Buvusio liberalų lyderio E.Masiulio užmojai iš teisiamojo kėdės persėsti į Klaipėdos mero postą daugeliui atrodė nepagrįsti, bet išsipildė liūdniausios prognozės.
Buvusiam populiariam politikui nepavyko įveikti net pirmojo barjero – surinkti 870 jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų.
Tiesa, nesėkmę patyręs E.Masiulis, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, guodėsi manęs, kad galėjo būti ir blogiau: „Rinkdamas parašus supratau, kad žmonės mano atžvilgiu vis dėlto nėra nusiteikę taip priešiškai, kaip gali atrodyti interneto platybėse.
Man reikėjo pabendrauti su žmonėmis, sužinoti, ką jie galvoja apie mane. Nė iš vieno neišgirdau pikto pasakymo, kad mano vieta – kalėjime, kad esu žlugęs ar miręs.“
Panašiai kalba ir kiti į teisėsaugos mėsmalę patekę merai, kurie per tiesioginius rinkimus bandys išsaugoti postą. Kas juos įkvepia šiam žygiui?
Laukia rinkėjų sprendimo
Prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamam Panevėžio vadovui Ryčiui Mykolui Račkauskui be didesnio vargo pavyko surinkti jį remiančių rinkėjų parašus, bet meras nesiryžo spėti, koks gali būti galutinis jų žodis.
Nuo pareigų R.M.Račkauskas nušalintas jau aštuonis mėnesius, o tyrimo pabaigos dar nematyti. Taigi kovą vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose panevėžiečiams teks atlikti ir savotišką teisėjų vaidmenį. Koks gali būti jų sprendimas?
„Sudėtinga prognozuoti tokius dalykus. Eidami į rinkimus, aišku, tikimės, kad rinkėjai patikės mumis, o ne teisėsauga.
Nes aš nuo pat pradžių atmečiau man pareikštus įtarimus. Esu nekaltas ir neabejoju, kad teisme tai bus įrodyta“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo politikas.
Panevėžio mero posto R.M.Račkauskas sieks su pernai įsteigtu rinkimų komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
Beje, su buvusiu bendražygiu dėl šio posto varžysis ir parlamentaras Povilas Urbšys.
Įžvelgia politinį pamušalą
R.M.Račkauskas mano, kad anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybai vadovavęs P.Urbšys taip pat yra prikišęs rankas prie dabartinės bylos.
Tiesiogiai meru išrinktas politikas piktinosi, kad teisėsauga aktyviai dalyvauja politiniuose žaidimuose: „Manau, visas šis tyrimas yra politiškai motyvuotas.
Jis buvo pradėtas galvojant apie būsimus rinkimus ir kaip mane iš jų pašalinti.
Tyrimas sąmoningai vilkinamas, siekiama, kad rinkėjai dar iki teismo patikėtų, kad esu kaltas – taip apsunkinama man galimybė būti perrinktam. Nes žmonės net ir patį nušalinimą neretai jau supranta kaip mano kaltės įrodymą.“
Kita vertus, R.M.Račkauskas teigė, kad toks puolimas jį dar labiau motyvuoja energingiau siekti rinkėjų palaikymo.
„Esu kovotojas. Tokiais metodais mane sunku pastumti, nes už man pareikštų įtarimų matau kyšant politinius tikslus.
Žinoma, kova nėra lengva. Laivas be vairininko, aišku, plaukia sunkiau ir ne visuomet gali atplaukti į uostą.
Sudėtinga rodyti nuveiktus darbus, kai nesi net įleidžiamas į savivaldybės pastatą. Stringa ir planuoti projektai.
Bet yra ir padarytų darbų, todėl, matyt, tas visas procesas ir buvo užsuktas. Būsimų rinkimų rezultatus norima paveikti nesąžiningais būdais.
Kitaip aš šitos situacijos vertinti negaliu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Panevėžio miesto meras.
