VRK per 3 dienas nuo pareiškinių dokumentų gavimo dienos pretendentui turi išduoti parašų rinkimo lapus. Kandidatas į prezidentus turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių jo kandidatūrą palaikančių rinkėjų parašų.
Šeštadienį buvo suplanuoti 9 kandidatų į prezidentus apsilankymai VRK: Ingridos Šimonytės, Mindaugo Puidoko, Vytenio Andriukaičio, Gitano Nausėdos, Sauliaus Skvernelio, Kazimierio Juraičio, Alfonso Butės, Petro Auštrevičiaus ir Naglio Puteikio.
Išprašė ir rinkimų prievaizdus
Nors pretendentams būti kandidatais į prezidentus kol kas dar turėtų galioti vienodos sąlygos, vienam rinkimų kampanijos dalyviui jau starto pradžioje buvo rodomas ypatingas dėmesys: prieš VRK būstinėje šeštadienį pasirodant premjerui Sauliui Skverneliui, kilo sujudimas.
Likus valandai prieš šio kandidato apsilankymą į VRK atvykę Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai nusprendė patikrinti patalpas, kuriose rinkimų prievaizdai su pareiškiniais dokumentais laukia pretendentų. Dėl to kuriam laikui iš posėdžių salės teko išeiti ne tik žurnalistams, bet ir komisijos nariams.
Bet apie kitiems kandidatams neįprastą palydą paklaustas S.Skvernelis sakė nemanąs, kad turi išskirtines sąlygas. „Tiesiog tos sąlygos numatytos kiekvienam saugomam asmeniui. Gal kas nors ir džiaugiasi, kad taip yra, bet patikėkite, kad geriau ateiti paprastai. Tie žmonės dirba savo darbą“, – apie VRK būstinėje prieš jo atvykimą kilusį erzelį kalbėjo premjeras.
Atlydėjo ir tituluota gražuolė
S.Skvernelį į VRK taip pat atlydėjo ekonomikos ir inovacijų ministras valstietis Virginijus Sinkevičius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Premjerą lydėjo ir buvęs VRK vadovas Zenonas Vaigauskas, kuris atstovavo kitai S.Skvernelio kandidatūrą remiančiai valdančiąjai Socialdemokratų darbo partijai, taip pat – 2011 metais „Mis Lietuva“ karūna pasipuošusi gražuolė Ieva Gervinskaitė.
Pareiškinius dokumentus šeštadienį pateikęs S.Skvernelis įsitikinęs, kad artėjantys rinkimai bus unikalūs ir dėl kandidatų įvairovės. Paklaustas, ar prezidento rinkimų kampanijos dėlionę dar gali sujaukti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, premjeras neišsiplėtė: „Jeigu ateis, tada ir pakomentuosime. Reikia sulaukti“.
Apsispręsti, ar sieks prezidento posto V.Matijošaitis dar gali iki pirmadienio. Tai paskutinė diena, kai dar galima įsiregistruoti politinės kampanijos dayviu. Kauno meras vis dar neatskleidžia, ar jis dalyvaus rinkimuose, tačiau spėliojama, kad jis rinkimuose gali paremti valstiečių kandidatą.
S.Skvernelis mano, kad būsimi rinkimai bus unikalūs: „Žmonės turės tikrai plačią galimybę pasirinkti tuos kandidatus, kuriuos norėtų matyti vadovo pozicijoje ir galima tik pasveikinti visus, kurie apsisprendė ir nusprendė dalyvauti ir palinkėti, kad žmonės pasirinktų patį geriausią“.
VRK būstinėje su palyda apsilankęs premjeras sakė, kad jokio nerimo dėl būsimos rinkimų kampanijos neturi. Bet jis kol kas nėra paskelbęs, kas sudarys jo rinkimų štabą. Tai S.Skvernelis žada padaryti kovo pradžioje. „Pagrindinis dalykas ir dėmesys dabar – surinkti parašus, o pati rinkimų kampanija prasidės nuo balandžio 12 dienos. Tada reikės atsiraitoti rankoves“, – sakė Vyriausybės vadovas, kuris prieš tai planuoja pailsėti.
„Prieš sunkius darbus reikia pailsėti“, – juokėsi atostogas su šeima užsienyje jau susiplanavęs S.Skvernelis. Išeidamas iš VRK būstinės jos nariams premjeras linkėjo mažiau skundų ir sklandaus darbo rinkimų metu.
