvai bei jos konstitucinei santvarkai pažeidimas.
Už visus šiuos nusižengimus O.Zabielina pasiūlė generaliniam prokurorui, kad jis D.Simonavičiui skirtų švelniausią nuobaudą – pastabą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas patenkino šį teikimą ir D.Simonavičių nubaudė pastaba.
Nuomonė gali skirtis?
Atrodytų, gavęs tokią švelnią nuobaudą pareigūnas turėtų tik džiaugtis.
Tačiau D.Simonavičius nenurimo. Jis generalinio prokuroro įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Savo skunde D.Simonavičius tvirtino, kad prokuroras neprivalo aklai vadovautis teisėjo nutarties motyvais, kai skiriasi jo nuomonė dėl procesinių teisės normų taikymo.
Padarė žalą prokuratūrai
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog prokuroro požiūris, kad Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartys yra neprivalomos vykdyti, – ydingas.
„Įstatymai aiškiai nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, taip pat ir pareigūnams ir turi būti be prieštaravimų vykdomi“, – teigiama teismo sprendime.
Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog D.Simonavičiaus veiksmais buvo padaryta žala prokuratūrai, visos prokuratūros bendruomenės prestižui ir geram vardui.
Grėsmingą kaltinimą pašalino
Šį sprendimą D.Simonavičius apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau vėl nieko nepešė.
Aukštesnysis teismas konstatavo, kad D.Simonavičiaus apeliacinio skundo argumentai niekuo nepagrįsti.
„LVAT nuomone, Kauno apylinkės teismo teisėjui priėmus tris neskundžiamas nutartis, D.Simonavičius buvo teisiškai įpareigotas priimti kitokio pobūdžio procesinius sprendimus, tačiau ignoravo teisinį reguliavimą.
Teisėjo nutartys nebuvo įvykdytos“, – teigiama Apeliacinio teismo sprendime.
Aukštesnysis teismas pripažino, jog D.Simonavičius padarė tarnybinius nusižengimus, bet nutarė, kad iš kaltinimo turi būti pašalintas kaltinimas dėl neištikimybės Lietuvai: „Nėra jokių duomenų, kad D.Simonavičius buvo neištikimas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.
Šis teisinis kvalifikavimas, turint omenyje kitą teisei priešingą veiklą, akivaizdžiai nepagrįstas.“
Panašių akibrokštų jau yra buvę
Tai ne pirmas atvejis, kai prokurorai spjauna į teismų sprendimus. Vienas pirmųjų tokią praktiką pradėjo taikyti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Edgaras Baltrimavičius.
Dar 2012 metais šis prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą tuomečio Panevėžio apskrities policijos komisariato viršininko Rimanto Bobino atžvilgiu.
Nors Šiaulių apygardos teismo teisėjas šį nutarimą panaikino ir nurodė apklausti R.Bobiną, pareigūnas teismo įpareigojimo nevykdė.
2015 metais į teismo sprendimą numojo ranka tuometis Telšių apylinkės prokuratūros vadovo pavaduotojas Saulius Bružas ir Mažeikių prokuroras Paulius Geryba.
Nors teismas buvo nusprendęs, kad negalima sulaikyto automobilio BMW grąžinti tariamiems savininkams iš Rumunijos, jie savo nutarimais leido mašiną išvežti į užsienį.
Pastaruoju metu panašiu požiūriu į teismo sprendimus pagarsėjo net Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Martynas Jovaiša.
Nors Vilniaus apylinkės teismas panaikino šio prokuroro sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą advokato Aivaro Surblio atžvilgiu, prokuroras dukart bandė skųsti šią neskundžiamą nutartį. Kai nepavyko, priėmė naują nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris beveik žodis žodin atkartojo jo pirmąjį teismo panaikintą ir neteisėtą nutarimą.