Lyg ir vadovas, lyg ir ne
STT įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba ir duodami neteisėti nurodymai valstybės tarnautojams siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
Tačiau su jam reiškiamais įtarimais nesutinkantis nušalintasis Panevėžio meras tvirtina, kad nuo praėjusių metų gegužės atliekamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.
„Sudėtingesni tyrimai atliekami greičiau. Dabar dėl tyrimo esu nušalintas nuo pareigų, o realiai nieko nevyksta. Nuo tada, kai man buvo pareikšti įtarimai, jokių procesinių veiksmų su manimi nėra daroma, nors nuolat raginame paspartinti procesą.
Manau, kad man reiškiamais įtarimais netiki ir dauguma panevėžiečių.
Galbūt jie taip pat mato vykstančią nesąžiningą politinę konkurenciją, kuri Lietuvoje vis labiau įsigali ir vis labiau baugina. Nes įtarimai dar nieko nereiškia – tai dar ne įrodymas, kad esi kaltas.
Bet Lietuvoje taip jau būna: įtarimai subliūkšta, o traukinys jau nuvažiavęs – rinkimai pasibaigę ir niekas neatsako už sugadintą reputaciją.
Pasakysiu tiesiai: tai yra kišimasis į politinius procesus, kai už rinkėjus sprendžia teisėsauga. Deja, esu nei toks pirmas, nei turbūt paskutinis“, – susijaudinęs kalbėjo R.M.Račkauskas.
Tikina negalėjęs slapukauti
Apie galimą teisėsaugos pareigūnų politikavimą tiriant šią bylą kalbėjo ir P.Urbšys.
Panevėžio prokuratūra praėjusią savaitę gavusi R.M.Račkausko šalininkų skundą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šios bylos duomenų atskleidimo.
Įtarimai krito ant P.Urbšio, kuris nesivaržydamas komentavo STT vykusias jo apklausas.
Viena apklausų įvyko vasario pradžioje, vos tik Seimo narys užsiregistravo kandidatu į merus ir surinko rėmėjų parašus. Jis mano, kad tai nebuvo sutapimas.
„Manęs vėl klausinėjo apie tai, kas vyko prieš metus.
Bet nuo birželio mėnesio, kai buvau pirmąkart apklausiamas, situacija nė kiek nepasikeitė, todėl man keista, kodėl dabar vėl buvau kviečiamas. Ar to nebuvo galima atlikti anksčiau, neprasidėjus rinkimų kampanijai?
Šia mano apklausa teisėsauga išprovokavo R.M.Račkausko aplinką kreiptis į prokuratūrą dėl naujo tyrimo, kuriame pagrindiniu įtariamuoju jau tampu aš.
Bet po apklausos negalėjau tylėti, nes būtų susidaręs įspūdis, kad aš kažką slepiu nuo žmonių. Slapstymasis man trukdytų siekti mero posto. Juo labiau kad slėpti neturiu ko.
Bet teisėsauga iš savo tanko žvelgia pro labai siaurą liuką ir detonuoja politinę aplinką, nesuprasdama, kaip tai yra pavojinga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.
Remdamasis ankstesnio darbo STT patirtimi parlamentaras aiškino, kad teisėsaugos veiksmai prieš rinkimų kampanijoje dalyvaujančius politikus pateisinami tik tais atvejais, jeigu kyla įtarimų apie tuo metu daromus nusikaltimus: „Jeigu kalbama apie kokius nors praeityje galimai padarytus nusižengimus, teisėsaugos pareigūnų veiksmai gali būti vertinami dviprasmiškai ir to tikrai reikėtų vengti.“
Į taikiklį pateko abu
P.Urbšys priminė, kad jo santykiai su buvusiu bendražygiu Panevėžio meru pašlijo tik pernai gegužę, o politinės korupcijos bylos tyrimas buvo pradėtas anksčiau, kai jis su R.M.Račkausku dar gerai sutarė.
„Atrodo, kad mes abu tapome STT sukamo filmo veikėjais ir dabar turime aiškintis dėl savo vaidmens jame.
Man sunku atsikratyti įspūdžio, kad buvo labai norėta ir mane prikabinti prie R.M.Račkausko. Nepavykus to padaryti, teisėsauga vis tiek nenuleidžia rankų“, – sakė Seimo narys.