Visada siekia būti pirma
Pirmoji prie starto linijos stojo I.Šimonytė – VRK būstinės duris ji šeštadienį pravėrė jau aštuntą ryto. Parlamentarė teigė, kad visada keliasi anksti, nors, jei turėtų galimybę, pamiegotų ilgiau.
„Aš visada noriu būti pirma“, – paklausta, ar rėmėjų parašus taip pat skubės pristatyti pirmoji, juokėsi I.Šimonytė, pripažinusi, kad tai nėra lengva užduotis. Jai rinkti parašus talkins ir savanoriai, kurių konservatorė turi jau per tūkstantį.
Iš pradžių reikiamą skaičių parašų ji planuoja surinkti greitai, o po to ketina užsitikrinti ir rezervą. „Kad niekam nekiltų abejonių“, – pridūrė I.Šimonytė. Parašų rinkimų lapus pretendentė būti kandidate galės atsiimti pirmadienį, o parašus rinkti iki vasario 28 dienos.
Konservatorių kandidatė greičiausiai bus vienintelė į prezidento postą pretendenduojanti moteris. „Galvojau, būsime dviese, bet neilgai ištvėrė“, – iš rinkimų maratono pasitraukus jos kolegei Seimo narei Aušrai Maldeikienei, juokėsi I.Šimonytė.
Paklausta, kas labiausiai ją neramina rinkimų kampanijos metu, politikė sakė nieko nesibaiminanti. „Nieko aš nesibaiminu. Eisime, rinksime parašus. Neblogai sekasi rinkti finansinę paramą. Žmonės pasitiki, dosniai ir gausiai remia ir tai suteikia pasitikėjimo. Kampanijose visko būna, jeigu jau eini į rinkimus, žinai, ko gali tikėtis“, – sakė I.Šimonytė.
Buvusi konservatorių finansų ministrė pripažino, kad kandidato turimi finansai turi įtakos rinkimų sėkmei. „Bet turbūt ne mažiau lemia ir kandidato asmenybė. Jeigu būtų galima visą laiką per televiziją rodyti mešką, gal ją ir išrinktų. Bet tam turbūt reikalingi neriboti resursai, o akivaizdu, kad jie yra riboti – tiek įstatymų, tiek ir objektyviai. Tą daryti nepatogu – žmonės, kandidatą parėmę 12 eurų auka, turi deklaruoti ne tik pajamas, bet ir turtą. Tai kai kam didelis iššūkis. Tai apsunkina paramos telkimą, bet stengiamės“, – svarstė I.Šimonytė.
Dešiniųjų atstovė juokavo, kad kalbėdama apie mešką ji esą neturėjo galvoje kandidato S.Skvernelio. „Jokių paralelių čia nebuvo. Kad premjeras dalyvaus rinkimuose buvo aišku nuo pat pradžių, bet kad jis turi eterio privilegiją, tai, tai, manau, aišku net ir meškai“, – sakė I.Šimonytė.
Laukia ne vienas iššūkis
Prezidento posto siekiantys pretendentai privalo sumokėti 4,6 tūkst. eurų užstatą, kuris grąžinamas, jei rinkimuose kandidatui pavyksta surinkti bent septynis procentus balsų.
Antrasis į VRK atvykęs pateikti dokumentus buvęs valstietis parlamentaras Mindaugas Puidokas teigė, kad užstatą sumokėjo iš savo lėšų, tačiau jau spėjo atsidaryti ir rinkimų kampanijai skirtą sąskaitą. “Nuo pirmadienio jau prašysime, kad ir kiti paremtų, aukotų“, – sakė M.Puidokas.
Tačiau prezidento rinkimų kovos dalyvis pripažino, kad nemenkas iššūkis jam bus ir parašų rinkimas. „Stengsimės jų surinkti kuo daugiau, kad nekiltų jokių abejonių, jog jų gali pritrūkti. Kitas didelis iššūkis – rinkimų stebėtojai. Norint, kad kiekvienoje apylinkėje jų būtų bent po du, reikia iš viso keturių tūkstančių“, – jau į priekį žvelgė M.Puidokas.
