Į Vilniaus mero postą nusitaikę politikai miesto ateitį regi skirtingai

Kokį Vilnių ateityje regi pretendentai į miesto merus? Apie tai televizijos laidoje „LRT forumas“ diskutavo šeši populiariausi kandidatai iš 17.

Televizijos laidoje diskutavo R.Šimašius, A.Zuokas, D.Kreivys, V.Uspaskichas, G.Paluckas ir N.Puteikis. 
Televizijos laidoje diskutavo R.Šimašius, A.Zuokas, D.Kreivys, V.Uspaskichas, G.Paluckas ir N.Puteikis. 
Į mero postą pretenduoja 17 kandidatų. Pirmas rinkimų turas – kovo 3 d.
Į mero postą pretenduoja 17 kandidatų. Pirmas rinkimų turas – kovo 3 d.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-02-17 10:53, atnaujinta 2019-02-17 14:15

Televizijos laidoje diskutavo Vilniaus meru ketinantis tapti dabartinis meras Remigijus Šimašius (visuomeninis rinkimų komitetas „R.Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“), Artūras Zuokas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Viktoras Uspaskichas (Darbo partija), Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija).

– Žemės ūkio ministerija išsikelia į Kauną. Kaip vertinate? – pasiteiravo laidos vedėjas kandidatų į merus.

R.Šimašius: Vertinu labai normaliai. Jos ir Susisiekimo ministerijos iškėlimas suteiks galimybę sutvarkyti Operos ir baleto teatro prieigas.

Jeigu ministerija Kaune įsikurtų prie traukinių stoties, kelionė užtruktų vos 35 minutes.

A.Zuokas: Aš palaikau Žemės ūkio ministerijos darbuotojus. Nematau argumentų, kodėl ją reikia iškelti.

D.Kreivys: Nematau poreikio iškeldinti ministeriją. Nevisiškai aiškūs tikslai, kodėl ją reikia iškelti. Ypač žinant, kad žmonių kompetencija, sukaupta Vilniuje, gali būti išbarstyta.

V.Uspaskichas: Iškeldinta ministerija geriau nedirbs, o transportui bus išleidžiama daug.

G.Paluckas: Valstiečiai nieko blogiau nėra sugalvoję. Sprendimas beprasmis, žmonės neteks darbo vietų.

N.Puteikis: Iš Kauno į Vilnių perkelčiau stadionus ir kauniečius, kurie surengė tokius skaidrius ir greitus konkursus.

– Nacionalinis stadionas – tęsti toliau ar stabdyti?

D.Kreivys: Stadionas, kurį statome, yra ne toje vietoje, kurioje turėtų būti, ir ne už tuos pinigus. Už tokius pinigus galima pastatyti ir stadioną, ir infrastruktūrą, pritaikytą visuomenės poreikiams, kaip Islandijoje.

N.Puteikis: Uždrausčiau tokių stambių objektų viešuosius pirkimus. Tai yra cirkas, kurio esmė – sudaryti sąlygas vienam konkrečiam laimėtojui.

R.Šimašius: Jei reikėtų įvardinti vieną objektą, dėl kurio nebuvimo Vilniuje tenka raudonuoti, paminėčiau nacionalinį stadioną. Dar norėčiau įvardinti ir koncertų salę ant Tauro kalno.

A.Zuokas: Šimtmečio dainų šventė turėjo būti švenčiama šiame naujame stadione, tačiau konkursas išsikreipė. Šis sprendimas turi būti maksimaliai skaidrus.

G.Paluckas: Šito stadiono reikia, nes tai yra ne tik stadionas: tai ir lengvosios atletikos aikštelės, krepšinio salės, kultūros centras, vaikų darželiai.

V.Uspaskichas: Siūlau suburti komisiją, kuri stebėtų, kad procesai būtų vykdomi skaidriai ir daugiafunkcis objektas būtų pastatytas. Konkursą tęstume, bet ne tokiomis sąlygomis.

– Vilniaus tapatybė. Kaip Vilnius turėtų save pristatyti pasauliui?

A.Zuokas: Vilnius jau dabar turi tapatybę „Moderniausias Vidurio Europos miestas“. Aš būsimą Vilniaus veidą siečiau su žodžiu „laimė“.

R.Šimašius: Vilnius yra laisvės tvirtovė. Miestas išsiskiria, nes yra žalias, istoriškas ir žiūrintis į ateitį.

Tokį jį reikia ir išlaikyti.

V.Uspaskichas: Svarbiausia – laimingi vilniečiai, todėl miestas turi būtų saugus, patogus, ekologiškas ir patrauklus tiek jaunimui, tiek senjorams.

D.Kreivys: Vilnius – laimingas miestas, nes yra vienas regiono centrų. Miestas buvo atviras, visus traukė – turime tai išlaikyti. Vilnius turi būti patogus, sveikas, išmanus, kad gera būtų gyventi ne tik miesto centre.

N.Puteikis: Blogai, kad visi rajonai užkimšti dideliais komerciniais ar gyvenamaisiais pastatais ir jie pastatyti visų vilniečių sąskaita.

G.Paluckas: Vilnius turi išskirtinę miesto tapatybę – daugiasluoksniškumą, daugiatautiškumą. Čia visi sugyvena. Pagarba įvairovei, pagarba žmogui, koks jis yra. Bet kas čia atvykęs suras savo vietą.

– Komunalinės paslaugos. Ką reikėtų keisti, kad žmonės būtų laimingesni?

A.Zuokas: Pirmiausia reikėtų susitvarkyti su šiukšlių problema, nes nutrauktos sutartys, neaišku dėl tolesnės eigos.

R.Šimašius: Dabar didžiausia problema – kur įkasti požeminius konteinerius, nes visi nori netoli, bet ne po savo langais.

D.Kreivys: Šiukšlių klausimas – šios valdžios nekompetencija. Vilniečius laimingesnius padarytų kogeneracinė elektrinė, kuri šilumos kainas sumažintų 20 proc.

V.Uspaskichas: Optimizuojant galima padaryti gerų dalykų. Komunaliniai mokesčiai sostinės gyventojams turėtų mažėti, bet recepto, kaip tai padaryti, neatskleisiu: ateisiu ir padarysiu.

G.Paluckas: Per mažai dėmesio kreipiama į daugiabučių administratorius. Savivaldybė turi būti reikšmingesnė tarpininkė. 

Sunku įpirkti būstą

Žilvinas Šilėnas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas: „Žiūrint į atlyginimus ir kitas sritis Vilniuje, atrodo, viskas puiku. Galbūt viena problema – būsto įperkamumas, jei lygintume su gyventojų pajamomis. Nors vilniečiai uždirba daugiau už skurdžiausių rajonų gyventojus, čia būstas yra kur kas brangesnis negu kitose Lietuvos savivaldybėse.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką – ar gali kandidatuoti?