Politikas mano, jog teismų sprendimai nušalinti buvusį bendražygį nuo mero pareigų gali būti pagrįsti įrodymais, bet neatmetė, kad teisėsaugos taikiniu šioje byloje turėjo tapti ne tik R.M.Račkauskas, bet ir jis.
„Aš vadovavau judėjimui ir turėjau didesnę politinę įtaką – visą laiką buvau tas politikas, kuris aštriai kritikuoja prezidentę Dalią Grybauskaitę, o ji net savo metiniame pranešime kaip didžiausią blogį šalyje įvardijo rinkimų komitetus ir judėjimus.
Netrukus po tokių prezidentės kalbų mūsų komitete ir buvo atliktos kratos, o pirmasis tyrėjų klausimas man buvo – kiek mūsų judėjimas turi narių ir su kuo aptarinėjau ketinimus kandidatuoti į merus.
Todėl niekaip negaliu atmesti tikimybės, kad kažkas labai siekė mane supinti su galimai nešvaria R.M.Račkausko veikla.
Labai gaila, kad mūsų teisėsauga žaidžia šiuos žaidimus“, – kalbėjo P.Urbšys.
Nei pakartas, nei paleistas
„Jėzau mano, nedrįstu išsižioti. Nenoriu niekur veltis. P.Urbšys jau pakomentavo ir dabar turi bylą“, – išgirdęs „Lietuvos ryto“ klausimus atatupstas traukėsi Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, kuriam įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo teisėsauga yra pareiškusi prieš dvejus metus.
Šis politikas, sulaukęs įtarimų dėl neteisėto poveikio savivaldybės administracijos darbuotojams organizuojant viešuosius pirkimus, tada sustabdė narystę valdančiojoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.
Bet per tuos dvejus metus ši byla nepasiekė teismo, o politikas nuo 2017-ųjų pradžios nebuvo kviečiamas į jokias apklausas.
P.Žagunis su valstiečiais vėl siekia rajono mero posto, bet nesiėmė vertinti teisėsaugos veiksmų.
„Apie patį tyrimą nieko negaliu pasakyti, nes nieko apie jį nežinau. Jei žinočiau, gal galėčiau kaip nors gintis.
Aišku, ši situacija nėra maloni, bet pats pasilaidoti juk negaliu“, – atsakė P.Žagunis, paklaustas, ar įtarimų našta netrukdo vėl siekti mero posto.
Prašo uždrausti kandidatuoti
Ne tik rinkėjų, bet ir galutinio teismo sprendimo taip pat laukia Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Sausio pradžioje teismas jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo.
Merui buvo skirta piniginė 8,4 tūkst. eurų bauda, tiesa, Panevėžio prokurorai siekia, kad A.Katinui būtų atimta ir teisė antrą kartą būti išrinktam meru.
Su socialdemokratais perrinkimo siekiantis A.Katinas irgi ketina skųsti jam nepalankų teismo sprendimą. Savo kaltę neigiantis meras džiaugiasi, kad dalis anksčiau reikštų įtarimų subliūško – dėl prekybos poveikiu jis buvo išteisintas.
Kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjį–lapkritį A.Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, pareikalavo iš bendrovės „Utenos melioracija“, kad ji neatlygintinai suremontuotų Džiuljetai Žiugždienei priklausantį gyvenamąjį namą Utenos rajone.
Anot teisėsaugos, to meras reikalavo siekdamas tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės palankumo ateityje.
Teismas mano, kad meras piktnaudžiavo, kai pasikvietė bendrovės direktorių dėl pastato remonto, perdavė namo raktus.
Tuo metu Dž.Žiugždienė pripažinta kalta dėl dokumento klastojimo. Buvusiai sekretoriato vadovei paskirta 4,7 tūkst. eurų bauda. Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir turto iššvaistymo ji buvo išteisinta.
Pasitrauksi, bet ar sugrįši?