Parlamentaras, kuriam 40 metų sukaks tik kovą, pripažino abejojęs dėl kandidatavimo į prezidentus. „Bet esu tokia asmenybė, kad jei jau apsisprendžiu, pasirinktu keliu einu nuosekliai ir kryptingai, nesižvalgydamas atgal“, – sakė M.Puidokas.
Trečias kartas – nemeluoja?
Trečias į VRK būstinę su reikiamais dokumentais atvykęs socialdemokratų kandidatas Vytenis Andriukaitis, kaip ir M.Puidokas, džiaugėsi, kad rinkimų startas sutampa su Vasario 16 diena. „Visus su šventėmis“, – rinkimų prievaizdus sveikino komisaras.
Kairiųjų atstovui tai – jau treti prezidento rinkimai, kuriuose jis dalyvauja. „Trečias kartas – nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Įsivaizduojate, kokia graži liaudies logika? Aš galiu patekti daugybę pavyzdžių, kada žmonės savo tikslų siekdavo ir tris, ir keturis kartus. Bet ne kartuose viskas slypi“, – portalui sakė V.Andriukaitis.
Anot V.Andriukaičio, jo tikslas – laukiantys dideli visuomeniniai pokyčiai: „Dabartinis Lietuvos projektas jau išsisėmė. Naujam projektui yra daug alternatyvų, daug perspektyvų ir daug gabių žmonių. Reikia juos mobilizuoti ir keisti padėtį. Kryžkėlė yra didelė“.
Favorito teko palūkėti
Pirmieji pretendentai į kandidatus VRK būstinėje šeštadienį pasirodė laiku arba anksčiau, nei buvo numatyta tvarkaraštyje.
Bet prezidento rinkimų apklausų lyderis Gitanas Nausėda šią taisyklę sulaužė – buvęs bankininkas vėlavo penkias minutes.
Jis atrodė susikaupęs, tačiau VRK vadovei Laurai Matjošaitytei atsiprašius dėl galbūt sujauktų šeštadienio planų, ir pats pralinksmėjo. „Mūsų planuose auksinėmis raidėmis buvo parašyta, kad šiandien lankomės komisijoje“, – juokėsi G.Nausėda, kuriam parašų lapus komisija žada išduoti jau antradienį.
„Nuotaika tiesiog puiki, greitai susitvarkėme dokumentus ir dabar reikia dirbti tuos darbus, kuriuos esame numatę – rinkti parašus. Bet tai nereiškia, kad mes pasišvęsime tik tam. Toliau važiuosiu po Lietuvą, susitikinėsiu su žmonėmis“, – po dokumentų įteikimo kalbėjo G.Nausėda.
N.Puteikį teko gelbėti žmonai
Rinkimų organizatoriams pusvalandį teko laukti ir į prezidentus kandidatuojančio Centro partijos lyderio Naglio Puteikio.
Nors parlamentaras į VRK atvyko sutartu laiku, tačiau neturėjo banko pavedimo apie sumokėtą užstatą.
Paskutinis pareiškinius dokumentus atnešęs politikas paprašė leisti jam prisijungti prie komisijos kompiuterio ir privertė susirinkusius VRK narius laukti. "Einu jau jo ieškoti", - po pusvalandžio laukimo, kantrybė trūko VRK vadovei L.Matjošaitytei.
"Turi būti koks nors nuotykis", - teisinosi N.Puteikis, kuris pasakojo ir ankstesniuose rinkimuose dokumentus tvarkęs paskutinę minutę.
Vėliau paaiškėjo, kad į VRK N.Puteikis atkeliavo ne tik be bankinio pavedimo nuorašo, bet netgi nėra sumokėjęs užstato. Politikas nurodė itin buitinę vėlavimo priežastį. "Tiesiog dvyliktą valandą bankas nuo mano sąskaitos nuskaitė automobilio išperkamosios nuomos mokestį ir sąskaitoje neliko pakankamai pinigų. Teko prašyti, kad žmona skubiai pervestų pinigų", - pasakojo komisijos narius užlaikęs pretendentas būti kandidatu į prezidentus.
Liberalas žadėjo pavasarį
„Laba diena, galite mane vadinti kandidatu saule“, – taip įžengęs į VRK prisistatė Liberalų sąjūdžio kandidatas į prezidentus europarlamentaras Petras Auštrevičius, pasidžiaugęs, kad sulig jo atėjimu nušvito dangus.
