Pastarojoje demonstruojamos archyvinės nuotraukos iš Prahos miesto muziejaus, pasakojančios apie aplinką, kurioje gyveno J.Basanavičius.
Parodos atidaryme dalyvavo Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje misijos vadovas Petras Vavra ir Prahos miesto muziejaus vyr. muziejininkas Jindrichas Čeladinas. Beje, pastarajam neprireikė vertėjo, nes ekspoziciją pats pristatė lietuviškai.
Prahos laikotarpis J.Basanavičiaus gyvenime buvo ypatingas. Šiame mieste jis subrandino „Aušrą“, jame gimė garsusis kreipimasis į tautą ir nepriklausomybės siekio mintis.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija didžiuojasi, jog net šešių jos buvusių auklėtinių parašai yra ant Lietuvos Nepriklausomybės akto.
Jį pasirašė tautos patriarchas dr. J.Basanavičius, pramonininkas, tautinio banko kūrėjas Jonas Vailokaitis, vyskupas Justinas Staugaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis, istorikas bei diplomatas Petras Klimas, spaustuvininkas ir leidėjas Saliamonas Banaitis.
Marijampolės kraštotyros muziejuje atidarydamas parodą apie Suvalkijos krašto savanorius istorikas Arūnas Kapsevičius pabrėžė: „1918ųjų vasario 16-ąją paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą, buvo padaryta tik pusė darbo, nes jauną valstybę dar reikėjo apginti nuo priešų. 1919–1920 metais jauni Lietuvos vyrai, tuometei vyriausybei pašaukus, stojo savanoriais į kariuomenę“.
Parodoje „Lietuva, tėvyne mūsų“ bei jai skirtame leidinyje eksponuojamos archyvinės nuotraukos, dokumentai, laikraščių straipsniai, ginklai, pateikiamos 383-jų Suvalkijos krašto savanorių, Vyties kryžiaus kavalierių, pavardės, jų kariniai laipsniai bei kovos vietos.
Marijampolės kraštotyros muziejaus direktorius Antanas Pileckas padėkojo gydytojui bei visuomenininkui Gediminui Akelaičiui, muziejui padovanojusiam jau tapusius istorija tris dokumentus – Sąjūdžio laikais atkurtos Marijampolės tarybos nario pažymėjimus. Ant pirmosios tarybos pažymėjimų dar buvo dedami sovietų Lietuvos antspaudai.
Marijampoliečiui Kostui Jankauskui muziejus pareiškė padėką už antram gyvenimui prikeltą vertingą eksponatą.
K.Jankausko rūpesčiu buvo sutvarkytas vargonininko, kompozitoriaus bei chorvedžio Jono Bendoriaus, Marijampolėje gyvenusio ir dirbusio 1913–1920 m., pianinas.
Marijampolietis neišdavė, kiek kainavo restauruoti šį muzikos instrumentą, ir pajuokavo: „Buvo galima nupirkti du naujus pianinus, bet tada nebūtų Bendoriaus“.
Į parodos atidarymą muziejuje susirinkę marijampoliečiai turėjo progos įsitikinti, jog pianinas atnaujintas puikiai.
Solistas Paulius Bagdonas susirinkusiems atliko Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir itališką dainą.