Ar trejus metus vykęs procesas A.Katino neatbaidė nuo noro vėl siekti mero pareigų? Kodėl politikas mano, kad rinkėjai turėtų patikėti juo, o ne teisėsauga?
„Teisinėje valstybėje korupcija apkaltintas politikas tikriausiai turėtų trauktis iš posto ir teisybę įrodinėti teismuose.
Bet pas mus bylos nagrinėjamos metų metus. Neretai kaltinimai nepasitvirtina, o politikui jau ir dantys būna iškritę. Kam toks būsi įdomus?
Labai gražu, sulaukus įtarimų, pasitraukti į šalį. Bet sugrįžti atgal juk gali vieninteliu būdu – vėl laimėjęs rinkimus.
O jei nesi kaltas? Tai ką – turėčiau viską mesti, septynerius metus teistis ir prieš mirtį džiaugtis laimėjęs teisme?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Katinas.
Utenos rajono meras savo kaltės nemato. Politikas džiaugėsi iškart nepasitraukęs iš pareigų – atkritę anksčiau jam reikšti įtarimai esą tik patvirtina, kad neskubėdamas jis pasielgė protingai.
„Aš pasitraukčiau neraginamas, bet turėčiau pasitikėti teisine valstybės sistema, kurioje be reikalo įtarimai taip pat neturėtų būti reiškiami.
Bet aš vis dar esu sveiko proto – žinau, ką padariau ir ko nepadariau, kodėl ir kaip ta byla atsirado. Mane trejus metus kaltino kyšininkavimu, prekyba poveikiu, kad aš liepiau kažką padaryti neatlygintinai, bet praeina treji metai ir viso to nebelieka. Tai kaip tada?
Tada užverda kraujas – kodėl teisinėje valstybėje vyksta tokie dalykai ir kuo pasitikėti? Aišku, kartais kyla noras viską mesti, bet tai būtų lengviausia. Nenoriu vėl sulaukti laikų, kai buvo tik viena tiesa“, – tvirtino A.Katinas.
Žmonės į akis nespjaudo
Ar po teisėsaugos pareikštų įtarimų ilgametis Utenos rajono meras pajuto, kad rinkėjai nuo jo nusigręžė?
A.Katinas tikino savo kelyje nesusidūręs su žmogumi, kuris jam spjautų į akis: „Aišku, yra tokių, kurie mero nemėgsta.
Taip visą laiką buvo ir bus. Jų vertinimai dažnai net nepriklauso, ar turi reikalų su teisėsauga.
Bet nepastebėjau, kad bendruomenė absoliučiai tikėtų tuo, kuo esu kaltinamas. Man atrodo, visuomenė net nelabai supranta tų kaltinimų.
Viskas buvo daug aiškiau, kai buvo sakoma, kad aš paėmiau kažkokį butelį, kažką pavogiau ar paėmiau kyšį. Bet dabar likę kaltinimai, jog tarpininkavau tarp privataus asmens ir bendrovės, kad ji atliktų remontą, daugeliui žmonių sunkiai suvokiami.
Esu apkaltintas, kad siekiau palankaus moters požiūrio į save. O tai kuris politikas nesiekia palankaus požiūrio į save?
Atrodytų, turėtų būti labai lengva įtikinti žmones, kad politikas yra vagis ar kyšininkas. Bet klausimas – kodėl vis dėlto netiki?“
Anot Utenos politiko, ar žmonės tiki ar netiki, turbūt paaiškės per rinkimus, bet jis nesiėmė prognozuoti, koks gali būti jų sprendimas.
„Esu žmonėms ir taip dėkingas – meras esu jau ketvirtą kadenciją. Jei neišrinks, matys geresnių, nebus tragedija. Bet, manau, žmonių sprendimą lems ne byla, o visai kiti motyvai.
Jei manyčiau, kad tai gali turėti įtakos, būčiau labai gerai pasvarstęs, ar verta dar kartą dalyvauti rinkimuose“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Katinas.
Įtarimai neužkirto kelio
„Jei žmogų apipylė pamazgų kibiru, tai kaip jis atrodo? Jis, žinoma, nusiplauna, tačiau vis tiek lieka apipiltas visam gyvenimui.