Gerai nusiteikęs politikas, jau antrą kartą sieksiantis prezidento posto, taip pat džiaugėsi, kad dokumentų pateikimas sutapo su svarbia valstybės švente: “Vasario 16-oji yra džiaugsminga ir viltinga diena, primenanti, kad reikalai klostosi gerai, kai laikaisi laisvės ir nepriklausomybės idealų, kai pasitiki valstybe ir jos piliečiais. Aš visą laiką pasitikėjau žmonėmis, kurie kuria atvirą ir demokratišką valstybę, aš esu už tai, kad žmonės turėtų galimybę gauti padorų atlyginimą. Dėsiu visas pastangas, kad šios idėjos pasiektų kiekvieną“.
P.Auštrevičius nemano pernelyg vangiai įsitraukiantis į rinkimų kampaniją. „Dariau viską pagal galimybes. Nebūsiu išlaidus, vertinsiu kiekvieną eurą, nemanau, kad jų kiekybė gali nulemti aktyvumą ar jos pobūdį. Dabar ateina politinis pavasaris ir kampanijos metas bus išnaudotas maksimaliai“, – žadėjo liberalas.
Skundėsi ir laidė užuominas apie perversmą
Rinkimų organizatoriams dokumentus šeštadienį pateikė ir mažiau visuomenei žinomas pretendentas būti kandidatu Kazimieras Juraitis. Jis buvo nusiteikęs kovingai ir laidė užuominas apie galimą perversmą. „Jei kartais nesurinkčiau parašų dėl to, kad jie blokuoja ir neleidžia to padaryti, sprendžiu galbūt reikėtų valstybėje daryti perversmą arba Seimą iš anksto paleisti. Ar juokauju? Kiekviename juoke yra tiesos“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip jį reikėtų trumpai pristatyti, publicistika esą užsiimantis K.Juraitis pareiškė: „Dabar pretenduoju paimti valdžią ir sugrąžinti šalies konstitucingumą“.
„Netikėčiau, tai net ir neičiau. Sėkmė jau užprogramuota. Nesvarbu, kaip viskas baigsis, aš galiu ir mirti pakeliui į šitą tikslą, bet šioje valstybėje svarbiausias tikslas – išlaisvėti“, – sakė K.Juraitis, paklaustas, ar pats tiki savo sėkme.
Rinkimų prievaizdams priekaištų turėjo ir dokumentus atnešęs verslininkas Alfonsas Butė. Prezidento posto siekiantis vyras teigė jau turėjęs reikalų su VRK, kuriai skundėsi dėl esą nelygios kandidatų kovos. A.Butė skundėsi, kad jis turi mažiau galimybių žiniasklaidai pateikti savo rinkimų programą ir dėl to jam esą gali kilti daugiau sunkumų rinkti rėmėjų parašus.
Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė priminti pagrindinius kiekvieno šeštadienį pareiškinius dokumentus pateikiančio pretendento motyvus, kodėl jie nutarė kandidatuoti į prezidentus.
Ingrida Šimonytė
Seimo narė ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prieš paskelbdama apie kandidatavimą nugalėjo diplomatą Vygaudą Ušacką Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose. Net ir po pergalės kandidatė dar kurį laiką nesakė savo apsisprendimo.
Ji tai padarė praėjusių metų rugsėjo 24 dieną. Kiek vėliau pristačiusi esmines programines nuostatas, bet dar ne pačią rinkimų programą kandidatė pabrėžė, kad visų šalies problemų priežastis yra nesusitarimas valstybėje. Kandidatė sakė, kad mūsų šaliai vis dar trūksta „stuburo“, vieningo susitarimo ir bendrai sutartų taisyklių laikymosi tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniuose santykiuose.
„Jei mūsų šalies žmonės sugebėjo išnaudoti neįtikėtiną istorinę progą 1918-aisiais, jeigu įstengėme pakilti ir ją atgauti 1990-aisiais, negalime pasiduoti dabar, kai turime bemaž viską, ko reikia, kad galėtume susitarti dėl to, kas svarbiausia, ir susikurtume garbingą gyvenimą savoje šalyje“, – rašoma kandidatės prisistatyme.