Visada bus kažkas, kas nuolat tai primins“, – „Lietuvos rytui“ sakė Radviliškio rajono meras konservatorius Antanas Čepononis, vėl kandidatuojantis į tą patį postą.
Politiko bėdos su teisėsauga prasidėjo prieš aštuonerius metus ir istorija vis dar tęsiasi.
A.Čepononis ir dar keletas asmenų buvo apkaltinti piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu vienos bendrovės, turėjusios finansinių problemų, labui.
Ji laimėjo pastatų rekonstrukcijos konkursus.
Radviliškio rajono meras, kuris buvo ir partijos prezidiumo narys, buvo triukšmingai sulaikytas, po to nušalintas nuo pareigų.
Tačiau byla teismui buvo perduota tik 2014 metais, o ten klostėsi permainingai, buvo ilgai atidėliojama.
Vieni asmenys toje byloje iš pradžių buvo nuteisti, kiti išteisinti. Tarp jų – ir A.Čepononis, kuriam prokurorai siūlė skirti per 20 tūkst. eurų baudą.
Šiaulių apygardos teismas nutarė, kad mero kaltės prokurorams nepavyko įrodyti.
Bet prokurorai nenurimo – nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Jam pernai nutarus A.Čepononį irgi išteisinti prokurorai kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Netrukus jis turėtų skelbti savo sprendimą.
Vis dėlto šie procesai neturėjo lemiamos įtakos A.Čepononio karjerai. 2011 metais sustabdę politiko narystę partijoje konservatoriai 2014 metais ją atkūrė, o 2015-aisiais A.Čepononis laimėjo tiesioginius mero rinkimus.
Jaučia oponentų spaudimą
„Tiesioginiai mero rinkimai parodė, jog daugelis žmonių suprato, jog visi kaltinimai man nepagrįsti, juos papiktino tai, kaip buvo su manimi elgiamasi. Juk buvau sulaikytas kitą dieną po mamos laidotuvių. Tačiau yra žmonių, kurių akyse buvau ir liksiu nusikaltėlis.
Juolab kad kai kurie labai stengėsi ir tebesistengia, kad tie rinkėjai ir toliau taip manytų“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Čepononis.
Radviliškio rajono mero teigimu, jo oponentai atvirai per savo kontroliuojamą rajono spaudą visą laiką tęsia kampaniją prieš jį: „Viename laikraštyje buvo pareikšta užuojauta dėl mano tėvo mirties, o kitame puslapyje buvau išvadintas Radviliškį apraizgiusio aštuonkojo dalimi, kuri jau kone sėdi kalėjime.“
A.Čepononis nemano, jog toks puolimas prieš turės didelės įtakos rinkimams, bet jam daug nerimo kelia tai, kad rinkimų kampanija pasidarė kažkokia iškreipta.
„Visiškai neliko kovos tarp ideologijų, programų, politinių jėgų, o tiesiog vyksta grumtynės tarp grupuočių, joms atakuojant viena kitą asmeniniu pagrindu“, – atsiduso Radviliškio rajono meras.
Žino, kas yra užsakovai
„Aš jau 2015 metais praėjau teismą. Tai buvo viešas piliečių ir rinkėjų teismas. Pasistengta, kad beveik visa bylos medžiaga su visais man pareikštais įtarimais ir kaltinimais būtų paviešinta. Net buvo padarytas jos vertimas į rusų kalbą, kad ji būtų prieinama rusakalbiams rinkėjams.
Bet aš jau tada atsakiau į visus klausimus. Ir atsakysiu dabar.
Aš nieko nebijau“, – „Lietuvos rytui“ teigė vėl mero posto sieksianti Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Jai teisėsauga pateikė kaltinimus dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, teismo sprendimo nevykdymo.
Merė kaltinama reikalavusi ir paėmusi kyšius pinigais ir paslaugomis iš įmonių vadovų, kurie siekė laimėti savivaldybės organizuojamus pirkimus.