Mindaugas Puidokas
Seimo narys, buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Mindaugas Puidokas apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė tik šį pirmadienį. Kandidatas, kuriam dar nėra 40 metų, į rinkimus pasukti nusprendė po to, kai į jį kreipėsi visuomenė su prašymu tapti kandidatu.
Po apsisprendimo dalyvauti rinkimuose M.Puidokas buvo pašalintas iš LVŽS frakcijos, sulaukė ir kritikos strėlių iš partijos vadovybės.
„Kandidatuodamas aš siūlau geresnės Lietuvos viziją: tai demokratinė valstybė, pagrįsta dialogu ir kompromisu, bendro gėrio samprata, suvokimu, kad šis žemės lopinėlis yra mūsų namai“, – teigė Seimo narys. Prezidento rinkimuose dalyvauti sieksiantis parlamentaras M.Puidokas taip pat sakė esantis už „tiltų tiesimo užsienio politiką“, o santykių su Rusiją nebuvimą vadina „prastu strateginiu sprendimu“.
Vytenis Andriukaitis
Tik penktadienį apie dalyvavimą prezidento rinkimuose oficialiai patvirtinęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis šio posto sieks jau trečią kartą. Jis taip pat dalyvavo 1997 ir 2002 metais metais vykusiuose šalies vadovo rinkimuose. Kandidatu į prezidentus pernai jį iškėlė 40 Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių.
Eurokomisaras teigė, kad tai buvo vienas sunkiausių jo apsisprendimų. “Didelis žmonių entuziazmas ir palaikymas skatino mane susimąstyti, ką galiu duoti savo tėvynei ir Lietuvos žmonėms“, – komentuodamas savo sprendimą, sakė V.Andriukaitis.
Atostogų išėjęs politikas teigė, kad dėl darbų Europos Komisijoje jo rinkimų kampanija bus trumpa. „Turiu baigti savo darbus, bet pažadu, kad per šį laikotarpį esu pasiruošęs susitikti su kiekvienu iš jūsų. Nesu politikos naujokas, daugelis mane pažįsta ir daugelis turi vienokią ar kitokią nuomonę apie mane“, – teigė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras.
Kalbėdamas apie savo rinkimų programą, kairiųjų politikas akcentavo kovą su skurdu, apgailestavo, kas Lietuvos mokesčių sistema ir socialinė politika yra nukreipta patenkinti turtingųjų interesus. V.Andriukaitis mano, kad būtina pasiekti visuotinį susitarimą dėl pažangios progresinės mokesčių sistemos, kuri leistų pakelti minimalų pragyvenimo lygį bei padidinti pensijas.
Gitanas Nausėda
Ekonomistas Gitanas Nausėda ilgą laiką žiniasklaidai užuominomis kalbėjo apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. Palikęs savo pareigas banke G.Nausėda rugsėjo 17 dieną pristatė visuomenei ir savo esmines programines gaires.
Po kelių mėnesių, pristatydamas pagrindinę rinkimų programą, kandidatas daugiausia dėmesio atkreipė į gerovės valstybės idėją, akcentavo tris esminius principus – pagarbą, saugumą ir gerovę.
„Šalis, kurioje gerove mėgaujasi 10 ar 15 procentų žmonių, nėra šalis, kurią norėtų ginti 100 procentų piliečių“, – sakė G.Nausėda.
2016 metų pabaigoje premjeru tapęs Saulius Skvernelis, ko gero, visą savo darbo Vyriausybėje laiką turėjo atsakinėti į klausimus, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Šių metų sausio viduryje premjeras sprendimo dalyvauti nebeslėpė – pasakė apie šį sprendimą Rusnės bendruomenei.
Kol kas prezidento posto siekiantis Vyriausybės vadovas dar nėra pristatęs savo rinkiminės programos. Vienintelė galimybė suprasti, kokia premjero vizija, – kalba jį palaikančios LVŽS partijos suvažiavime Prienuose sausio pabaigoje.
Gavęs partijos paramą S.Skvernelis nevengė aštrios retorikos: prisiminęs savo darbą policijoje jis teigė, jog niekindama ir žemindama policininkus dalis visuomenės juos vadina „mentais“, ir netrukus auditorijai priminė, kad jo sėkmės rinkimuose atveju Prezidentūroje skambėtų vaikų juokas. Kandidatas pabrėžė šeimą laikantis vertybe ir leido suprasti, kad tai turėtų imponuoti ir jo rinkėjams.
Kazimieras Juraitis
Kazimieras Juraitis – vienas iš visuomenei mažiau žinomų pretendentų būti kandidatų į prezidentus. Jo rinkimų programos nuostatas rasti sunku. K.Juraitis turi savo asmeninę „Youtube“ paskyrą, kurioje skelbia daug savo pasisakymų.
Naujienų portalui lrytas.lt K.Juraitis sakė, kad politikoje dalyvauti pradėjo visai neseniai – 2013-aisiais, o 2016 m. įsitraukė į Lietuvos liaudies partijos gretas ir mėgino patekti į Seimą. 1983 m. jis baigė prekybos mokslus Vilniaus universitete ir tikino didžiąją gyvenimo dalį dirbęs prekybininku.
Kaip pirmą savo darbą, jeigu tik taptų prezidentu, K.Juraitis įvardijo televizijos bei radijo atsiėmimą, kad, anot jo, atsirastų kontaktas su žmonėmis. Jis patikino iškart uždarysiantis du didžiausius Lietuvos naujienų portalus, kaip „agresyviai meluojančius ir žalojančius sveikatą“.
Alfonsas Butė
Alfonsas Butė – dar vienas sąrašo nežinomasis. Tiesa, jis jau mėgino savo jėgas politikoje: 2004 m. į Seimą bandė patekti su Lietuvos krikščionių demokratų partija, o 2016 m. į rinkimus ėjo su Antikorupcine N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija.
Savo kandidatavimą jis taip pat teisino vilties praradimu ir teigė netikįs, kad gali atsirasti geresnių pretendentų, gebančių iš esmės pakeisti Lietuvą. Visa tai jis pasakojo lrytas.lt.
„Kai manęs klausia, ar galime pakelti atlyginimus mokytojams, aš atsakau, kad mokytojams atlyginimus reikia kelti ne po vieną eurą už valandą, o kelti mažiausiai tris kartus, nes maždaug tokie atlyginimai yra Vokietijoje.
Tiek pat, tris kartus, reikia kelti atlyginimus medikams, kultūros, socialinės rūpybos darbuotojams, statutiniams pareigūnams, policininkams, gaisrininkams, valstybės saugumo pareigūnams. Tris kartus reikia didinti pensijas, lėšas krašto apsaugai“, – skaičiavo A.Butė.
Petras Auštrevičius
Liberalų sąjūdžio deleguotas kandidatas į prezidento postą europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvardydamas priežastis, dėl kurių jis nusprendė siekti šalies prezidento posto, išskyrė šalies grįžimą į Europą ir teigė, kad iš pavienių pokyčių vis dar neišnyra tikrai europietiškos Lietuvos paveikslas.
Pristatydamas savo programą P.Auštrevičius įvardijo 5 svarbiausius jos punktus.
Pirmasis – laisvas žmogus, stipri šeima ir valstybė, antrasis – europietiški atlyginimai ir pensijos, mažesni darbo mokesčiai, trečiasis – kokybiškas švietimas ir nacionalinės kultūros sklaida, ketvirtasis – žmonių saugumas ir šalies gynyba, o penktasis – koordinuota užsienio ir europinė politika.
Naglis Puteikis
Centro partijai vadovaujauntis parlamentaras prezidento rinkimuose siekia dalyvauti jau antrą kartą. 2014 metais vykusiuose rinkimuose, surinkęs 9,3 jis užkopė į ketvirtą poziciją, į priekį praleisdamas tik Dalią Grybauskaitę, Zigmantą Balčytį ir Artūrą Paulauską.
Politikas šią savaitę pasitraukė iš valdančiosios Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Tokį savo sprendimą N.Puteikis aiškino nusivylimu, kad valstiečiai savo kandidatu į prezidentus iškėlė patį liberaliausią kandidatą – S.Skvernelį. Politikas taip pat apgailestavo, kad valstiečiai nesilaiko savo rinkimų pažadų mažinti turtinę nelygybę, kritikavo valdžios priimtą mokesčių reformą.
Siekti prezidento posto taip pat ketina Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, Vitas Gudiškis ir filosofas Arvydas Juozaitis.