Be to, D.Štraupaitei pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad jos nurodymu kai kurie savivaldybės darbuotojai darbo savivaldybėje valandomis atliko įvairius darbus jos pačios ir jai artimų asmenų namuose.
Visaginietė tada net keturiems mėnesiams buvo nušalinta nuo pareigų, jai buvo uždrausta išvykti ir bendrauti su keliolika asmenų.
Teisme bylos nagrinėjimą iš esmės pavyko pradėti tik 2017 metais, jis buvo vis atidėliojamas.
Šiuo metu byla tebėra teismuose, bet D.Štraupaitė žada pati kreiptis į teismą ir apskųsti tyrėjus.
Visagino merės įsitikinimu, visa ši istorija kiaurai pramanyta ir yra politinis užsakymas: „Aš viską žinau, taip pat ir užsakovus, esu parašiusi apie tai knygą, kurią tikiuosi išleisti. O Visagino gyventojai ir taip apie mane viską žino.“
Pasijuto politiniu kaliniu
„Nesu padaręs nieko, kas prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir moralės normoms“, – taip viešai pareiškė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Sausio pabaigoje jis sulaukė įtarimų dėl korupcijos, o į laisvę buvo paleistas už užstatą.
Anykščių vadovu K.Tubis tiesioginiuose rinkimuose buvo išrinktas kaip Liberalų sąjūdžio kandidatas, tačiau neįpusėjus kadencijai šios partijos atstovai bendradarbiavimą su juo nutraukė. Liberalai tvirtina nuo mero atsiriboję dėl diktatoriško jo valdymo.
Kovą vyksiančiuose rinkimuose K.Tubis mero posto siekia su naujai suburtu visuomeniniu rinkimų komitetu „Anykščių krašto labui“.
Įtarimai buvusį policijos generalinio komisaro pavaduotoją užklupo rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje, todėl trims mėnesiams nuo pareigų nušalintas K.Tubis mano, kad prieš jį pradėta nešvari politinė kova.
„Visus šiuos įvykius vertinu kaip provokaciją prieš visuomeninį rinkimų komitetą, kuris yra vienintelis rajone neatstovaujantis jokios politinės partijos interesams.
Pasirodėme kaip stipriausi konkurentai – turėdami daugiausia kandidatų ir surinkę daugiausia palaikymo parašų sukėlėme grėsmę oponentams“, – išėjęs iš areštinės drąsiai pareiškė K.Tubis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu – įtariama, jog Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta paimti ir paimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų.
Esą verslininkams buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus paveikiant tarnautojus, kad jie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines verslui naudingas sąlygas.
Anykščių rajono meras neigia paėmęs kyšį. Jis taip pat paneigė, kad išėjęs į laisvę ir susitikęs su jo suburto rinkimų komiteto nariais verkė, bet neslėpė, kad savijauta prasta.
„Esu tremtinys, o dabar jaučiuosi ir kaip politinis kalinys“, – paklaustas apie savijautą Anykščių krašto naujienų portalui nykščiai.lt prisipažino K.Tubis.
Teistų kandidatų – beveik pusė tūkstančio
Kovo 3 dieną vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose dėl 1502 mandatų susikaus per 13 tūkst. kandidatų. 428 kandidatų anketose bus nurodytas buvęs teistumas.
Kai kurie asmenys buvusias problemas su teisėsauga bandė nuslėpti, dėl to buvo pašalinti iš tolesnės kovos. Vyriausioji rinkimų komisija duris į savivaldos rinkimus užvėrė 290 teistumą nuslėpusių kandidatų.
Tarp tokių atsidūrė ir buvęs parlamentaras A.Šedžius. Į Šiaulių merus su „socialdarbiečiais“ bandęs kandidatuoti verslininkas nenurodė, kad 2016 metais Šiaurės Airijoje buvo teisiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Kai kurie pretendentai neteisingai buvo nurodę vieną buvusį teistumą. Tokiems rinkimų prievaizdai leido patikslinti anketas, mat jose nurodomas tik faktas, kad kandidatuojantis asmuo yra teistas.
